Kaip žinia, vitaminai yra biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, kurie palaiko organizmo normalią medžiagų apykaitą bei gyvybinę veiklą.

Tad į burokėlius būtina atkreipti dėmesį ir įtraukti juos į kasdienį racioną, nes ši daržovė turi A, E, C ir B grupės vitaminų. Be to, tai ne tik vitaminais turtinga, bet ir pigi daržovė: kilogramas žalių burokėlių kainuoja vos keliasdešimt centų.

Vitaminas A palaiko normalią odos ir gleivinės būklę. Vitaminas B1 (tiaminas) padeda atsistatyti nervų sistemai patyrus didelį krūvį, svarbus normaliam augimui. Burokėliuose esantis vitaminas B2 (riboflaminas) palaiko normalią odos funkciją, svarbus geram regėjimui užtikrinti. Vitaminas B6 (piridoksinas) yra svarbus augimui bei imuninės sistemos funkcionavimui.

Burokėliuose esantis vitaminas C yra puikus antioksidantas, stiprina organizmo atsparumą, imuninę sistemą, gerina geležies įsisavinimą. Vitaminas E (tokoferolis) stiprina organizmo imuninę sistemą, padeda palaikyti normalią odos funkciją, saugo nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio.

Kūdikiams geriausia gaminti tyreles iš garuose virtų burokėlių, tokiu atveju bus prarandama mažiausiai vandenyje tirpių vitaminų.
Gabrielė Štulaitė, Santaros klinikų dietistė

Burokėliuose esantis vitaminas PP (nikotino rūgštis) padeda funkcionuoti nervų sistemai, teigiamai veikia kraujotaką. Vitaminas B9 (folio rūgštis) taip pat yra randamas burokėliuose, jis yra svarbus augimui, vystymuisi. Folio rūgštis skatina raudonųjų kraujo kūnelių brendimą.

Burokėliuose taip pat gausu ir mineralinių medžiagų. Šiose daržovėse esantis kalcis reguliuoja medžiagų apykaitos procesus. Mineralinė medžiaga geležis yra vienas svarbiausių elementų, kuri yra būtina kraujo gamybai. Geležis taip pat yra svarbi normaliai nervų funkcijai palaikyti.

Burokėliuose yra ir magnio, jis yra svarbus medžiagų apykaitos funkcijai palaikyti, saugo organizmą nuo žalingo streso poveikio. Mineralinė medžiaga fosforas palaiko šarmų ir rūgščių pusiausvyrą organizme, jis gerina maistinių medžiagų įsisavinimą bei jų apykaitą organizme.

Labai svarbu yra valgyti įvairių spalvų ir rūšių daržoves per savaitę, nes tik tada organizmas gaus reikiamą kiekį reikalingų vitaminų bei mineralinių medžiagų.
Gabrielė Štulaitė, Santaros klinikų dietistė

Burokėliuose esantis kalis teigiamai veikia nervų sistemos funkciją bei užtikrina gerą virškinimo sistemos funkciją. Cinkas yra svarbus imuninės sistemos veiklai, jis padeda atsinaujinti ląstelėms, palaiko tinkamą hormonų funkciją. Mineralinės medžiagos seleno taip pat yra randama šiose daržovėse, tai aktyvus antioksidantas, padeda kovoti su lėtiniu uždegimu organizme.

Jodas, esanti burokėliuose yra būtinas normaliai skydliaukės funkcijai palaikyti, medžiagų apykaitos procesams užtikrinti. Daugelio mineralinių medžiagų kiekis priklauso nuo jų kiekio dirvožemyje, kuriame buvo augintos daržovės.

Burokėliai turtingi nitratais, kurie verčiami organizme į azoto oksidą, pasižymintį kraujagysles plečiančiu poveikiu ir kraujospūdį mažinančiu poveikiu.

Svarbu – derinti įvairių rūšių daržoves


Kiek burokėlių reikia suvalgyti, kad organizmas gautų pakankamą burokėliuose esančių vitaminų dozę?

