Kylančios palūkanos nežada sustoti: ekonomistas įvertino, kaip tai paveiks būsto kainas ir kada galėsime atsikvėpti

Kovodamas su sparčiausia per 40 metų infliacija, JAV Federalinis rezervų bankas (FED) antrą mėnesį iš eilės pakėlė palūkanas 75 baziniais punktais. Prieš savaitę palūkanų normas puse procentinio punkto pakėlė ir Europos centrinis bankas. Laidoje „Delfi rytas“ apie tai kalbintas „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus prognozuoja, kad palūkanų normos palaipsniui augs ir toliau, tačiau kitų metų pradžioje galimai atsikvėpsime – prastėjant makroekonominei situacijai ir sumažėjus infliacijai, Europos centrinis bankas bus priverstas palūkanų normų kėlimą pristabdyti.

Tikimasi, kad palūkanos kitų metų pradžioje pradės mažėti

Nors toks FED banko sprendimas nebuvo netikėtas, baiminamasi, kokių kėlimų galima sulaukti netolimoje ateityje. V. Šimkaus teigimu, iš pradžių buvo spėliojama, kad FED gali pakelti palūkanas ir visu procentu, tačiau vakar rinkos „net šiek tiek atsikvėpė“, kai paskelbta apie palūkanų kėlimą 75 baziniais punktais.

„Nebuvo tokio neigiamo siurprizo. Tačiau FED signalizuoja, kad ir toliau, jeigu reikės, kels tokiu pat tempu, kol infliacija sumažės ir pasieks 2 proc. infliacijos tikslą. Bet rinkos tokiu centrinio banko pasiryžimu dvejoja, ir, jų skaičiavimu, palūkanos 2023 metais turėtų jau mažėti, nes daugėja ekonomikos silpnumo ženklų“, – laidoje „Delfi rytas“ kalba V. Šimkus.

Pasak jo, kaip tik šiomis dienomis daugelis šalių skelbia antro ketvirčio BVP rodiklius, ir vyksta įvairios diskusijos, ar Jungtinėse Amerikos Valstijose jau prasidėjo recesija, ir ar ji jau ateina į Europą. Recesija laikoma situacija, kuomet du ketvirčius iš eilės stebimi neigiami BVP.

„Todėl finansų rinkos mano, kad, prastėjant ekonominiams rodikliams, centriniai bankai neturės tiek daug erdvės didinti palūkanų, infliacija atslūgs, o palūkanos jau net kitų metų pradžioje ar antroje pusėje pradės mažėti“, – teigia ekonomistas.

Tačiau jis pažymi, kad recesijos gali būti labai įvairios. Pavyzdžiui, didžioji 2008 metų finansų krizė buvo labai gili recesija, o 2001 metais „dot-com“ burbulo sprogimas buvo pakankamai švelni recesija.

„Recesijos viena kitai nelygios, ir abu rodikliai gali būti praktiškai labai arti nulio. Techniškai tai kaip ir rodo recesiją, tačiau praktiškai gyventojai nelabai ją jaučia. Todėl bent jau Jungtinėse Valstijose recesiją skelbia ekonomikos biuro komitetas, bet čia – vėluojantis reiškinys. Analitikai bando tai įžvelgti iš anksčiau, nuspręsti ir nuspėti, ką reaguodami į ekonomikos aktualijas darys tiek valstybių iždai, tiek centriniai bankai“, – sako V. Šimkus.

Bandydami pasinaudoti esama situacija, investuotojai gali stipriai nudegti

Daugeliui šiandien įdomu, kokios įtakos Europai ir Lietuvai paskolų atžvilgiu turės pastarieji FED sprendimai. Ekonomisto teigimu, vienas ryškiausiai gyventojų jaučiamų veiksnių dėl agresyviai FED keliamų palūkanų – labai stiprėjantis dolerio kursas.

„Mes matome, kad mums brangsta žaliavos, kurios yra įkainojamos doleriais. Keliaujantiems į šalis, kur atsiskaitoma doleriais, tai irgi yra papildomas skausmas. Kadangi daug besivystančių šalių skolinasi doleriais, o seniau tai darydavo ir Lietuva, joms sunkėja skolų aptarnavimo kaštai. Matome, kad Šri Lanka ir Pakistanas šiandien yra skausmingi taškai pasaulyje, kur jau prasideda skolų krizės, ir jos gali plėstis per visus globalius pietus – Afriką, Aziją, Pietų Ameriką. Tai lėtins ekonomikos augimą ir Lietuvoje, nes atvira ekonomika yra priklausoma nuo pasaulio ekonomikos sveikatos“, – FED sprendimų pasekmes Europai ir Lietuvai įvardija ekonomistas.

Akcijų biržose šiandien taip pat stebimas sujudimas. Paklaustas, kokių patarimų šiandien turi investavusiems į akcijas ir fondus, kurie susieti su Amerikos įmonėmis, V. Šimkus pažymi, kad momentas, kai reikėjo „labai stipriai nusimesti pozicijas“, jau praėjo, ir šiuo metu didysis vertybinių popierių pigimas jau yra įvykęs.

