Lietuviai ėmė taupyti
Dr. K. Taujanskaitė laidoje kalbėjo, kad lietuvių finansinė elgsena karantino metu labai ženkliai pasikeitė. Iki tol tautiečiams taupymas buvo nereikšmingas dalykas – taupymo norma buvo neigiama. O štai prasidėjus karantinui, žmonės atsisakė nebūtinųjų išlaidų ir pamatė, kad sutaupyti pavyksta gana lengvai.
„Remiantis Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje veikiančiuose komerciniuose bankuose iki 2021 metų gruodžio buvo maždaug apie 21 milijardas eurų santaupų, nuo sausio iki kovo mėnesio santaupos pradėjo tirpti ir mažėti. Tai rodo, kad žmonių vartojimas suintensyvėjo.
Akivaizdu, kad pasaulyje vykstantys sukrėtimai verčia žmonės griežčiau kontroliuoti asmeninius finansus. Ekonomikos svyravimai didina ir finansinį nerimą. Pasak „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio, šiuo metu gyvename padidėjusio neapibrėžtumo aplinkoje. Ką tik pasibaigė pandemija. Vis dėlto, Kinijoje ji dar tęsiasi, tad baiminamasi, kad rudenį gali atklysti nauja atmaina ir ekonomika vėl patirs sunkumus. Negana to, pašonėje vyksta karas.
Tačiau ekspertas aiškina, kad daugelis rodiklių – augantys atlyginimai, klestinti mažmeninė prekyba ir nekilnojamojo turto rinka, aktyviai perkamos prabangos prekės – rodo, kad Lietuvoje yra gero gyvenimo krizė.
„Didelė dalis infliacijos, kurią mes dabar matome, tiesiogiai susijusi su gyventojų pajamų augimu. Įmonės didina atlyginimus, visos sąnaudos atsiduria kylančiose kainose. Tokioje klestėjimo aplinkoje visada pravartu truputėlį sustoti, pagalvoti, ar aš turiu pakankamai rezervo kitam pusmečiui, senatvei, vaikų išsilavinimui ir panašiems dalykams“, – sakė N. Mačiulis.
Siūlo investuoti
Kad pavyktų sutaupyti ir sukaupti kuo didesnį kraitį santaupų, L. Šeškienė rekomendavo peržiūrėti kasdienių išlaidų krepšelius. Pavyzdžiui, pinigus skirtus maistui. Galima peržvelgti, kiek kartų einame į parduotuvę, ką perkame ir valgome. Taip, sakė ji, pavyks papildomai sutaupyti ne vieną dešimtį ir kartais net ne vieną šimtą eurų.
Dr. K. Taujanskaitė laidoje aiškino, kad šiuo metu kiekvienam būtų itin naudinga pagalvoti apie papildomų pajamų šaltinių paieškas. Tačiau priešingai nei L. Šeškienė, ji nepatarė iškart mažinti arba skurdinti savo esamų poreikių. Ji siūlė svarstyti apie galimybes uždirbti daugiau.
„Karantino metu žmonės buvo iš dalies apriboję savo išlaidas ir pamatė, kad tikrai nesunku atsisakyti nebūtinųjų išlaidų. Tokios elgsenos būtų galima laikytis ir toliau. Dar patarčiau turėti nenumatytų įvykių rezervą. Tai sudaro maždaug 3–6 mėnesių vidutinių pajamų dydžio santaupas. Visa tai, kas lieka virš nenumatytų įvykių rezervo – siūlyčiau nelaikyti santaupų pavidalu.
Specialistai vieningai sutiko, kad kiekvienam, svarstančiam apie asmeninę finansinę gerovę, derėtų pagalvoti ne tik apie tai, kaip sutaupyti, bet ir apie tai, kad verta įdarbinti pinigus arba kitaip – investuoti. Tačiau ir čia nereikėtų nerti stačia galva. Laidoje susirinkę ekspertai vieningai pabrėžė: prieš tai reikia atlikti daug namų darbų ir šiam žingsniui pakloti tvirtus pamatus.
„Dauguma žmonių net nežino, kas yra ta antroji ir trečioji pensijų pakopos, pensijų fondai, gyvybės draudimas. Aš tai vadinu baziniais įrankiais, kuriuos reikia gerai išmanyti, arba surasti žmogų, kuris gali padėti juos suprasti ir priimti teisingus finansinius sprendimus, suaktyvinančius investavimą. Jeigu jau turime šiuos bazinius įrankius, nors juos turi retas, kviečiu investuoti aktyviau“, – pasakojo L. Šeškienė.
Kada tinkamas metas investuoti?
