Tiesiog žudo organizmą
Pasak D. Characiejaus, ilgalaikis stresas slopina imuninę sistemą, o trumpalaikis stresas mūsų sveikatai nieko blogo nepadaro. Jeigu stresas trunka labai ilgai, imuninė sistema nuslopinama ir atsiranda rizika susirgti įvairiomis ligomis. Pasak imunologo, visgi sunku nustatyti konkrečias ligas, kurias sukelia stresas, bet tyrimai rodo, jog stresas gali sutrikdyti organizmo veiklą ar paveikti mūsų gyvenimo trukmę.
„Praktiškai sunku surinkti 100 žmonių ir vieniems leisti gyventi be streso, o kitiems su. Bet teoriškai vis daugiau yra duomenų, kad imuninė sistema reikalinga ne tik apsaugai nuo infekcijų, bet taip pat apsaugai nuo vėžinių ląstelių, širdies ir kraujagyslių ligos priklauso nuo imuninės sistemos. Apskritai, ilgai trunkantis stresas daug ką sutrikdo mūsų organizme, tiesiog, žudo mūsų organizmą. Galima manyti, kad nuo streso trumpėja ir gyvenimo trukmė", – kalbėjo profesorius.
Pasak mokslininko, mes esame paveldėję reakciją į stresą iš gyvūnų, todėl turime panašius veikimo modelius.
„Laukiniai gyvūnai, susidūrę su įvairiais išbandymais ar sunkumais, tai gali būti koks nors stipresnis priešas ar gaisras, šaltis, audros, susitvarko dvejais būdais. Jie arba pabėga, arba apsigina, puola ir nugali. Tai pasižiūrėkime, kiek trunka tokia kova. Yra toks terminas „gyvenimas arba bėgimas“, tas procesas trunka kelias minutes ar valandą, šitas ūmus trumpalaikis stresas mobilizuoja mūsų organizmą, širdis pradeda geriau dirbti, kvėpavimas padažnėja, pojūčiai paaštrėja ir tokiu būdu yra nugalimas pavojus arba nuo jo pabėgama, tą mes taip pat turime.
Kai kažkas mus išgąsdina, mums taip pat padažnėja pulsas, išsiplečia vyzdžiai, nesvarbu, koks tas pavojus, organizmas neturi laiko gilintis, tai yra bendra reakcija į stresą, kuri mums nieko blogo nepadaro", – kalbėjo D. Characiejus.
Jis taip pat pridūrė, jog viskas būtų gerai, jeigu mes fiziškai nugalėtume tą pavojų, bet žmonės dažnai negali nei pabėgti, nei nugalėti pavojaus, ypatingai, kai tai liečia socialinius pavojus, kurių mes nematome fiziškai arba juos išsigalvojame.
„Net neaišku, ar tie pavojai iš tikrųjų egzistuoja, bet mes kažką išgirdome žiniose ar perskaitėme ir mums tai sukėlė pyktį, mes nepatenkinti kažkuo ir mes negalime nuo to nei pabėgti, nei to nugalėti. Tai gali trukti mėnesiais, metais ir toks ilgalaikis stresas jau naikina ir ardo mūsų organizmą. Aišku, ta bloga naujiena per žinias gali mus mobilizuoti, mes susiimame, galime keisti savo elgesį, bet po mėnesių, ar keliolikos, jau išsenka tos jėgos ir tai vadinama trečioji streso išsekimo stadija. Ji yra pavojingiausia", – kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius.
Trečioji streso išsekimo stadija: nuo pykčio priepolių iki sumažėjusios lytinės traukos
Pasak D. Characiejaus, trečioji streso išsekimo stadija gali atnešti liūdnų pasekmių, jos gali pasireikšti mūsų kūne, nuotaikoje bei elgesyje.
„Kūne gali atsirasti kažkokie skausmai, tai atsirandantys, tai išnykstantis, koks nors raumenų įsitempimas ar skausmas, miego sutrikimai, taip pat gali sumažėti lytinis potraukis. Nuotaikoje gali atsirasti nerimas, dingsta motyvacija, atsiranda dirglumas, liūdesys arba pyktis. Gali pakisti valgymas, atsirasti pykčio priepuoliai, kai neaišku, kodėl žmogus nesusivaldo, bando raminti įtampą alkoholiu ar narkotikų vartojimu, prie to pačio prisideda ir rūkymas, žmogus apskritai gali atsiskirti nuo žmonių. Tokie požymiai rodo, kad yra pasiekta trečioji streso išsekimo stadija".