Anot Santaros klinikų dietistės G. Štulaitės, per dieną yra rekomenduojama suvalgyti 400-500 g daržovių, bet tai neturėtų būti tik vienos rūšies daržovės, pavyzdžiui, tik burokėliai.

„Skirtingose daržovėse yra ne tik įvairių vitaminų bei mineralinių medžiagų, bet skiriasi ir jų spalva, kuri priklauso nuo daržovių sudėtyje esančių bioflavonoidų, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis“, – teigė G. Štulaitė.

Anot jos, intensyvią raudoną burokėlių spalvą lemia betalainai, o geltonųjų burokėlių spalvą lemia vulgaksantinas, jie mažina lėtinį uždegimą.

„Labai svarbu yra valgyti įvairių spalvų ir rūšių daržoves per savaitę, nes tik tada organizmas gaus reikiamą kiekį reikalingų vitaminų bei mineralinių medžiagų“, – tęsė pašnekovė.

Valgant šią daržovę, yra galimybė ilgiau palaikyti fizinį aktyvumą, tai ypač svarbu ištvermės sporte.
Justė Parnarauskienė, Santaros klinikų gydytoja dietologė

Kas padeda įsisavinti vitaminus?


Burokėliuose esantys vitaminai A ir E yra priskiriami riebaluose tirpių vitaminų grupei. Kad organizmas geriau pasisavintų daržovėse esančius vitaminus A ir E, reikėtų jas valgyti kartu su produktais, kurių sudėtyje yra riebalų. Geriausia, anot Santaros klinikų dietistės, rinktis aliejų, sėklas, riešutus, avokadus, riebią žuvį.

„Geležies įsisavinimą iš daržovių gerina mėsa, nes joje gausu vitamino B12. Rekomenduojama rinktis raudoną mėsą, pavyzdžiui, jautieną. Į burokėlių salotas nereikėtų dėti obuolių ar graikinių riešutų, nes jų sudėtyje yra taninų, polifenolių ir fenolių, kurie mažina geležies ir kalcio įsisavinimą. Šių elementų įsisavinimą taip pat mažina ir medžiagos fitatai, kurių gausu ankštinėse daržovėse (žirneliuose, pupelėse, sojoje), todėl ankštinių daržovių taip pat nereikėtų valgyti kartu su burokėliais“, – patarė G. Štulaitė.

Anot jos, 2 valandas iki valgant burokėlius ir 2 valandas po valgio nereikėtų gerti kakavos, kavos, žolelių arbatų, nes šiuose gėrimuose yra medžiagų, kurios silpnina geležies pasisavinimą organizme.

Burokėliai

Tinka ir kūdikiams, ir besilaukiančioms


Pasak G. Štulaitės, besilaukiančios moterys, vaikai taip pat turi valgyti įvairių spalvų daržovių, kad gautų visų organizmui reikalingų vitaminų bei mineralinių medžiagų, todėl burokėlius į racioną įtraukti būtina.

„Paprastai kūdikiams papildomas maitinimas pradedamas tarp 4 mėnesio pabaigos ir 6-o mėnesio. Pradžioje rekomenduojama duoti kasdien vartojamų daržovių tyreles (morka, bulvė) palaipsniui pereinant prie įvairesnių skonių.

Nėra tiksliai nurodyta nuo kokio amžiaus galima pradėti duoti burokėlius kūdikiams, tai labai individualu, priklauso nuo to, kada pradėjo kūdikį primaitinti, ar kūdikis noriai valgo daržovių tyreles“, – teigė VUL dietistė.

Alergines reakcijas kūdikiams dažniausiai sukelia karvės pieno baltymai, kiaušiniai, kviečiai, žuvis, soja. Anot G. Štulaitės, alerginė reakcija gali pasireikšti kiekvienam kūdikiui individualiai, todėl burokėlis vieną kūdikį gali alergizuoti, o kitam gali ir nesukelti jokios alerginės reakcijos.

