aA
Pasauliui siekiant pažaboti koronaviruso plitimą, ekonomistai ir finansų ekspertai mėgina įvertinti pandemijos poveikį pasaulio ir atskirų šalių rinkoms. Tuo metu gyventojai nerimauja dėl savo finansinės ateities. Tačiau INVL Pensijų fondų mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui sako, kad panikuoti ir priimti skubotų sprendimų nereikėtų. Priešingai – tik šaltas protas ir gerai apgalvoti veiksmai leidžia įveikti kylančius iššūkius bei tinkamai pasiruošti rytojui. Tai antrina psichologas Olegas Lapinas, teigiantis, jog pernelyg stiprios emocijos gali pakenkti ne tik finansinei situacijai, tačiau ir karjerai ar asmeniniams santykiams.
Krizės akivaizdoje: kodėl emocijos – ne geriausias finansų patarėjas?
© DELFI / Andrius Ufartas

Krizės ateina ir praeina

Vienas iš gyventojams ramybės šiomis dienomis neduodančių klausimų yra susijęs su pensijų kaupimu – kaip svyravimai finansų rinkose paveiks galimybes užsitikrinti finansiškai saugią ateitį? D. Kolmatsui sako, kad finansų rinkų kreivėms smuktelėjus, dalis kaupiančiųjų pensijas instinktyviai išreiškė norą keisti pensijų fondus į mažiau rizikingus ar apskritai kaupimą nutraukti. Vis tik ekspertė pažymi, kad pensijos kaupimas yra ilgalaikė investicija, kurią pasirinkus, svarbu kantrybė ir nesiblaškymas, teigiama išplatintame pranešime.

„Kalbame apie ne vienus metus, o, priklausomai nuo investuojančiųjų amžiaus, ir dešimtmečius trunkantį investavimą. Natūralu, kad per tokį laikotarpį finansų rinkose pasitaiko visko – nuosmukių, svyravimų, sukrėtimų. Tai yra natūralus ekonominio ciklo atspindys. Svarbu suvokti, kad tokie pokyčiai yra laikini, o patirtis rodo, kad net ir po giliausios krizės finansų rinkos yra linkusios grįžti į augimo etapą, pasiekti iki nuosmukio buvusį lygį ir labai dažnai jį pralenkti. Tai galėjome stebėti ir po 2008 metų finansų krizės. Jau kitais metais finansų rinkos atsigavo ir šis augimas tęsėsi dešimtmetį“, – sako INVL ekspertė D. Kolmatsui.

Ji pažymi, kad 2008 metų krizės metu tūkstančiai kaupiančiųjų suskubo keisti pensijų fondus į mažesnio rizikingumo ir vėliau didžioji dalis jų dėl to nukentėjo. Ekspertės teigimu, jie praleido momentą, kai akcijų rinkos vėl ėmė atsistatinėti, ir rizikingesnės investicijos stipriai spurtavo, netgi viršydamos prieškrizinį lygį.

Dalia Kolmatsui
Dalia Kolmatsui
© DELFI / Kiril Čachovskij


Į situaciją reikia žvelgti realistiškai

Be abejo, lengviau pasakyti, nei padaryti. Kad ir kaip bebūtų, nerimas ir baimė yra didelę įtaką žmonių elgesiui turintis veiksnys. Užtenka prisiminti, kaip paskelbus karantiną parduotuvėse buvo šluojamos tualetinio popieriaus ar kruopų lentynos. Psichoterapeutas O. Lapinas sako, kad susidūrus su nežinomybe ar grėsme nerimauti yra normalu, tačiau perdėtas nerimas gali pakišti koją ir pridaryti dar daugiau problemų.

„Pagal reakciją į dabartinę krizę galima būtų išskirti tris gyventojų grupes. Pirmoji – tai žmonės, kurie neigia situacijos rimtumą, stengiasi užgniaužti bet kokį nerimą, bando nuo realybės gintis dirbtinio optimizmo skydu. Antrosios grupės atstovai priešingai – leidžiasi užvaldomi panikos, galvoje piešia pačius juodžiausius scenarijus, bet kokią informaciją interpretuoja kaip artėjančios katastrofos ženklus. Galiausiai, galima išskirti trečiąją grupę, kurios atstovus pavadintume realistais. Tai žmonės, kurie stengiasi situaciją vertinti racionaliai, nepasiduoti emocijoms, tačiau jų ir neužgniaužti savyje. Turbūt toks atsakas į krizę yra naudingiausias ir leidžia priimti tinkamus sprendimus“, – sako O. Lapinas.

