aA
Nors geriausias pagalbininkas priimant svarbius sprendimus yra racionalus protas, tačiau dažnai žmonės vadovaujasi ne juo, o išankstinėmis nuostatomis. Psichologės ir koučingo meistrės Vegos Dikčienės teigimu, tokios nuostatos gali susiformuoti dar ankstyvoje vaikystėje ir būti sunkiai išjudinamos, nors tai nėra neįmanoma. Savo ruožtu INVL Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui pažymi, kad nuostatos neretai sutrukdo žmonėms pasiruošti finansiškai saugiai ateičiai ar priimti svarbius finansinius sprendimus, todėl svarbu netapti jų įkaitais.
Finansai
Finansai
© Unsplash

Nuostatoms svarbi asmeninė patirtis

Nuostatų dėl tam tikrų dalykų turime kiekvienas. Tai – įsitikinimai, kurie dažnai lemia mūsų elgesį, kasdienius pasirinkimus, o kartais ir svarbiausius gyvenimo sprendimus. Dėl to nuostatos gali turėti didelės įtakos mūsų gyvenimo kokybei. Dar daugiau, nuostatos paprastai veikia nepastebimai – žmogus net nesupranta, kad jos daro įtaką vienam ar kitam jo sprendimui, teigiama pranešime.

V. Dikčienė sako, kad nuostatos yra daugiasluoksnis darinys, kurio formavimuisi daugiausiai įtakos turi asmeninė žmogaus bei jo artimųjų patirtis, ugdymas, kultūrinis kontekstas ir aplinkos veiksniai. Kartu po tam tikromis žmonių nuostatomis dažniausiai slypi psichologinis polinkis sudėtingoms problemoms ieškoti kuo paprastesnių sprendimų.

„Vienas iš svarbiausių dalykų žmogaus nuostatų formavimuisi yra jo asmeninė ar artimųjų patirtis. Tą dažnai galima pastebėti lyginant, kaip skirtingų kartų atstovai vertina tuos pačius dalykus. Pavyzdžiui, kalbant apie finansų sritį, nemažos dalies vyresnių šalies gyventojų neigiamos nuostatos apie investavimą ar finansų sistemą susiformavo dar praėjusio amžiaus pabaigoje, kai daug gyventojų turėjo su tuo susijusios karčios patirties, prarado indėlius, išgyveno nestabilumo laikotarpį. Dažnai pakanka vieno žmogų asmeniškai paveikusio atvejo, kad tam tikras nuostatas su savimi jis nešiotųsi visą gyvenimą“, – sako V. Dikčienė.

Dalia Kolmatsui
Dalia Kolmatsui
© DELFI / Andrius Ufartas


Įstringa panašių įsitikinimų burbule

Be to, psichologės teigimu, dažnu atveju jau turimos žmogaus nuostatos „pritraukia“ ir kitus panašius nusistatymus. Žmogus tiesiog yra linkęs ieškoti jo įsitikinimus patvirtinančių teiginių, nuomonių ir argumentų. Tokiu būdu formuojasi visa žmogaus įsitikinimų sistema, kurią pakeisti gali būti labai sudėtinga, nes žmogus užsidaro savotiškame panašių nuomonių burbule, iš kurio negali ir dažniausiai nenori išsivaduoti.

„Pavyzdžiui, asmuo gali būti daug labiau linkęs tikėti panašias į jo nuostatas turinčiais draugais ar kaimynais nei tam tikros srities ekspertais, pateikiančiais objektyvius faktus ir argumentus. Be to, žmonės gali pasiduoti ir vadinamajam „bandos“ instinktui. Tarkime, žmogus gali būti linkęs taupyti kojinėje, nes turi nuostatą, kad taip elgiasi visi“, – sako V. Dikčienė.

Dėl nepagrįstų įsitikinimų praranda galimybes

Antrindama jai D. Kolmatsui pažymi, kad finansiniai ar su taupymu susiję sprendimai nėra išimtis – nuostatos gali turėti jiems įtakos.