Esant tokiam finansinių rinkų neapibrėžtumui, daugelis svarsto, ar išties tinkamas metas pradėti investuoti. N. Mačiulis teigė, kad niekas negali pasakyti, kas laukia finansų rinkos ateityje. Niekas negali ir patarti, kada tinkamas metas įdarbinti pinigus. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad infliacija žmones lydi nuolat, net ir ekonomikai klestint. Centriniai bankai siekia, kad metinė infliacija nuolat svyruotų ties 2 procentų riba. Todėl investuoti apsimoka net ir nepatiriant finansinių sunkumų.
„Jeigu pinigų niekur neįdarbini, laikai pačia saugiausia ir likvidžiausia forma, iš karto turi susitaikyti, kad jų perkamoji galia per metus nuvertės bent 2 procentais. Norint to išvengti, reikia rinktis įvairiausius instrumentus ir investuoti periodiškai, o ne tada, kai pamatau, kad mano pinigai prarado penktadalį perkamosios galios.
Esu paskaičiavęs, kad jeigu praėjusio dešimtmečio pradžioje žmogus kiekvieną mėnesį būtų pradėjęs investuoti po 100 eurų, pavyzdžiui, į pagrindinį Jungtinių Valstijų indeksą, šių metų pradžioje investuotojas būtų sukaupęs 30 tūkstančių eurų. O sumokėta suma būtų buvusi tik apie 14 tūkstančių eurų. Kai investuoji periodiškai, visi ekonominiai pakilimai ir nuosmukiai išnyksta ir pasidaro nebe tokie svarbūs“, – teigė ekonomistas.
Vis dėlto, N. Mačiulis pastebėjo, kad žmonės pradeda domėtis investavimu ir, pavyzdžiui, pirkti akcijas tada, kai jos klesti. Tokią situaciją, anot jo, stebėjome ir praėjusiais metais, kai investicinė grąža siekė 20 procentų.
„Tada šoktelėjo susidomėjimas. Žmonės galvojo, kad gali uždirbti 20–25 procentus. Tačiau akcijų kainoms nukritus 10–20 proc., jiems tapo neįdomu ir nemalonu investuoti. Priešingai veikia paklausos ir pasiūlos dėsniai: jeigu parduotuvėje agurkai su nuolaida – tai gerai, jeigu akcijos atpigusios – tai ne, nebeįdomu. Šioje vietoje reikėtų valdyti emocijas. Nereikėtų stebėti trumpalaikių svyravimų.
Tie, kas pradėjo investuoti tuomet, kai infliacija pakilo iki 10 proc., patyrė dvigubą smūgį. Nuo metų pradžios akcijų kainos nukrito kai kur 20 proc., kai kur 30 procentų. Jeigu bandai investuoti tada, kai visur pakyla kainos, padidėja tikimybė, kad įšoksi į nuvažiuojantį traukinį. Negana to, iš to traukinio dar ir nukrisi ant bėgių“, – pasakojo jis.
Investavimas nėra pramoga
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiojo ekonomisto teigimu, ne tik pradedant investuoti, bet ir šio proceso eigoje atsiranda klystančių. Investuojant ieškoma adrenalino ir pramogos – tai didžiausia jaunų žmonių klaida.
„Investuoja, ieško žinių socialiniuose tinkluose, gal kažkas parekomenduos ką nors įdomaus, seka naujienas, stebi, kaip keičiasi kaina kiekvieną sekundę. Jeigu reikėtų išskirti vieną patarimą, sakyčiau, kad investavimo procesas turi būti labai nuobodus. Emocijų eikite ieškoti kažkur kitur. Šokite iš lėktuvo, blogiausiu atveju – loškite kazino. Investavimas negali būti emocijų paieškos. Tai turi būti sisteminis procesas, paremtas taisyklėmis. Priešingai, nei rodo filmuose“, – sako jis.
L. Šeškienės teigimu, kiekvienas investuojantis asmuo turi aiškiai žinoti, kokiu tikslu investuoja. Jei nepavyksta nustatyti tikslų – reikėtų ieškoti, kas galėtų padėti juos atrasti. Ji laidoje „Investavimo akademija“ pasakojo, kad bendraudama su klientais visuomet aptarinėja ilgalaikius tikslus, o ne tokius, kurie padėtų išnaudoti šiandieninę situaciją ir greitai uždirbti.
„Žiūrime į ilgalaikę perspektyvą: 20, 30, duok Dieve, jeigu ateina jaunas žmogus ir priešaky dar turi 40 metų. Skaičiavimai ir moksliniai tyrimai rodo, kad kuo ilgesniam laikotarpiui investuojame, tuo mažesnė rizika. Jeigu investuojame vieneriems, kad ir penkeriems metams, jiems praėjus egzistuoja daug didesnė rizika, kad būsime minuse”, – teigė investicijų konsultantė.