Vitamino D svarba: nuo kasos ar raumenų iki depresijos ar vėžio

Pasak N. Šertvytienės, vitaminas D veikia daugelį mūsų organizmo sistemų: imuninę sistemą, uždegiminius procesus, jis taip pat susijęs su hormonų veikla, kurie reguliuoja metabolizmą:
„Manoma, kad per vitaminą D gali būti įjungiama daugiau nei 200 skirtingų genų raiška. Moksliniai tyrimai rodo, kad šis vitaminas slopina imuninės sistemos uždegiminį veikimą, tai svarbu autoimuninių ligų atveju, ypač tokių kaip psoriazė, išsėtinė sklerozė, žarnyno uždegiminės ligos. Nustatytas ryšys tarp žemo vitamino D lygio ir depresijos”, - kalba gydytoja.

Be to, anot pašnekovės, šis vitaminas yra gera profilaktikos priemonė, siekiant apsisaugoti nuo peršalimų ligų, osteoporozės, padeda efektyviai pasisavinti kalcį, kuris reikalingas kaulams ir dantims.
„Vitaminas D padeda gerinti smegenų, širdies, kasos, raumenų, akių, nervų, odos būklę. Pakankamas vitamino D kiekis kraujyje teigiamai prisideda ir prie apsaugos nuo onkologinių ligų bei psichikos susirgimų“, - apie itin platų vitamino poveikį kalba medikė.

Vitamino stygius organizme: pradžioje nepastebėti požymiai vėliau gali smogti visa jėga

N. Šertvytienė sako, kad šis vitaminas ypač reikalingas žmonėms, kurie saulėje praleidžia mažai laiko, vaikams iki 2 metų, moterims po menopauzės ir besilaukiančioms arba žindančioms moterims. Ne mažiau jis svarbus ir didelį viršsvorį turintiems ir sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis, malabsorbcijos sindromu pacientams.

Kaip suprasti, kad vitamino D trūksta? Gydytoja pataria atlikti kraujo tyrimą, kuris nustato vitamino D koncentraciją kraujyje. Tyrimo rezultatą turi įvertinti medikas. Esant šio vitamino trūkumui, bus skirta tinkama dozė. Vyresniems žmonėms rekomenduota atlikti vitamino D tyrimą, nes senstant, sumažėja odos gebėjimas jį sintetinti.

Vis dėlto, yra požymių, kurie gali išduoti apie šio vitamino trūkumą: „Tai gali būti nuovargis, nuotaikos sutrikimai, irzlumas, depresija, kaulų skausmas, sąnarių sustingimas, raumenų silpnumas, mėšlungis, plaukų slinkimas“, - ženklus, galinčius byloti D vitamino stygių organizme, vardija gydytoja.

Kol pirminėje vitamino trūkumo stadijoje simptomai ne tokie pastebimi, vėliau, anot N. Šertvydienės, situacija gali žymiai prastėti: palaipsniui vystosi kaulų tankio sumažėjimas, trapumas, lūžiai net ir po menkų traumų dėl osteoporozės. Nepakankamas vitamino D kiekis taip pat didina riziką sirgti vėžiu, diabetu, peršalimo, autoimuninėmis ligomis.

„Stokojant šio vitamino didesnė širdies nepakankamumo, staigaus širdies sustojimo, insulto ir apskritai širdies bei kraujagyslių ligų ir mirties dėl jų rizika. Vitaminas D svarbus kontroliuojant kraujospūdį ir užkertant kelią arterijų pažeidimui“, - kalba pašnekovė.

Be to, vitamino trūkumas siejamas ir su vyrų hipogonadizmu bei policistinių kiaušidžių sindromu moterims. Vyrų atveju tai reiškia patologinę būseną, kuri pasireiškia silpnai išsivysčiusiais lyties organais ir antriniais lyties požymiais. Tuo tarpu policistinių kiaušidžių sindromas – viena iš vaisingo amžiaus moterų endokrininių metabolinių ligų, lemianti androgenų perteklių, mėnesinių ciklo sutrikimus, nevaisingumą ir kitus organizmo pokyčius.

