DELFI palygino, kiek kilokalorijų slepiasi paprastoje saldintoje kavoje, brendyje ir kituose dažniausiai geriamuose skysčiuose. O kad būtų galima akivaizdžiai tuo įsitikinti – padarė eksperimentą: pamatavo, kokį stiklinės kiekį užima skirtingo kaloringumo skysčiai.
Dietologės Daivos Pipiraitės paprašėme suskaičiuoti, kiek kalorijų gauname išgėrę vieną stiklinę vandens, becukrės arbatos, saldintos kavos, late, natūralių apelsinų sulčių, pieno, saldinto jogurto, alaus, raudono vyno ir brendžio.
Saldinta juoda kava 250 g + 1 arb. šaukšt. cukraus - 34 kcal
Late 250 g - 92 kcal
Natūralios apelsinų sultys 250 g - 112 kcal
Arbata be cukraus 250 g - 0 kcal
Pienas 2,5 proc. - 250 g - 140 kcal
Brendis 250 g - 575 kcal
Vynas raudonas 250 g - 200 kcal
Alus 250 g - 107 kcal
Geriamas saldus jogurtas 250 g - 190 kcal
Paprastas vanduo 250 g - 0 kcal
Tam, kad palygintume nevienodo kaloringumo skysčių kiekius, dietologė kaip atskaitos tašką siūlė imti 100 kcal. Taigi, 100 kcal turi:
735 g saldintos juodos kavos
270 g Late
223 g natūralių apelsinų sulčių
ežeras becukrės arbatos
178 g 2,5 proc. riebumo pieno
43 g brendžio
125 g raudono vyno
233 g alaus
130 g geriamojo saldaus jogurto
jūra paprasto vandens
Vizualiai tai atrodo taip:
Kas ilgiau suteikia sotumo jausmą – maistas ar gėrimai?
Vyrauja įsitikinimas, jog kietas maistas suteikia didesnį sotumo jausmą nei skystas, kad ir ką sakytų kalorijos. Purdue universiteto mokslininkai panoro sužinoti, ar tai tiesa.
„Esame įsitikinę, jog alkio jausmas bus mažesnis ir jausimės ne tokie sotūs, jeigu vartosime ne kietą, o skystą maistą. Tačiau, pasak mokslininkų, svarbiausius čia žodis - „manome“.
Leidinyje „Americal Journal of Clinical Nutrition“ aprašytas eksperimentas, kurį mokslininkai atliko su 52 tyrimo dalyviais. Žmonėms buvo pranešta, kad gers vyšnių skonio skystį, kuris skystą pavidalą išlaikys ir jų organizme.
Kitą dieną mokslininkai neva į patį skystį įdėjo cheminės medžiagos, kuri nedelsiant skrandyje skystį privers sukietėti.
Iš tikrųjų abiem atvejais savanoriai gėrė tą patį skystį be jokios cheminės medžiagos, skrandyje jis ir liko skystas. Savanoriai tik manė, jog jis sukietėjo. Triuką mokslininkai pavadino „kognityvine manipuliacija“.
Pirmuoju atveju savanoriai teigė jautę mažesnį sotumą. Antruoju atveju jautėsi sotesni ir labiau patenkinti. Skystį organizmas perdirbo žymiai greičiau, nes organizmo chemija į jį reagavo kaip į skystį ir įsisavino mažiau kalorijų.
Kalorijas skaičiuoja sprogdindami maistą
Kalorijos terminą 1824 metais sugalvojo prancūzas Nicolas Clementas. Tai – šilumos matavimo vienetas, žymintis šilumos kiekį, kurio reikia vienu laipsniu pagal Celsijų padidinti kilogramo vandens temperatūrą.
XIX a. pabaigoje kalorija pradėta naudoti kaip maisto sukuriamos energijos vienetas. Ir seniau, ir dabar kalorijos skaičiuojamas 1790 metais prancūzo mokslininko Antoine Lavoisier sugalvotu metodu.
Nedidelis kiekis produkto, kurio kaloringumas ir skaičiuojamas, patalpinamas į prietaisą, kuris primena greitpuodį. Į prietaisą pumpuojamas grynas deguonis, maisto produktas užsidega. Termometras matuoja į aplinką išskiriamą šilumą. Taip suskaičiuojamos kalorijos.
Pasak Bostono Tufts universiteto mitybos profesorės Susan Roberts, šis prietaisas dar vadinamas bomba, nes produktas tiesiogine to žodžio prasme sprogdinamas, fiksuojama išskiriama šiluma ir išmatuojama. „Kalorijos tai šiluma. Tiesiog skaičiuojama, į kokį kiekį šilumos pavirsta deginamas maistas“, - paaiškino profesorė.