„Lietuviai turi tikrai nemažai nepagrįstų nuostatų, kurios dažnai trukdo jiems užsitikrinti finansinį saugumą, pasiruošti ateičiai ar paprasčiausiai sutaupyti trokštamam pirkiniui. Vienas iš populiariausių įsitikinimų –„taupyti ar kaupti ateičiai yra neverta, nes vis tiek nieko nesutaupysi“. Vis tik tokia nuostata yra grįsta ne faktais, o emocijomis, nusivylimu ir nepasitikėjimu. Kitas neretai girdimas teiginys – „sutaupyti ar investuoti savo lėšas gali tik tie, kurie daug uždirba“. Tačiau realybėje tinkamas investavimo būdas gali būti parinktas kiekvienam pagal jo galimybes. Be to, nebūtina atsidėti daug, kad galėtum susitaupyti, tad klaidinga nuostata tik apriboja finansines galimybes ir netgi gali pasmerkti nepritekliui“, – sako D. Kolmatsui.

Anot jos, ekspertai rekomenduoja kiekvienam asmeniui ar šeimai 20 proc. savo pajamų skirti taupymui ar investavimui, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio pajamas žmogus gauna. Tai leidžia sukaupti finansinius rezervus nenumatytiems atvejams, užsitikrinti finansinį stabilumą ateityje ar paprasčiausiai sukaupti lėšų pirkiniams, kelionėms ar pramogoms. Tiesa, krizių metu galimybės taupyti gali būti mažesnės, todėl reikėtų atsižvelgti į konkrečią situaciją ir prireikus taupymo dalį sumažinti, o pajamoms vėl tapus stabiliomis – taupymo apimtis padidinti. Tačiau, pasak D. Kolmatsui, svarbiausia – stengtis keisti turimas nuostatas ir į taupymą pažvelgti kaip į pajamų augimą, o ne jų praradimą.

„Kaupimas pensijai yra labai geras to pavyzdys. Ignoruodami ekspertų įžvalgas ir argumentus, gyventojai priima neapgalvotus sprendimus arba nesiryžta priimti tų, kurie jiems būtų naudingi. Pabendravus su tokiais žmonėmis dažniausiai paaiškėja, kad to priežastis – išankstinės nuostatos apie „pradingstančius pinigus“, „gyventojus apgauti norinčius bankus“, „geresnes galimybes sutaupyti kojinėje“ ir pan. Nors šie įsitikinimai neturi nieko bendra su realybe, tačiau neretai jie nusveria racionalius argumentus“, – pažymi D. Kolmatsui.

Nuostatoms keisti reikia motyvacijos

V. Dikčienės teigimu, nors jau susiformavusias nuostatas pakeisti gali būti sudėtinga, įdėjus pastangų tai padaryti yra įmanoma. Pavyzdžiui, žmogus tam tikrus savo įsitikinimus dėl taupymo gali pradėti keisti pirmiausiai pabandęs atpažinti ir kritiškai įvertinti jo sprendimams įtaką darančias nuostatas, o tuomet aiškiai atsakęs sau į klausimus – „kokios finansinės ateities aš noriu?“, „ką galiu padaryti šiandien, kad ją turėčiau?“ „ką taupymas man gali duoti?“ ir „ar mano turimos nuostatos tam padeda?“.

„Tam, kad priimtų su investavimu ar taupymu susijusius sprendimus, žmogus turi jausti tam labai aiškią motyvaciją. Tačiau ją atrasti gali būti ne taip jau paprasta, nes, priešingai negu daugelio kitų sprendimų, investavimo rezultatas dažnai pajuntamas tik po keleto ar net kelių dešimčių metų. Žmonių smegenys veikia taip, kad mes nelinkę galvoti dešimt ar trisdešimt metų į priekį, mes norime greito atpildo. Taigi, motyvacija ilgalaikiam investavimui turėtų tapti aiškus šių sprendimų naudos suvokimas arba įsisąmoninimas pasekmių, kurios laukia, jei su taupymu susiję sprendimai nebus priimti“, – sako V. Dikčienė.

Vis tik, psichologės teigimu, žmonės retai kada patys suvokia, kad jų turimos nuostatos jiems nėra naudingos ir jas reikėtų keisti, nes mano, jog tai priklauso ne nuo jų.

„Įsitikinimas, kad nuo tavęs niekas nepriklauso, tikrai dažnai žmonėms kiša koja tiek asmeniniuose santykiuose, tiek profesinėje srityje ar finansuose. Dėl to kiekvienas turėtų išmokti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir pokyčius pradėti nuo šios nuostatos persvarstymo“, – sako V. Dikčienė.

