Temperatūra gali pakilti net nuo kavos
Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Aleksandra Liepaitė – Markevičienė pasakoja, kad nors nuo 19 a. normali kūno temperatūra laikoma 36,6°C, tačiau įvairių mokslinių tyrimų metu pastebėta, jog paros eigoje sveiko žmogaus kūno temperatūra gali svyruoti iki 0,5-1 °C, o kartais ir dar daugiau.
Temperatūros svyravimą, anot medikės, lemia įvairūs veiksniai: fizinis aktyvumas, paros metas, valgymas, įvairūs hormoniniai pokyčiai, ypač moterims, taip pat amžius, aplinkos temperatūra, vaistų ir kitų preparatų naudojimas, pavyzdžiui, tiroksinas, adrenalinas ar kofeinas.
„Išgėrus kavos, pasportavus ar pavalgius ir pasimatavus temperatūrą, nereikėtų jaudintis, jei ji bus virš 37°C. Temperatūra gali dar žymiau padidėti pasideginus saulėje – tai daryti reikia atsargiai dėl perkaitimo pavojaus“, - sako A. Liepaitė – Markevičienė.
Psichogeninis karščiavimas: kai negalavimą sukelia tiesiog sunki diena darbe
Kartais, po nerimo ir streso kupinos dienos, galima pasijusti sunegalavus, o ir termometras byloja apie pakilusią temperatūrą. Medikė sako, kad psichinė trauma, stiprus išgyvenimas ar net lengvas jaudulys gali sukelti vadinamąjį psichogeninį karščiavimą: „Įdomu tai, kad sugebėjimas karščiuoti priklauso nuo gyvūnų centrinės nervų sistemos išsivystymo. Ši reakcija būdinga tik žmogui ir šiltakraujams gyvūnams. Tad tikrai visi veiksniai, veikiantys nervų sistemą, veikia ir temperatūrą. Stresas – vienas iš jų“.
Jei tikėtina, kad temperatūrą sukėlė būtent stresas, gydytoja pataria tiesiog kokybiškai pailsėti: „Rekomenduojama išgerti šiltų skysčių, pavalgyti, atsipalaiduoti, išsimiegoti ir tikėtina, kad kitą dieną savijauta bus geresnė, o temperatūra normali“.
Mažinti temperatūrą vos jai pakilus – kaip atimti ginklą kovos metu
Neretai, vos pamatę kiek aukštesnę temperatūrą, griebiamės tabletės. Kuo tai pavojinga? Pakilusi kūno temperatūra, sako gydytoja, yra ne liga, o organizmo atsakas į tam tikrą sukėlėją ir apsauginis mechanizmas, mat esant aukštesnei temperatūrai sunaikinami arba susilpninami įvairūs infekcijų sukėlėjai. Iškart gerdami vaistus mes „užmigdome“ šią apsaugą: „Mažinant temperatūrą jai vos pakilus neleidžiame organizmui kovoti natūraliu būdu, tai panašiai kaip atimti ginklą kovos metu. Kitas pavojus – nuolat vartojant karščiavimą mažinančius vaistus, užmaskuojami ligos simptomai, pavėluotai įvertinama situacija, gali kilti rimtų komplikacijų“.
Anot gydytojos, pastebėjus padidėjusią temperatūrą, svarbiausia nusiraminti, pradėti gerti skysčius, geriausia ilsėtis ir stebėti savo būklę. Pradžioje rekomenduojama matuotis temperatūrą kas valandą ir jei ji nesiekia 38°C, galima matuotis kas 3-4 valandas arba atsižvelgiant į savijautą.
„Kylant temperatūrai paprastai jaučiamas drebulys, šalčio krėtimas, odos pabalimas, „žąsies oda“. Esant aukštos temperatūros stadijai išsiplečia odos kraujagyslės, oda paraudusi, karšta, padažnėja kvėpavimas, širdies veikla. Tuomet reikėtų nedelsiant gerti vaistų“,- kalba A. Liepaitė – Markevičienė.