„Dabar finansų rinkose vyksta žvalgyba. Mes matome, kad pinga trumpo laikotarpio obligacijos, bet brangsta ilgo laikotarpio obligacijos. Tai atspindi lūkesčius, kad artimiausiu metu centriniai bankai sparčiai didins palūkanas, bet po to bus priversti jas mažinti. Taip infliacija sugrįš, ir ilgesnio laikotarpio obligacijų grąža bus geresnė. Bet, vėlgi, neaišku, ar tai tiesa – kol kas tai tik statymai, ir dar pamatysime, ką kiti metai parodys. Investuotojams reikėtų nekreipti dėmesio, išjungti naujienas ir palikti portfelį dešimčiai metų, o tada sugrįžti ir apsidžiaugti gera grąža“, – laidoje „Delfi rytas“ kalba V. Šimkus.

Paklaustas, ar toks laikotarpis, kai vertybiniai popieriai nupinga, yra palankus metas jų įsigyti naujiems investuotojams, ekonomistas tame mato pavojų. Anot jo, geriausia būtų investuoti periodiškai, o bandymą pasinaudoti esama situacija jis prilygina krentančių peilių gaudymui – dažnai tai būna pavojingas užsiėmimas, kuriame galima labai stipriai nudegti.

Paskolų brangimas turės įtakos ir investavimui į nekilnojamą turtą

Ekonomisto teigimu, kol kas nėra duomenų apie tai, kokių ekonominių pasekmių gali turėti prieš savaitę Europos centrinio banko paskelbtas sprendimas pakelti palūkanas puse procentinio punkto. Jo teigimu, pokyčiai Europoje reiškia, kad, priklausomai nuo turimos paskolos dydžio, vidutiniškai namų ūkiui išlaidos paskoloms padengti išaugs nuo 50 iki 100 eurų.

„Namų ūkio finansinė sveikata yra pakankamai nebloga, todėl tai neturėtų turėti labai didelės įtakos. Bendrai paėmus, nedaug namų ūkių Lietuvoje turi paskolas, palyginus su Vakarų Europa ir išsivysčiusiomis šalimis. Dauguma gyventojų turi būstą be paskolų“, – pastebi jis.

Anot jo, paskolų kainų kilimas gali turėti įtakos ir investavimo į nekilnojamą turtą populiarumui Lietuvoje. Jis skaičiuoja, kad apie pusė nekilnojamo turto įsigijimo sandorių įsigyjama su banko pagalba, todėl kylant palūkanoms šios investicijos tampa daug rizikingesnės ir mažiau pelningos, o tai gali atgrasyti dalį investuotojų.

„Kita vertus, tas palūkanų padidėjimas nėra toks ženklus, kaip kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose. Tai nėra labai dramatiškas pasikeitimas, kuris visiškai sujauktų visus skaičiavimus. Bet dalį gyventojų tikrai gali, ir net turėtų, priversti pagalvoti apie investicijas“, – sako ekonomistas.

Pastaruoju metu nekilnojamo turto kainos – tiek nuomos, tiek pirkimo, – sparčiai kilo, todėl įdomu, kaip palūkanų brangimas paveiks nekilnojamo turto kainas ateityje. V. Šimkaus teigimu, kol kas prognozuoti, ar nekilnojamas turtas galėtų dėl to atpigti, yra sudėtinga.

„Rinka yra pakankamai iškreipta, ypatingai sostinėje. Reikia prisiminti, kad priėmėme keletą dešimčių tūkstančių nuo karo bėgančių naujų gyventojų, kurie neperka būsto, bet jiems reikia kažkur prisiglausti. Tas persikėlimas būsto rinkoje vis tiek yra, ir tai papildoma įtampa, kur rinka ir taip buvo įtempta. Dėl šio disbalanso buvo papildomas postūmis kainoms aukštyn, bet situacija jau normalizuojasi. Ir, ko gero, per ateinančius pusę metų mes pamatysime, kur nusistovės nauja pusiausvyra. Statybos vyksta pakankamai aktyviai, didėja palūkanos, ir tas kainų augimas turėtų sulėtėti – jis arba visiškai pasieks nulį, ar net kai kurie segmentai gali ir atpigti“, – sako V. Šimkus.

Šiuo metu tikimasi, kad Europos centrinis bankas didins palūkanas iki maždaug 1,25 – 1,5 procento. Dar prieš mėnesį rinkų lūkesčiai buvo gerokai didesni – tikėtasi, kad Europos centrinis bankas pasieks 2,5 ar daugiau procento palūkanų augimą.

„Lūkesčiai sumažėję dėl prastėjančių makroekonominių aplinkybių eurozonoje. Mūsų manymu, dar rugsėjį, spalį ir gruodį Europos centrinis bankas, ko gero, mažesniais žingsniukais, bet vis tiek padidins palūkanų normas, ir pasieksim apie vieną procentą. Bet po to, prastėjant makroekonominei situacijai ir sumažėjus infliacijai, Europos centrinis bankas bus priverstas kėlimą pristabdyti“, – teigia V. Šimkus.