Svarbiausia – sveikas protas
Vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė teigia, kad susižavėti pigiais farmacininkų triukais – neverta, o ir pulti į kraštutines priemones saugant atžalą nuo ligų – ne itin protinga.
„Mokslinių tyrimų, kurių rezultatai leistų tiksliai nustatyti tinkamiausią laiką, kada jau galima naujagimį maudyti ar jam ilgėliau būti lauke – nėra. Rekomenduoju atsižvelgti į patį vaiką ir aplinką, kurioje jis gyvena. Jei kalbame apie statistinį vaiką, kuris gimė ligoninėje, o iš jos grįžta į daugiaaukščio namo butą, būtina prieš maudant ar einant pasivaikščioti į lauką nepamiršti, kaip jis atėjo į šį pasaulį. Ar gimdymas buvo be komplikacijų? Ar neteko ilgėliau būti ligoninėje? Jei atžalai prireikė antibiotikų ar kitų vaistų – galima jį vertinti kaip šiek tiek trapesnį, tad nieko nenutiks, jei vaikas bus pasaugomas ilgėliau“, – sako pašnekovė.
Anot jos, pirmosiomis paromis esant namuose, naujagimis adaptuojasi prie šio pasaulio: aplinka, kuri jį supo visą nėštumo laikotarpį, drastiškai pasikeičia, tad vaikui gimus žiemą, nereiktų itin skubėti į lauką ar mažytį maudyti. Būtina, kad jis priprastų prie temperatūrų skirtumų.
„Jei gimdymas nebuvo komplikuotas, užtenka 2–3 dienų po gimimo, per kurias vaikas apsipranta, o po jų galima ramiai vaikutį išmaudyti ir išeiti pasivaikščioti į lauką. Pirmieji pasibuvimai lauke neturėtų trukti ilgai – užtenka vos dešimties minučių, kasdien šį laikotarpį vis ilginant“, – pasakoja gydytoja.
Kiek vėliau, jei kūdikis lauke jaučiasi komfortabiliai – galima jį čia ir migdyti. Specialistė sako, kad mamos, kurios nori vaiką grūdinti, stengiasi, kad atžala kuo daugiau laiko praleistų lauke, čia miegotų. Tačiau, pasak jos, svarbu ir pačių tėvų įpročiai bei požiūris. Gimęs vaikas neturėtų visiškai pakeisti tėvų rutinos, tad jei jie nemėgsta leisti laiko gryname lauke – nereikia savęs versti ir būtinai kasdien čia išbūti labai daug laiko.
„Jei pirmąjį kartą susidūrėte su vaiko negalavimais – sloga ar kosuliu – verčiau pasaugoti atžalą ir jį gydyti namuose, į lauką apskritai neinant. Jei peršalimo simptomai pasireiškė nebe pirmą kartą ir tėvai jau žino, kaip juos kontroliuoti, drąsiai galima leisti laiką lauke“, – pataria I. Plėštytė-Būtienė.
Pediatrė įsitikinusi, kad pirmieji vaiko gyvenimo metai – gana trapūs, tad nereiktų pulti į kraštutines priemones, norint stiprinti atžalos imunitetą. Kiekvieną situaciją būtina vertinti individualiai, o stebuklingų būdų, kurių dėka vaikas visiškai nesirgs, tiesiog nėra.
Neverta itin žavėtis reklamomis
Šiuo metu itin gausu įvairių prekių, kurių reklamos žada sustiprinti vaikų imunitetą. Tėvai neretai dar vaikui negimus apsirūpina termo rūbeliais, įvairiais eteriniais aliejais ir jų pagrindu pagamintomis kūno priežiūros priemonėmis, homeopatiniais vaistais. Visos šios priemonės naudingos, bet turi būti naudojamos, anot specialistės, pagrįstai.
„Vaiką vedame į lauką tam, kad jis kvėpuotų grynu oru bei pratintųsi prie temperatūrų skirtumo. Jei atžalą itin gausiai aprengiame – pačio buvimo lauke nauda tikrai sumažėja. Vaikas turi išmokti suprasti ir parodyti, kada jam vėsu, jo organizmas privalo išmokti prisitaikyti prie temperatūrų skirtumo. Tai turi vykti tam, kad vykstant pokyčiams, jo kūnelis nejaustų didelio streso. Jaučiantis stresą organizmas tampa neatsparus infekcijoms. Termo drabužiai yra skirti sportui, aktyviai veiklai. Jie padeda siekiant, kad suprakaitavusio žmogaus neperpūstu. Rengiant jais vaiką, rekomenduoju įvertinti jo amžių bei judrumą. Vilnonių drabužių nerekomenduoju, jei nėra itin šalta – pavyzdžiui minus dvidešimt šalčio. Gaila matyti itin gausiai aprengtus ir suprakaitavusius vaikus.“, – sako specialistė.