Gydytoja taip pat sako, kad vaikams iki 2-jų metų, stokojant vitamino D, pasekmės – ne ką švelnesnės: gali išsivystyti rachitas, kuris pasireiškia kaulų deformacijomis, sumažėjusiu raumenų tonusu.

Vitaminas D ir Covid-19: nustatytos reikšmingos sąsajos

Kadangi vitaminas D dalyvauja imuniniuose procesuose, padeda palaikyti sveiką imuninę sistemą, jo trūkumas didina riziką sirgti peršalimo ligomis. Todėl, pasak N. Šertvytienės, šaltuoju metų laiku net ir nesant vitamino D trūkumo rekomenduojama naudoti profilaktines palaikomąsias vitamino D dozes.

Vis garsiau kalbama ir apie vitamino D svarbą saugantis nuo Covid-19. Kiek šiose kalbose tiesos? Gydytoja pasakoja, kad dėl vitamino D ir COVID-19 ligos vyksta daug tyrimų, jau nustatyta, jog D vitaminas gali slopinti viruso dauginimąsi organizme ir vadinamąją „citokinų audrą” – ląstelių išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos, padedančios ląstelėms formuoti imunines reakcijas:
„Pastebėta, kad pacientų, kurie buvo gydomi stacionare dėl sunkios COVID -19 ligos, vitamino D koncentacija buvo žemesnė. Taip pat įrodyta, kad mažas vitamino D kiekis kraujyje yra susijęs su trombozės epizodų padidėjimu dėl padidinto kraujo krešumo. O plaučių tromboembolija yra viena iš COVID ligos komplikacijos“, - kalba medikė.

Be to, anot pašnekovės, Lietuvoje ir ankščiau buvo daryti tyrimai, kurie nustatė, kad daugumai lietuvių trūksta vitamino D, o dėl epideminės situacijos daugelis dirbo iš namų nuotoliniu būdu, negalėjo nuvykti į saulėtus kraštus, todėl vasarą nesukaupė pakankamo šio vitamino kiekio, tad ir sergant pačiam, ir esant kontakte su sergančiais COVID-19, gydytojai rekomenduoja vartoti vitaminą D.
Vitaminas D

Vitamino D šaltiniai: su maistu galima gauti tik menką dalį

Didžioji dalis reikiamo vitamino D kiekio, pasak N. Šertvytienės, pagaminama odą veikiant saulės spinduliams. Šis vitaminas susidaro dėl saulės ultravioletinės B spinduliuotės poveikio: „Taip, būnant pakankamai laiko saulėje, mūsų organizme pasigamina apie 85 proc. reikalingo vitamino D“.

Vis dėlto, pašnekovė primena, jog Šiaurės Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, saulėtų dienų būna nepakankamai. Be to, žiemos metu saulė nepakyla pakankamai aukštai, kad užtikrintų vitamino D gamybą. Įprasta, kad vitaminai yra gaunami su maistu, tačiau, pasak gydytojos, tik apie 15 proc. vitamino D poreikio užtikrina mityba. Su augalinės kilmės maistu žarnyne pasisavinamas vitaminas D2 (ergokalciferolis), o su gyvūninės – vitaminas D3 (cholekalciferolis).

„Daugiausiai vitamino D turi riebiosios žuvys, tokios kaip lašiša, tunas, skumbrė, žuvų kepenų aliejus. Kiek mažiau šio vitamino yra jautienos kepenyse, sūryje, kiaušinio trynyje, grūduose“, - apie vertingiausius produktus, norint gauti vitamino D su maistu, kalba gydytoja.

Medikė sako, kad reikiamas suvartoti vitamino D kiekis priklauso nuo šio vitamino koncentracijos kraujyje, kurią galima sužinoti atlikus tyrimą: „Esant pakankamam vitamino D kiekiui organizme arba jo kiekio nežinant, rekomenduojama vartoti profilaktines vitamino D dozes. Tuo tarpu, esant nustatytam vitamino D trūkumui skiriamos gydomosios jo dozės, kurios yra didesnės už profilaktines. Saugu vartoti nuo 800 iki 4000 TV vitamino D per parą“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (86)