„Pagalba verslui – tai įdarbintų žmonių gelbėjimas“, – sako šeimos restoranų tinklo „Jurgis ir drakonas“ vadovė Odeta Bložienė.
Karantinui po truputį švelnėjant, parama darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems asmenims išlieka.
Su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) viceministre Egle Radišauskiene aiškinamės, kokias išmokas ir subsidijas per karantiną ir po jo gali gauti darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys. Taip pat klausiame verslo atstovų, kokiomis nuotaikomis jie gyvena šiuo sudėtingu laikotarpiu.
Dirbantiems savarankiškai – išmoka dar 2 mėnesius po karantino
Fiksuoto dydžio išmoka, siekianti 257 eurus už mėnesį, yra mokama visiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla buvo registruota ne trumpiau nei 3 mėnesius per vienus metus iki karantino pradžios ir kurių gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį neviršija 607 eurų „ant popieriaus“. Juridinis asmuo negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.
Ši išmoka mokama karantino metu ir bus mokama dar 2 mėnesius po karantino pabaigos.
„Anksčiau savarankiškai dirbantys žmonės, kurie buvo sudarę darbo sutartis, negalėjo gauti fiksuoto dydžio išmokos, todėl Užimtumo tarnyba šiuos asmenis informuodavo apie sprendimą nemokėti 257 eurų išmokos už mėnesį, skirtą sušvelninti neigiamą karantino poveikį. Tačiau po įstatymo pakeitimo, net ir turintys darbo sutartis, dirbantys savarankiškai gali gauti 257 eurų išmoką už mėnesį, jeigu jų uždarbis pagal darbo sutartį neviršija 607 eurų prieš mokesčius“, – aiškina viceministrė E. Radišauskienė.
Pasak viceministrės, į šią išmoką gali pretenduoti ir savarankiškai dirbantys tėvai, esantys vaiko priežiūros atostogose, jeigu jų pajamos pagal darbo sutartį per mėnesį neviršija 607 eurų „ant popieriaus“, verslo liudijimus turintys asmenys (tarp jų ir nuomai), fiksuoto dydžio išmokas taip pat gali gauti ir nuo socialinio draudimo įmokų atleisti žmonės: pensininkai, negalią turintys žmonės ar pirmą kartą veiklą pradėję asmenys.
Negano to, savarankiškai dirbantys žmonės, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje ir gauna 257 eurų išmoką, nuo birželio 1 d. turės galimybę gauti vienkartinę subsidiją darbo vietai įsteigti, jei keičia savo vykdomos veiklos pobūdį.
„Pavyzdžiui, jei žmogus teikė maitinimo paslaugas, bet dėl dabartinės situacijos vykdoma veikla susiduria su sunkumais, jis galės perorientuoti savo veiklą ir siūti drabužius. Tokiu atveju asmuo galės pretenduoti į 7000 eurų siekiančią vienkartinę išmoką naujai veiklai pradėti“, – teigia E. Radišauskienė.
Subsidijos darbdaviams mokamos ir kai darbai sustoję, ir kai prasideda
Kaip pasakoja SADM viceministrė, bet koks verslas, kuris per karantiną savo darbuotojams buvo paskelbęs prastovas, gali gauti subsidijas, padengiančias dalį darbuotojų darbo užmokesčio, kuris per prastovą negali būti mažesnis nei minimalioji mėnesio alga už visą įprastą darbo laiką.
Kai darbuotojui paskelbta prastova ir jis nedirba, darbdavys gauna 90 proc. dydžio subsidiją, bet ne daugiau nei 607 eurus, arba 70 proc. subsidiją, bet ne daugiau 910,5 eurų. Tai padėjo išlaikyti darbuotojus, kai dėl karantino gniaužtų nebuvo galima dirbti.
Tačiau karantinui po truputį švelnėjant subsidijos darbdaviams vis tiek garantuojamos ir už dirbančius darbuotojus.