Teoriškai gali paveikti vakcinų veiksmingumą
Profesorius, paklaustas, ar stresas gali paveikti vakcinų veiksmingumą, vienareikšmiško atsakymo neturėjo, pasak jo, teoriškai tai yra įmonama, tačiau tokių tyrimų atlikti negalima.
„Atmesti to negalime, bet tokių tyrimų, kad tvirtai tai įrodytume, negalime atlikti. Vėlgi, nepaimsime šimto žmonių su stresu ir be jo bei nepatikrinsime, kaip kiekvienam veikia vakcina, tokių tyrimų niekas nesutiks atlikti. Teoriškai gali būti, kad sistema silpniau sureaguoja, jeigu žmogus yra trečioje ilgalaikio streso fazėje".
D. Characiejus pridūrė, jog šiuo metu vienintelis būdas ištreniruoti imuninę sistemą yra būtent vakcinos.
„Mokslininkai nevartoja tokio termino, kaip sustiprinti imuninę sistemą, nes ją mes galime tik ištreniruoti. Šiuo atveju mūsų visuomenėje kalbama apie virusą, todėl mums vienintelis būdas išlieka patreniruoti mūsų organizmą, imuninę sistemą, kad jai būtų lengviau nugalėti tą virusą, tai yra skiepai, vakcinos. Tokiu būdu yra įleidžiamas nedidelis kiekis nepavojingo viruso, kuris yra panašus į tą tikrąjį blogąjį ir imuninė sistema išmoksta, kaip jį reikia nugalėti, jeigu jis iš tikrųjų pateks. Grūdinamasis ir mityba tikrai nepadės imuninei sistemai kovoti prieš konkretų priešą".
Būdai sumažinti stresą
Pasak sveikatos psichologės – psichoterapeutės Ievos Vasionytės, klientai gana dažnai kaip pagrindinę problemą įvardija stresą arba nerimą, tačiau jų problemos skiriasi.
„Kas stresuoja dėl santykių, kas dėl darbo, kas apskritai išgyvena daug streso ir nori sužinoti, kaip efektyviau su juo tvarkytis", – pasidalino I. Vasionytė.
Pasak psichologės, ne visą stresą reikia skubėti palengvinti ar panaikinti. Stresas – tai fiziologinė organizmo reakcija, kuri padeda mums prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir situacijų.
„Pavyzdžiui, vos prabudus organizme jau vyksta reakcijos, būdingos stresui – pakyla kortizolio lygis, kuris paduoda gliukozės į kraują, kad turėtume jėgų pradėti dieną. Tačiau kai stresas intensyvus ir ilgai trunkantis, trukdo susikaupti, siekti tikslų, atlikti darbus, palaikyti santykius – tada reikėtų pagalvoti, kaip jį sumažinti ir padėti kūnui atstatyti streso išsekintus resursus".
I. Vasionytė taip pat pasidalino būdais, kuriais galima sumažinti streso lygį:
„Jeigu stresas sukilo ūmiai, sumažinti jo intensyvumą gali padėti paprasčiausias kvėpavimas: iškvėpus visą plaučiuose esantį orą, toliau įkvėpti per 3 sekundes, 2 sek. užlaikyti, iškvėpti per 6 sekundes ir užlaikyti 2 sekundes. Šį pratimą pakartokite kelis kartus. Rekomenduoju praktikuoti šį pratimą kartą per dieną, kad stresinėje situacijoje nereikėtų galvoti, kaip ten ką daryti. Ilgalaikiam stresui mažinti, svarbu į savo gyvenimą įtraukti fizinės veiklos, net jeigu tai pasivaikščiojimas, ar smagi šokių pamoka.
Taip pat pailsėti kūnui nuo streso padeda ir atpalaiduojančios veiklos: relaksacija, meditacija, joga, masažas. Skirkite laiko sau: susiraskite hobį ir būtinai darykite pertraukėles darbe! Lietuviai turi puikią nemokamą programėlę su pratimais nerimui mažinti „Ramu".
Na, o jeigu pačiam susitvarkyti su stresu nepavyksta, drąsiai kreipkitės pagalbos. Nemokama psichologinė pagalba prieinama poliklinikose esančiuose psichikos sveikatos centruose (savo poliklinikoje siuntimas nereikalingas), taip pat dažnai nemokamas konsultacijas teikia Visuomenės sveikatos biurai", – kalbėjo sveikatos psichologė – psichoterapeutė Ieva Vasionytė
