Gerina sveikatą
#walk15 mobiliosios programėlės kūrėja Vlada Musvydaitė sako, kad sveikai gyventi paskatinti gali tik motyvacija. Jeigu jos nėra, kelti koją iš namų ar iš lovos daugeliui gali būti sunku.
Tačiau ji pabrėžia, kad sveikatą palaikyti galima ir paprastais būdais. O vienas iš jų – paprasčiausias vaikščiojimas gryname ore. Pasak jos, moksliniai tyrimai rodo, kad judėjimas kas valandą bent po 5 minutes – apsaugo net nuo 40 lėtinių ligų.
„Kaip teigia mokslininkai, einant keičiasi net mūsų smegenų veikla, o tam užtenka vos 20 minučių pasivaikščiojimo. Pabrėžiama, kad vaikštant patalpoje net ir 3 minutes, sumažėja kraujo spaudimas, bet jeigu vaikštoma 5 minutes lauke – iš karto pagerėja nuotaika, o 10 minučių – pagerėja ir kūrybinis mąstymas.
15 minučių rekomenduojama pavaikščioti po valgio ir tokiu būdu kraujyje sumažėja cukraus kiekis. 30 minučių vaikščiojimas lauke po valgio padeda mesti svorį. O 90 minučių pasivaikščiojimas lauke, įrodyta, padeda atsikratyti depresyvių minčių, nes žmogus pradeda žiūrėti į visai kitus dalykus, o grynas oras tikrai labai padeda“, – pasakoja V. Musvydaitė.
Pasak jos, net jei iš namų išeiname trumpam, derėtų automobilius palikti kiemuose ir net ir į parduotuvę žygiuoti pėsčiomis, nes tai ne tik prisideda prie geros savijautos ir sveikatos gerinimo, bet ir saugo gamtą.
„Vienas kilometras, nuvažiuotas automobiliu, išmeta tiek CO2, kiek per parą turi „perdirbti“ penki medžiai. Tad vienas nueitas kilometras pėsčiomis tarsi užaugina penkis medžius. Tad taip automatiškai galvoji ir apie aplinką, ir apie save“, – sako ji.
O Pasaulio sveikatos organizacijos normos nurodo, kad žmogus per dieną turėtų nueiti 10 tūkst. žingsnių. Vaikščiojimas pagerina nuotaiką, jis taip pat prisideda prie prevencijos širdies ir kraujagyslių ligoms, diabetui, sustiprėja imuninė sistema. O žmonės, kurie kenčia nuo viršsvorio, pradeda lieknėti. Tačiau kaip atrasti tam motyvacijos?
Siūlo mobiliąją programėlę
Prieš penkerius metus V. Musvydaitei gimusi idėja dienos šviesą išvydo pernai metais. Vaikščiodama su dukra bei sūnumi miške, sveikos gyvensenos propaguotoja pagalvojo, kad maršrutas būtų kur kas įdomesnis, jei apie jame randamus objektus moteris galėtų papasakoti kartu žygiuojantiems vaikams.
Tad ji sugalvojo mobiliosios programėlės idėją, kurios pagalba galima ne tik skaičiuoti nueitus žingsnius, bet ir pažinti įvairius maršrutus, atrasti naujas vietas ir už sukauptus žingsnius gauti nuolaidų bendradarbiaujančiose parduotuvėse ar dalyvauti savo darboviečių ar viešuose iššūkiuose.
Šiandien mobilioji programėlė #walk15 turi 150 maršrutų, o čia žmonės raginami per dieną nueiti 15 tūkst. žingsnių. 10 tūkst. žingsnių – rekomenduojama norma, o papildomi 5 tūkst. – asmeniniam pažinimui, nueitai nuolaidai ar laimėtam iššūkiui. Karantino metu savo sukurtais maršrutais pasidalino ir gidai.
„Smagu, kad tenka bendradarbiauti su vis įdomesnėmis įmonėmis. Šiuo atveju, net ir su Kauno dramos teatru, kuris perkels teatrą į maršrutą. Teatras išeis į lauką – einant virtualiu maršrutu bus galima jį išvysti ir pajusti“, – sako ji.
Vartotojų čia net 110 tūkst., o V. Musvydaitė sako, kad skaičiai itin išaugo karantino metu. Tai leido pastebėti, kad Lietuvos gyventojai ėmė daugiau judėti ir vaikščioti gryname ore. Prie programėlės prisijungė net ir tie, kurie anksčiau vengdavo tokios veiklos.
Aktyviausi senjorai
Programėlė turi net 15 tūkst. milijonierių. Tai – žmonės, kurie jau nuėjo milijoną žingsnių. V. Musvydaitė pastebi, kad aktyviausi – vyresni žmonės.
„Jeigu reikėtų atsakyti, kas daugiausiai surenka žingsnių, mes drąsiai galime teigti: žmonės, virš 50 metų amžiaus. Jie atranda daugiau laiko vaikščioti, dėl to vartoja mažiau vaistų, gerėja jų imunitetas, nuotaika.
Man tai buvo savotiškas atradimas, nes mūsų žingsnių milijonieriai, kurie laimi visus mūsų iššūkius, kaip aš sakau, yra „jaunuoliai senjorai“. Yra ir tokių, kuriems virš 70 metų. Patikėkite, jie per dieną nueina po 50 tūkst. žingsnių“, – šypsosi pašnekovė.
Programėlėje savo iššūkius gali kurti ir įmonės, burdamos komandas ir ragindamos savo darbuotojus daugiau vaikščioti, ir fiziniai asmenys, kuriems siūloma didžiulė įvairovė viešų iššūkių.
Pavyzdžiui, V. Musvydaitė pasakoja, kad įmonių darbuotojai dabar noriai iš biurų išneša šiukšles, mat taip skaičiuojami papildomi žingsniai, o iš krėslų pakyla net ir programuotojai. Čia įmonių darbuotojai raginami apeiti 1 kartą aplink Žemės rutulį, o tai sudaro 50 mln. žingsnių. Štai vienas viešas iššūkis netgi padėjo vartotojui per du mėnesius numesti 20 kilogramų.
Kitas viešas iššūkis siūlo galimybę eiti už savo miestą. Šiuo metu daugiausiai juda Kauno miestas, antroje vietoje – Vilnius, trečioje – Klaipėda, ketvirtoje – Pasvalys, o penktoje – Šilutė. Iš viso į iššūkį įsitraukę 77 miestai ir jų gyventojai.
„Mes neraginame atsistoti ir nueiti 15 tūkst. žingsnių vienu ypu. Mes remiamės gydytojų rekomendacijomis ir visais kitais specialistais, kurie vienareikšmiškai teigia, kad pagrindinis tikslas – per valandą pajudėti bent 5 minutes.
Nereikia daryti taip, kad sėdi nuo 8 val. ryto iki 18 val. vakaro ir tada išeini pasivaikščioti. Per dieną pasivaikščiojimui reikia skirti apie 2 valandas. Tai reiškia, kad galima pasivaikščioti ryte po 30 minučių, vėliau kas valandą po 5 minutes, tada 1 valandą prieš vakarienę ir stengtis pajudėti kas valandą likusias 5 minutes“, – pasakoja programėlės kūrėja.