„Tokios išmokos yra ypač svarbios verslui, kuris dėl karantino pajuto finansinį nestabilumą. Subsidijų dydžiai, mokami už darbuotojus, grįžtančius iš prastovų, dirbančius nuo COVID-19 nukentėjusiose įmonėse, pirmą ir antrą mėnesį gali siekti 100 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, antrą ir trečią – 50 proc., o trečią bei ketvirtą – 30 proc., bet ne daugiau nei 607 eurai, neatskaičius mokesčių. Kitaip tariant, švelnėjant karantinui ir darbuotojams sugrįžtant į darbus, valstybės parama darbdaviams ir darbuotojams nedings bei bus teikiama dar šešis mėnesius“, – sako E. Radišauskienė.
Anot jos, į šias subsidijas gali pretenduoti darbdaviai, kurie patenka bent į vieną iš šių trijų kategorijų: skelbė prastovas, įdarbina Užimtumo tarnybos siunčiamus remiamus bedarbius, pavyzdžiui neįgaliuosius, jaunus ar vyresnio amžiaus bedarbius, arba pateko į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą.
„Subsidijos iš prastovų išėjusių darbuotojų darbo užmokesčiams gali būti mokamos darbdaviams, kurie per patį karantiną neatleido darbuotojų, bet paskelbė jiems prastovas ir paprašė valstybės pagalbos. Subsidijos po prastovų bus mokamos tik už darbuotojus, kuriems buvo ar yra skelbtos prastovos ir mokėtos subsidijos per karantiną. Taip pat subsidijos gali būti mokamos ir tiems darbdaviams, kurie įdarbina Užimtumo tarnybos siunčiamus negalią turinčius, vyresnio amžiaus ar jaunus žmones, ilgalaikius bedarbius.
Subsidijos priklausys ir darbdaviams, kurie patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Išmokos šiems darbdaviams bus mokamos ne daugiau nei už 10 darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki 20 žmonių, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų, jei įmonėje dirba daugiau nei 21 asmuo“, – teigia SADM viceministrė.
Įmonės taip pat gali laikinai atidėti mokesčius – gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas. Mokesčių bei įmokų atidėjimas galimas ir nuo subsidijų, nors valstybė darbdaviui skiria visą sumą kartu su mokesčiais.
„Per karantiną nukentėjusioms įmonėms yra sudarytos galimybės atidėti socialinio draudimo įmokas, o nuo subsidijų priskaičiuotos įmokos taip pat gali būti atidėtos. Likusios laisvos lėšos gali būti panaudotos įmonės veikloje“, – sako E. Radišauskienė.
Gera žinia inovatyviam verslui
Kaip aiškina SADM viceministrė, viršutinė subsidijų riba galės būti didesnė įmonėms, kurios bus įtrauktos į socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrų patvirtintą sąrašą veiklų, orientuotų į pažangias technologijas, žinioms imlias paslaugas, žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą.
„Šioms įmonėms viršutinė subsidijos riba išeinant iš karantino galės siekti iki 1214 eurų prieš mokesčius, tačiau pirmą ir antrą mėnesius subsidijos dydis būtų 70 proc., trečią ir ketvirtą – 50 proc., o penktą bei šeštą – 30 proc. Tiesa, pirmus du mėnesius galima rinktis 100 proc. subsidiją su 607 eurų maksimalia riba.
Tuo atveju, jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezoninio darbo sutartis, subsidija bus mokama tik keturis mėnesius ir ne daugiau nei 303,5 eurai, neatskaičius mokesčių“, – teigia E. Radišauskienė.
Skirtingų verslų patirtys
Privataus vaikų darželio „Bebenčiukų namučiai“ direktorė Aleksandra Leontjeva pasakoja, kad tik paskelbus karantiną, tikėjosi, jog visa ši situacija truks neilgai, tačiau greitai paaiškėjus, kad viskas yra kur kas rimčiau, nei galvota, minčių, kaip išlaikyti verslą, pasak moters, kilo labai įvairių.
„Turime tris darželio filialus, išlaikymo kaštai tikrai nemaži, todėl galvojome, kad, galbūt, teks uždaryti bent jau vieną iš padalinių, priimti mažiau vaikučių ar net atleisti darbuotojus. Tačiau valstybei paskelbus subsidijavimą, pradėjome skaičiuoti, kiek darbuotojų galime išlaikyti, ko galime atsisakyti, kur sutaupyti. Kiek galėjo prisidėjo ir tėveliai, o mes tokiu būdu išsilaikėme be ypatingų nuostolių“, – patirtimi dalijasi A. Leontjeva.