O. Lapino teigimu, pernelyg stiprios emocijos, panika gali pastūmėti žmogų ne patiems teisingiausiems sprendimams, kurie gali pakenkti asmeniniams santykiams, karjerai ar finansinei situacijai. Tam, kalbėdama apie finansinius sprendimus, pritaria ir D. Kolmatsui, pridurdama, kad stresinėje būsenoje žmonės yra labiau linkę išvengti rizikos, nei siekti uždarbio.

O psichoterapeutas O. Lapinas išskiria, kad net ir sudėtingų situacijų metu svarbu neprarasti atsakomybės jausmo, suvokti, kad gyvenimas nesustoja, o krizė nėra pasiteisinimas dėl netinkamų pasirinkimų.

Olegas Lapinas
Olegas Lapinas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)


Svarbu kliautis patikima informacija

D. Kolmatsui pažymi, kad pagrįstus ir racionalius sprendimus priimti padeda objektyvi informacija ir kompetentingų ekspertų rekomendacijos. Bėda ta, kad dažnai jas užgožia krizių metu suintensyvėjantis informacinis triukšmas, taip pat viešojoje erdvėje gali pasirodyti ir nepagrįsta ar klaidinanti informacija.

„Be to, priimdami svarbius sprendimus žmonės neretai pasiduoda minios psichologijai, išankstinėms nuomonėms, sklindančioms iš artimųjų, draugų ar kitų kanalų. Visgi, kylant abejonėms ir neaiškumams, reikėtų konsultuotis su specialistais, kurie gerai išmano atitinkamos srities specifiką“, – sako D. Kolmatsui.

Pavyzdžiui, dalis sunerimusių ir keisti pensijų fondus ar iš jų trauktis nusiteikusių gyventojų, anot D. Kolmatsui, savo nuomonę dažnai pakeičia pasikonsultavę su specialistais ir įsigilinę į periodinio investavimo specifiką. Ekspertės teigimu, pensijos kaupimas yra būtent periodinio investavimo forma, kuri leidžia reguliariai įsigyti turto vienetų. Jų kaina priklauso nuo svyravimų finansų rinkose. Dėl to kainų kritimas kaupiant pensiją gali būti netgi naudingas, nes leidžia turto vienetų įsigyti pigiau, o vėliau jų vertei išaugus – uždirbti daugiau.

Svarbūs sprendimai – tik nusiraminus

Tuo metu O. Lapinas pažymi, kad dažnai emocijos trukdo išgirsti net ir pačius logiškiausiu argumentus. Dėl to psichoterapeutas pataria prieš priimant svarbius sprendimus pasistengti nusiraminti.

„Juk ir santykiuose apimti stiprių emocijų galime pasakyti ar padaryti dalykų, dėl kurių vėliau gailimės. Tad ir su finansais ar karjera susijusius svarbius žingsnius reikėtų žengti emocijoms aprimus. Dabartinėje situacijoje tai gali būti nelengva, nes, regis, nuolat esame atakuojami nerimą keliančios informacijos apie viruso plitimą, galimą ekonominę krizę. Ir nors žinoti, kas vyksta, yra svarbu, tačiau taip pat nederėtų užsidaryti tokios informacijos burbule. Pertraukos nuo informacinio srauto gali būti labai naudingos. Vietoj dar vieno straipsnio grėsminga antrašte skaitymo verta daugiau laiko skirti laiko savo pomėgiams, šeimai, buvimui gamtoje. Tai padeda nusiraminti, išsivaduoti iš nerimo“, – sako O. Lapinas.

Investicinė rizika paskirstoma pagal amžių

INVL ekspertė D. Kolmatsui savo ruožtu pažymi, kad kaupiantys senatvei antros pakopos pensijų fonduose, jei jie kaupia jiems pagal amžių tinkančiame fonde, neturėtų didelio pagrindo nerimauti. Šie fondai veikia gyvenimo ciklo principu, o tai reiškia, kad keičia investicinę riziką pagal kaupiančiųjų amžių.

„Gyventojų, kurių pensinis amžius jau pakankamai arti, lėšos investuojamos į žemo rizikingumo turtą – daugiausiai obligacijas. Net ir krizių metu jos yra pakankamai stabilios, todėl leidžia minimizuoti svyravimus. Tuo metu jaunesni gyventojai, kuriems kaupti liko dar daug metų, gali sau leisti didesnę riziką ir rinkų svyravimus, todėl jų investicijų struktūroje didesnę dalį sudaro akcijos“, – sako D. Kolmatsui.