Jei vaikas jau pats vaikšto – jį, pasak gydytojos, reiktų lauke rengti mažiau nei esame apsirengę patys. Maži vaikai nuolat juda, bėgioja, tad jie tikrai nesušals. Jei esant lauke atžala miega vežime, jį reikėtų aprengti šilčiau, tačiau susukti į „kokoną“ tikrai nėra būtina. Svarbiausia, kad vaikui būtų patogu, jis jaustųsi komfortiškai. Dažniau vaikai, anot specialistės, suserga, nes perkaista, o ne todėl, kad sušąla.
„Neverta itin žavėtis ir vaistinėse parduodamais maisto papildais bei vitaminais. Vitaminą D kūdikiai turi gauti nuo mėnesio amžiaus. Visas kitas maistines medžiagas vaikas gauna su mamos pienu, o kiek vėliau – su kietu maistu pradėjus primaitinimą. Dėl kitų maisto papildų ir vitaminų davimo reikia spręsti individualiai pagal pasireiškiančius simptomus“, – pataria gydytoja.
Atsargiai naudoti specialistė siūlo ir eterinius aliejus, kurie šiuo metu – itin populiarūs. Nors jie ir turi tam tikrų gydomųjų savybių, reikia labai gerai žinoti, kas yra garinama ir koks kiekis aliejaus nepakenks. Labai svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, jo kvėpavimo takų gleivinės jautrumą bei pačius eterinius aliejus – nuo kokio amžiaus galima juos vartoti.
„Jei žiemą, kuomet dėl sauso oro kūdikių gerklės gleivinė yra išsausėjusi ir tėvai nusprendžia gausiai garinti gana dirginantį, pavyzdžiui arbatmedžio eterinį aliejų, atžalai gali nemenkai pakenkti. Taip pat svarbu nepamiršti, kad ne visiems patinka visi eteriniai aliejai, jų kvapai, tad jie gali papildomai dirginti vaiko organizmą. Rekomenduočiau juos naudoti ne anksčiau, nei vaikui sulaukus šešių mėnesių ar net palaukti iki kol sukaks vieneri, tą daryti atsargiai ir atsakingai“, – sako ji.
Kuo labiau bijom – tuo dažniau serga
Gydytoja I. Plėštytė-Būtienė sako, kad kuo labiau tėvai bijo, kad vaikas dažnai ir sunkiai sirgs – tuo jis dažniau ir serga.
„Kuomet manęs klausia, kaip grūdinti vaiką ir stiprinti jo imunitetą, atsakau, kad pirmiausia reikia nustoti galvoti, kad vaikas sirgs. Visai nebūtina kasdien po kelis kartus plauti grindis, valyti dulkes ir nukritus ant žemės verdančiu vandeniu dezinfekuoti visų vaiko žaislų“, – teigia pašnekovė.
Anot jos, tik pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais reiktų daugiau nei įprasta dėmesio skirti švarai, o vėliau visiškai natūralu, kad atžala susipažins su mus visus supančiomis bakterijomis. Pasak medikės, mitas, kad nuo purvo vaikas sirgs dažniau.
„Visiškai natūralu, kad pradėjęs ropoti mažylis norės visko paragauti – žmogaus fiziologija tokia, o vaikai pasaulį pažįsta būtent per skonį, lietimą. Taip sutverta, kad kūdikio skrandžio rūgštingumas – didesnis nei suaugusių, tad jiems dažniausiai nieko nenutinka suvalgius saldainį, gulintį ant žemės ar ne itin švarią braškę. Vis dėlto, nereiktų specialiai vaikui duoti laižyti purvinų žaislų, tačiau visai užtenka juos nuplauti paprastu vandeniu iš krano“, – pataria pediatrė.
Jei tėvai labai stengiasi namuose palaikyti švarą, retkarčiais, pasak pašnekovės, vaikui jie padaro „meškos paslaugą“. Tėvams dezinfekuojant daiktus su cheminiais preparatais, vaikų imunitetui yra kenkiama, mat į jų organizmą patenka ir nepageidaujami cheminiai junginiai. Neverta persistengti su valikliais, geriau plauti grindims naudoti paprastą vandenį.
Žindomi kūdikiai serga mažiau?
Gydytoja dietologė, žindymo specialistė Barbora Jarašūnė sako, kad Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), taip pat Vakarų šalių pediatrų organizacijos rekomenduoja išimtinį kūdikių žindymą pirmuosius šešis jo gyvenimo mėnesius. Gydytoja primena, kad išimtiniu žindymu laikomas kūdikio maitinimas tik motinos pienu, neduodant jokių kitų skysčių ar maisto.
„Motinos pienas – ne tik visus kūdikio mitybos poreikius patenkinantis maistas. Tai – gyvas audinys, kuriame gausu įvairių bioaktyvių komponentų, gyvų ląstelių, netgi probiotinių bakterijų. Taip, kaip nėra būdų pagaminti dirbtinio kraujo, žmonija neturi galimybės pagaminti ir dirbtinio pieno. Dėl to egzistuoja donorinio pieno bankai, tiekiantys pieną labiausiai pažeidžiamiems kūdikiams. Įdomus faktas: žvelgiant iš žinduolių evoliucijos perspektyvos, laikoma, jog žinduolių pienas visų pirma atsirado kaip apsauginis motinų sekretas jaunikliams, o antroji – mitybinė funkcija išryškėjo tik palaipsniui gausėjant jo kiekiui“, – pasakoja specialistė.