Be to, pasak pašnekovės, kartais karščiavimas svarbus kaip diagnostinis rodiklis ir nemažinamas vaistais, nes kai kurios ligos turi labai tipinį karščiavimo pobūdį, pavyzdžiui, vidurių šiltinė ar išplitusi tuberkuliozė. Tuomet stebimos karščiavimo kreivės. Tai turi būti atliekama gydytojo sprendimu.
Kai kada laukti – pavojinga
Gydytoja sako, kad medicinoje rekomenduojama mažinti temperatūrą vaistais, jei ji pakyla virš 38,5°C, tačiau yra išimčių: „Nereikėtų laukti šios ribos jei yra karščiavimo traukulių rizika, dažnai būdinga vaikams, ar kitų būklių, kuomet karščiavimas yra pavojingas. Tuomet vaistai skiriami anksčiau. Taip pat labai svarbi bendra savijauta. Jei kamuoja intensyvus galvos skausmas, pykinimas, drebulys ar kiti ryškūs simptomai, reikėtų išgerti vaistų“.
Gydytojos teigimu, kankintis nereikia ir tiems, kurie itin sunkiai toleruoja pakilusią temperatūrą. Be to, per ilgas delsimas kelia rimtą pavojų gyvybinėms funkcijoms: „Jei temperatūra viršija 40 laipsnių, kyla pavojus organizmui, sutrinka medžiagų apykaita, centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos veikla“.
Pirmo pasirinkimo vaistas karščiavimui mažinti, pasak šeimos gydytojos, yra acetaminofenas (Paracetamolis), taip pat tinka aspirinas ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., Ibuprofenas). Pastarieji, anot medikės, pasižymi stipresniu priešuždegiminiu poveikiu, tad tinka, jei kartu su karščiavimu jaučiamas galvos, sąnarių skausmas, tačiau, kaip ir aspirinas, turi ryškesnį šalutinį poveikį virškinimo traktui ir trombocitams.
Gydytoja perspėja, kad gydymasis namuose negali tęstis, jei pirminės priemonės nepadeda: „Temperatūrai pakilus virš 38,5°C rekomenduočiau išgerti vaistų, gerti skysčius ir stebėti būklę. Jei temperatūra nekrinta žemiau 38 laipsnių pakartojus vaistų dozę, o bendra būklė blogėja, reikia skubiai kreiptis į gydytoją“.
Liaudies medicina: vieni metodai – tinkami, kiti – net labai žalingi
Gydytoja sako, kad liaudies medicinoje galima rasti gerų idėjų, tik svarbiausia žinoti ribas: „Liaudies medicina tikrai tinka lengvoms būklėms gerinti, tačiau esant rimtiems susirgimams ar pablogėjus būklei būtina kreiptis į gydytoją. Kartais liaudies medicina gali gražiai bendradarbiauti su įrodymais grįsta medicina, tačiau reikėtų medikų priežiūros“.
Jei yra lengvas peršalimas ar nesudėtinga virusinė infekcija, anot medikės, labai tinka gerti žolelių arbatas, skalauti ryklę, plauti nosį ar pakaitinti kojas. Vis dėlto, kai stipriai karščiuojama ar yra bakterinės infekcijos požymių, tokių priemonių neužtenka, o kartais jos gali būti net žalingos: „Pavyzdžiui, jei yra lokalus uždegimas ar pūlinys, negalima dėti kompresų, šildyti ar dar kitaip veikti, nes daugelis tokių veiksmų gali tik pakenkti“.
Dar vienas, liaudyje paplitęs savigydos metodas, – kojų kaitinimas pakilus temperatūrai. Gydytoja į tai irgi žiūri atsargiai: „Jei temperatūra aukšta, kojų kaitinimas gali pabloginti būklę, nes kraujagyslės plečiasi, o išorinis karštis gali pagreitinti procesą, apsunkinti širdies ir kraujagyslių sistemos darbą. Tokiu atveju rekomenduojama kūną kaip tik vėsinti: drėgnos paklodės, vėsi vonia ir kita, tačiau labai svarbu vengti staigių pokyčių kaip labai šaltas vanduo“.
