Išskirtinė uoga
Serbentus valgome juodus, baltus ir raudonus. Tai – itin naudingos uogos, o juose esančios medžiagos puikiai tinka sveikatai palaikyti. Juodieji serbentai naudojami įvairiems sveiko maisto patiekalams ir gėrimams, o dėl savo rūgštumo dažnai maišomi su kitais vaisiais ar uogomis, ypač gaminant sultis ir uogienes.
Štai gydytoja dietologė Mantė Vaitelienė pabrėžia, kad serbentuose yra antocianinų, polifenolių, gama-linoleno rūgšties (omega-6 riebioji rūgštis). Be to, serbentai yra puikus skaidulų šaltinis, juose yra kalio, fosforo, vitamino E, geležies.
Tačiau patys naudingiausi mūsų imunitetui – juodieji serbentai. Antioksidantų šiose uogose yra dvigubai daugiau nei mėlynėse ir keturiskart daugiau vitamino C nei apelsinuose. O vienoje juodųjų serbentų saujoje yra tiek vitamino C, kiek per parą visiškai pakanka suaugusio žmogaus organizmui.
„Naudingų sveikatai medžiagų turi visos šios uogos, tačiau juodieji serbentai pasižymi didesniu kiekiu vitamino C, taip pat juose daugiau magnio, fosforo, kalio.
Juodieji serbentai pasižymi priešuždegiminiu, priešmikrobiniu poveikiu, yra naudingi širdies ir kraujagyslių sistemai, pasižymi kraujospūdį mažinančiu poveikiu, tinka onkologinių ligų, glaukomos, dislipidemijų profilaktikai“, – sako gydytoja dietologė M. Vaitelienė.
Naudinga ne tik uoga
Uogos nėra vienintelė šio uogakrūmio naudinga dalis. Nemėgstantiems uogų, egzistuoja kita išeitis – arbata iš juodųjų serbentų lapų.
„Iš serbentų lapų iš tiesų gaminama arbata. Galima gerti vien serbentų lapų arbatą arba paskaninti jais kitas arbatas, pavyzdžiui, juodąją. Serbentų lapuose gausu vitamino C, taip pat juose yra gama-linoleno rūgšties, antioksidantų“, – pasakoja M. Vaitelienė.
Gydytoja dietologė taip pat pataria, kaip teisingai tokią arbatą paruošti, kad ši neprarastų naudos.
„Arbata ruošiama iš susmulkintų serbentų lapų, žalių arba džiovintų. Šaukštas smulkintų lapų užpilamas puodeliu verdančio vandens ir paliekamas 10-15 min, tuomet nukošiama ir galima mėgautis arbata“, – aiškina pašnekovė.
Kiek vartoti
Gydytoja dietologė primena, kad per parą rekomenduojama suvartoti apie 500 g daržovių, vaisių, uogų. Iš jų 150-200 g turėtų sudaryti vaisiai ir uogos.
„Valgyti augalinius produktus reikėtų kiekvieno valgio metu. Uogos puikiai tinka kaip užkandis (viena porcija – sauja uogų) ar patiekalams gardinti“, – teigia mitybos specialistė.
Turint omenyje tai, kad šaltuoju metų periodu itin sunku rasti šviežių uogų, o importinės uogos kai kuriems nėra priimtinos, gydytoja dietologė sako, kad tokiu atveju puikiai tinka šaldytos ir džiovintos uogos.
„Visuomet naudingiausia vartoti sezonines uogas, vaisius, daržoves, tačiau šaltuoju metų periodu puikiai tinka šaldytos, ruoštos be papildomo cukraus, džiovintos. Ruošti uogas žiemai rekomenduoju būtent šiais būdais.
Jos tikrai bus naudingesnės už uogienes ar saldžiame sirupe konservuotas uogas. Parduotuvėse galima rasti žalių uogų visais metų laikais, jos importuojamos iš tų vietų, kuriose tuo metu yra derlius, tad tai – būdas paįvairinti mitybą“, – aiškina ji.
Tačiau ji taip pat sako, kad svarbu valgyti kuo įvairesnį maistą ir neiškeisti, pavyzdžiui, vaisių į uogas ir atvirkščiai. Taip pat derėtų vartoti ir kuo įvairesnes uogas, o jei neturime galimybės racioną papildyti serbentais – puikiai tiks ir kitos, mūsų organizmams naudingos uogos.
„Negalima išskirti vieno produkto kaip turinčio stebuklingą poveikį sveikatai. Būtina mitybos įvairovė, kad būtų užtikrinamas įvairių maisto medžiagų poreikis. Vaisiai, uogos, daržovės yra būtina sveikos mitybos dalis. Imunitetą stiprina visavertė mityba.
Kalbant apie uogas, kuriose gausu vitamino C, tikrai vertingos yra erškėtuogės, antioksidantų gausu mėlynėse, braškėse, avietėse, goji uogose“, – teigė gydytoja dietologė.