Anot jos, motinos piene yra virš 400 ingredientų. Pavyzdžiui, esame žinduoliai, kurių piene randama didžiausia laktozės koncentracija, mat žmonės turi santykinai didžiausias smegenis, kurių funkcionavimui ir vystymuisi reikia labai daug energijos.
„Be to, laktozės dalis galaktozė įeina į struktūrinę galaktolipidų – nervų sistemos raidai būtino komponento – sudėtį. Taip pat laktozė padeda efektyviau įsisavinti kalcį, kurio motinos piene yra net 3-4 kartus mažiau, nei karvės piene. O mažesnis kalcio ir fosforo kiekis bei didesnė vitamino C koncentracija padeda ženkliai geriau pasisavinti geležį. Taip pat motinos piene yra fermentų, padedančių skaidyti maistines medžiagas bei apsisaugoti nuo galimų žalingų veiksnių, hormonų, kurie įsijungia į daugelio funkcijų reguliavimą. Sudėtyje gausu ir augimo veiksnių, padedančių subręsti žarnynui, oligosacharidų, užtikrinančių natūralios mikrobiotos įvairovę, nukleotidų, užtikrinančių sklandų augimą bei daugybė kitų nepakeičiamų junginių“, – vardija gydytoja.
Žindymo specialistė sako, kad labai svarbu tai, jog per pieną vaikas „komunikuoja“ su aplinka, o mama „komunikuoja“ su vaiku. Anot jos, mama, susidūrusi su aplinkoje esančiais patogenais (pavyzdžiui, virusine infekcija, kuria susirgo namiškiai), skuba pagaminti antikūnus ir suaktyvinti imunines ląsteles bei siunčia juos į pieną. Tai vyksta tam, kad vaikas neužsikrėstų, o jei užsikrėtimas įvyko, greičiau pasveiktų.
„Taigi, šiais moderniais laikais, kai gebame narstyti po molekulę, kuo daugiau motinos pienas tyrinėjamas, tuo mažiau kyla abejonių, jog tai – geriausia kūdikio gyvenimo pradžia“, – įsitikinusi pašnekovė.
Geriausias būdas stiprinti imunitetą
Žindymo specialistė pateikia ir faktus. Pasak jos, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įvardija, jog žindymas neabejotinai yra viena iš efektyviausių priemonių vaikų ligų prevencijai. Reguliariai skelbiami tyrimų duomenys ir apibendrinančios publikacijos patvirtina realią žindymo naudą populiacijos sveikatai. Gydytoja sako, kad žindymas neabejotinai lemia didesnį vaikų atsparumą infekcinėms ligoms.
„Štai 2016 m. prestižiniame „Lancet“ žurnale paskelbtame apžvalginiame straipsnyje „Breastfeeding in the 21st century: epidemiology, mechanisms, and lifelong effect“ (liet.„Žindymas XXI amžiuje: epidemiologija, mechanizmai ir poveikis visam gyvenimui“) konstatuojama, jog motinos pienas efektyviai saugo žindomus kūdikius ir vaikus nuo viduriavimo, kvėpavimo takų infekcijų, vidurinės ausies uždegimų. Skelbiama, jog apie pusės kūdikių viduriavimo ir trečdalio kvėpavimo takų infekcijų epizodų galima išvengti laikantis tinkamos žindymo praktikos. 2017 m. Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos paskelbtame dokumente „Complementary Feeding: A Position Paper by the European Society for Paediatric Gastroenterology, Hepatology, and Nutrition (ESPGHAN) Committee on Nutrition“ (liet. „Papildomas maitinimas: Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN) mitybos komiteto pozicijos dokumentas“) konstatuota, jog ilgesnė žindymo trukmė susijusi su mažesne kūdikių virškinamojo trakto bei kvėpavimo sistemos infekcijų rizika bei mažesniu kūdikių gydymo ligoninėje poreikiu, įskaitant ir kūdikius dideles pajamas gaunančiose šalyse“, – informacija dalinasi specialistė.
Anot jos, šie duomenys – svarbus priminimas visuomenei ir gydytojams, mat dabartiniu, besitęsiančios pandemijos laikotarpiu, žindymas reikalauja išskirtinio dėmesio ir apsaugos.
„Svarbu suprasti, jog šis motinos pieno poveikis yra lyg pagalba nebrandžiai vaiko imuninei sistemai susidoroti su iššūkiais. Šis poveikis stipriausiai veikia tol, kol vaikas yra žindomas, ir dar neilgą laiką, kai visiškai nujunkomas. Primenu, jog rekomenduojama tęsti žindymą iki vaikui sukanka dveji metai ar ilgiau. Taip bus palaikomas atsparumas, kol sava vaiko imuninė sistema taps brandesnė“, – teigia ji.
Gydytoja ragina palaikyti, siūlyti pagalbą ir drąsinti jaunas mamas nebijoti maitinti savo vaikus natūraliai. Anot jos, kiekvienas pieno gurkšnis, kiekviena žindymo diena vaikui ir pačiai mamai – itin svarbi.