Anot jos, svarbiausias darželio tikslas buvo išsaugoti kuo daugiau darbuotojų, o dėl valstybės ir tėvų pagalbos dabar „Bebenčiukų namučiai“ direktorė džiaugiasi, kad pavyko išlaikyti visus iki vieno darbuotojus.
„Bet kuriame versle reikia elgtis sąžiningai ir atsakingai. Vieni darbuotojai, kurie turėjo vaikų, pasiėmė nedarbingumą vaiko priežiūrai, kiti naudojo kasmetines atostogas, dar kitiems – skelbėme prastovas. Žinoma, mūsų atvejis buvo toks, kad, pasitelkę išmaniąsias technologijas, galėjome ir dirbome nuotoliniu būdu. Viskas vyko sėkmingai, siuntėme tėveliams užduotis, vaizdo medžiagą“, – pasakoja A. Leontjeva.
Dabar, švelnėjant karantino sąlygoms ir vaikams jau grįžtant į darželį, direktorė teigia, kad kai kurie darbuotojai vis dar jaučiasi nesaugūs, todėl darželio administracija ėmėsi papildomų saugumo priemonių.
„Paskelbtas karantinas darbuotojams buvo didelis šokas, tačiau dabar, kai kurie vis dar patiria tą patį nerimą, nes tiesiog baiminasi grįžti į darbą. Tam, kad darbuotojai jaustųsi saugūs, ne tik užtikriname visas privalomas saugumo priemones, bet ir pasirūpinome visų dirbančiųjų draudimu nuo COVID-19“, – sako A. Leontjeva.
Na, o kaip pasakoja Odeta Bložienė, UAB „Burokėlis ir krapas“ šeimos restoranų tinklo „Jurgis ir drakonas“ vadovė, jau pirmosiomis dienomis, paskelbus karantiną, reikėjo priimti rimtą sprendimą – pasiduoti ar bandyti gelbėtis.
„Pirmosios dienos tikrai nebuvo lengvos. Toks jau yra tas maitinimo verslas – gyveni iš apyvartinių lėšų, todėl reikėjo priimti sprendimą: ar stabdyti veiklą, nes negalime sumokėti mokesčių, galbūt, galvoti apie restruktūrizavimą, ar bandyti veiklą tęsti ir kažkokiais būdais gelbėtis. Labiausiai laukėme informacijos, kaip valstybė ruošiasi padėti savo gyventojams, nes pagalba verslui – tai įdarbintų žmonių gelbėjimas“, – sako O. Bložienė.
Paaiškėjus valstybės paramos verslui planui, restoranų tinklo vadovė teigia kaipmat pasinaudojusi subsidijomis.
„Mes, kaip vidutinis verslas, pretendavome į subsidijas prastovų metu ir jomis pasinaudojome. Dalį, apie 40 proc. savo darbuotojų, jau karantino pradžioje uždarydami keletą savo restoranų išleidome į prastovas. Likę restoranai vykdė veiklą – gaminome maistą išsinešti. Dabar jau gavome kompensacijas tiek už kovą, tiek už balandžio mėnesį bei tikimės, kad ir toliau ši praktika bus sėkmingai taikoma“, – sako moteris.
O. Bložienės teigimu, šiai dienai situacija stabilizuojasi ir verslui tampa vis aiškiau, kaip toliau tęsti savo veiklą bei kokių priemonių imtis, o tai, pasak jos, nuteikia optimistiškai.
„Vis dar negalime sakyti, koks bus ruduo, bet kad situacija yra aiškesnė – tai faktas. Nebėra tokio šoko, koks buvo pirmosiomis karantino dienomis. Daugėja informacijos apie ateitį ir pagal tai priimame sprendimus, taikomės. Vilniaus savivaldybės leidimas lauko terasoms, karantino sąlygų švelninimas – šios naujienos nuteikia pozityviai ir leidžia tikėtis, kad kažkada grįšime į įprastines vėžes. Manau, kad dabartinės krizės metu mokomės, stiprėjame ir gauname daugiau žinių“, – optimizmo nestokoja verslo atstovė.
Daugiau aktualios informacijos rasite: www.socmin.lrv.lt