„Kūdikiams geriausia gaminti tyreles iš garuose virtų burokėlių, tokiu atveju bus prarandama mažiausiai vandenyje tirpių vitaminų. Išvirtus burokėlius reikėtų sutrinti iki vientisos konsistencijos ir į tyrelę įdėti truputi aliejaus, kad geriau būtų įsisavinami riebaluose tirpūs vitaminai.

Burokėliuose yra fruktanų – trumpos grandinės angliavandenių, kuriuos skaido žarnyne esančios bakterijos, taip padidindamos dujų susidarymą. Todėl žmonėms, kurių žarnynas yra jautresnis, dideli burokėlių kiekiai gali sukelti nemalonius pojūčius. Šiuo atveju reiktų stengtis vartoti mažesniais kiekiais, o ne visiškai iš raciono išimti burokėlius“, – pataria G. Štulaitė.

Anot jos, burokėliuose esančios mineralinės medžiagos nesuyra maistą verdant, kaitinant ar laikant. Burokėlius rekomenduojama virti mažame kiekyje vandens arba garuose, kepti orkaitėje, taip juose geriausiai išsilaiko vitaminai ir nitratai. Norint gauti pakankamai vitamino C burokėlius geriausia valgyti žalius, pavyzdžiui smulkiai sutarkuotus. Geriausiai kiekvieną kartą vartojant gaminti vis kitokiu būdu.

Ką išduoda pasikeitusi šlapimo spalva


Ar galima suvalgyti per daug burokėlių? Ir kas nutiktų jų padauginus? Anot gydytojos dietologės J. Parnarauskienės, žaliuose burokėliuose gausu oksalo rūgšties, kuri gali sutrikdyti kalcio apykaitą organizme ir paskatinti inkstų akmenų susidarymą, todėl žalių burokėlių nerekomenduojama valgyti dažnai.

„Taip pat žmonėms, kuriems pasireiškia dažnas pilvo pūtimas, dirglios žarnos sindromas, dideli burokėlių kiekiai gali pabloginti savijautą. Valgant didelius kiekius burokėlius, bus mažiau suvalgoma kitokių daržovių, tai sumažina raciono įvairovę“, – tvirtina J. Parnarauskienė.

Justė Parnarauskienė

Anot gydytojos, nereikėtų nerimauti, jei pavalgius burokėlius keičiasi šlapimo spalva.

„Valgant burokėlius gali pakisti ne tik šlapimo, bet ir išmatų spalva. Spalvos intensyvumas kiekvieną kartą gali skirtis priklausomai nuo to, ką žmogus vartojo. Jei žmogus išgėrė žalių burokėlių sulčių, gali būti tamsiai raudonos spalvos šlapimas, jei buvo valgomi virti burokėliai, didelė tikimybė, kad šlapimas bus šviesiai raudonos spalvos“, – teigė J. Parnarauskienė.

Šlapimo spalvos pasikeitimas atsiranda dėl burokėliuose esančio junginio betanino, kuris daržovei suteikia raudoną pigmentą. Šlapimo spalvos intensyvumas priklauso ir nuo žmogaus organizmo individualios savybės, kaip jis sugeba suskaidyti šį burokėliuose esantį pigmentą. Anot medikės,
nereiktų valgyti burokėlių, jei yra paskirtas šlapimo ar išmatų tyrimas.

Padeda ištvermės sporte


Įdomu tai, kad burokėliuose yra neorganinių nitratų, kurie gali pagerinti organizmo kraujotaką, sumažina deguonies poreikį fizinio aktyvumo metu, pagerindami mitochondrijų (ląstelės dalių, kuriose yra gaminama energija) efektyvumą.

„Valgant šią daržovę, yra galimybė ilgiau palaikyti fizinį aktyvumą, tai ypač svarbu ištvermės sporte (ilgų distancijų bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ir pan.). Burokėlius rekomenduojama valgyti likus 2-3 valandoms iki fizinio krūvio pradžios. Dažniausiai vartojamos sultys arba burokėlių ekstraktai“, – teigė J. Parnarauskienė.

Burokėliai
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (35)