Patarimas – įsiklausyti į argumentus

D. Kolmatsui priduria, kad nuostatas žmonėms neretai pavyksta pakeisti tik pasiryžus be išankstinio nusistatymo įsiklausyti į aiškiai išdėstytus racionalius argumentus. Dėl to svarbu stengtis gauti objektyvią informaciją, domėtis, pasitarti ne tik su draugais ar kaimynais, bet ir savo srities ekspertais. Kadangi, kaip rodo INVL užsakymu šių metų pradžioje atliktas tyrimas, 38 proc. lietuvių, spręsdami finansinius klausimus, remiasi tik savo patirtimi, o vos 15 proc. pasitiki bankų ar kitų finansinių įstaigų ekspertais.

„Svarbu neužsisklęsti neigiamos informacijos sraute, kaskart sugebėti užduoti sau klausimą, ar tam tikrus mano pasirinkimus lemia objektyvios žinios, ar paprasčiausiai įsišaknijusios nuostatos? Tam, kad nuostatas būtų galima pastebėti, reikia su savimi dirbti, analizuoti savo mintis, praktikuoti savistabą. Tai padeda ugdytis gebėjimą situaciją vertinti objektyviau, neužlipti ant neigiamų nuostatų grėblio, tinkamai pasirinkti ir gauti teigiamą rezultatą“, – sako D. Kolmatsui.

Pateikiama informacinio-rinkodarinio pobūdžio informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas investuoti ir negali būti laikoma jokio sandorio pagrindu. Kaupiant pensijų fonduose prisiimama investicinė rizika. Investicijos gali būti ir pelningos, ir nuostolingos, Jūs galite negauti finansinės naudos, prarasti dalį ar net visą investuotą sumą. Investicijų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Priimant sprendimą investuoti, reikia įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas bei išsamiai susipažinti su pasirinkto fondo strategija, taisyklėmis, atskaitymais (mokesčiais), pagrindinės informacijos investuotojams dokumentu ir kita aktualia informacija, kurią galite rasti www.invl.com arba savo pensijų kaupimo bendrovės interneto puslapyje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Iš elito su trenksmu išvyto įtakingo azerbaidžaniečio šeimos milijonai veda ir į Lietuvą (9)

Iki 2015 m. rudens Eldaras Mahmudovas buvo vienas įtakingiausių žmonių Azerbaidžane. Ilgametis...

Daugėjant vyresnių žmonių atleidimų, nerimas dėl ateities: rudenį situacija gali būti dar labiau įtempta (18)

Šaliai vis dar kovojant su koronavirusu, Lietuvos darbo rinka keičia savo veidą – iš darbo...

Lietuva atsiveria: SAM skelbia šalių sąrašą, iš kurių atvykus nereikalinga 14 dienų izoliacija (168)

Nuo birželio 1 d. Lietuva atsivers kai kurių Europos šalių piliečiams, be to, ne visiems jiems...

Naujausiuose reitinguose – akivaizdūs pokyčiai: meilė Verygai blėsta (39)

Vyriausybei pratęsus karantiną, nepaisant sulaukiamos kritikos dėl šio sprendimo nepagrįstumo,...

Italų gydytojas: COVID-19 liga dabar jau kitokia (32)

Naujasis koronavirusas darosi mažiau grėsmingas: jo sukeliama liga nebėra tokia mirtina kaip...

Naujas pažintinis takas ant vieno gražiausių piliakalnių Lietuvoje abejingų nepalieka: ši vieta pranoksta lūkesčius (4)

Po apsilankymo pažintiniame take paprastai grįžtu su vienokia ar kitokia emocija. Kiekvienas takas...

Su nušautu kolega atsisveikinantys policininkai: jo vietoje galėjo būti bet kuris iš mūsų (121)

Pirmadienį į paskutinio poilsio vietą Mažeikių rajone, Viekšnių kapinėse, palydimas tarnybos...

Lietuvos rinktinė vasarą rinksis į treniruočių stovyklą

Nors dėl koronaviruso pandemijos visi vasarą turėję vykti tarptautiniai rinktinių turnyrai buvo...

Kęstutis Girnius. Ar pasiseks iškrapštyti Narkevičių? (44)

Susisiekimo ministras J. Narkevičius laikosi įsikibęs į savo postą, nepaisydamas vis...

|Maža didelių žinių kaina