Kaupiant trečiojoje pakopoje pensijų fondus pagal rizikingumą reikia pasirinkti patiems, dėl to vertėtų pasitikrinti, ar pasirinktas rizikingumas yra tinkamas, o iškilus klausimų – vėlgi pasitarti su specialistais.
Anot ekspertės, kaupiantiems senatvės pensijai šiomis dienomis tiktų patarimas „nemesk kelio dėl takelio“. Todėl anksčiau pasiryžusieji investuoti į savo senatvę ir toliau turėtų tai daryti. Juolab, kaip rekomenduoja finansų ekspertai, savo investicijas reikėtų planuoti taip, kad būdamas 65-erių asmuo šiam tikslui būtų sukaupęs sumą, prilygstančią bent 10-ies metų vidutiniams atlyginimams. D. Kolmatsui priduria, kad investavimo kelyje pasitaikyti gali visko, tačiau, kaip rodo finansų rinkų patirtis, krizės yra įveikiamos ir netgi gali tapti spartesnio augimo ateityje priežastimi.

Pateikiama informacinio-rinkodarinio pobūdžio informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas investuoti ir negali būti laikoma jokio sandorio pagrindu. Kaupiant pensijų fonduose prisiimama investicinė rizika. Investicijos gali būti ir pelningos, ir nuostolingos, Jūs galite negauti finansinės naudos, prarasti dalį ar net visą investuotą sumą. Investicijų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Priimant sprendimą investuoti, reikia įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas bei išsamiai susipažinti su pasirinkto fondo strategija, taisyklėmis, atskaitymais (mokesčiais), pagrindinės informacijos investuotojams dokumentu ir kita aktualia informacija, kurią galite rasti www.invl.com arba savo pensijų kaupimo bendrovės interneto puslapyje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Delfi PliusVaidas Mikaitis

Į šią Azijos šalį taip sunku patekti, kad lietuvis jau ėmė galvoti apie nusikaltimą: bendrininkų rasti nepavyko, o planų vos nesužlugdė Lenkija

Manęs klausia, kodėl iki šiol nieko neparašau apie ką tik įvykusią kelionę į Pietų Korėją....

Rusų programišiai „laužia“ Lietuvos informacines sistemas: įspėja, kad tai gali būti dar tik pradžia (7)

Dėl sustabdyto tranzito į Kaliningradą, rusų programišiai nuo penktadienio pradėjo...

„Belligcat“ vadovas: tas šalis, kurios padeda Putino režimui, reikia šalinti iš ES (18)

Nepaisant griežtų sankcijų, karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija iš naftos ir dujų pardavimo...

Pasauliui ir Lietuvai žada recesiją: laimės tik vienas sektorius (2)

Tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface Baltics“ naujausiame rizikos valdymo tyrime...

Šiurpus avarijos smūgio garsas pažadino klaipėdiečius: žuvo vyras

Klaipėdoje, netoli degalinės, įvyko skaudi avarija. Vienas avarijos dalyvių žuvo, dar viena...

Karas Ukrainoje. Ukraina ruošiasi galimam puolimui iš Baltarusijos: grėsmė gana didelė okupantai planuoja referendumą dėl Chersono prijungimo prie Rusijos (13)

Rusijos atakos, pareikalaujančios ir žmonių gyvybių, Ukrainoje nesiliauja – vėl apšaudyti...

„Reuters“: kompromisas dėl tranzito į Kaliningradą gali būti pasiektas liepos pradžioje

Liepos pradžioje gali būti pasiektas kompromisinis susitarimas dėl sankcionuotų prekių tranzito...

10 žavingų ir dar neišpopuliarėjusių Europos salų – pamėgtos tautiečių, bet iki šiol neatrastos turistų

Šiose mažose salose atrasite nepaliestą gamtą, neperpildytas pakrantes, tylą ir ramybę.

Naktys išsilaikys tvankios ir toliau kaitins saulės spinduliai

Ir toliau išliksime aukštesnio atmosferos slėgio lauko įtakoje. Debesų bus nedaug, dažnai...

Grybauskaitė: jokių pokyčių dėl Kaliningrado tranzito be Lietuvos sutikimo negali būti (6)

Jokių pokyčių ar atnaujinimų Europos Komisijos ( EK ) gairėse dėl Kaliningrado tranzito be...