Jeigu verstume iš lotynų kalbos, imunitetas reiškia išsilaisvinimą. Jis ne tik palaiko organizmo pusiausvyrą, bet yra sudėtinga organizmo sistema, apsauganti nuo daugelio ligų atsiradimo. Tai ne tik organizmo gebėjimas apsiginti nuo įvairių mikroorganizmų, bet ir atpažinti bei pašalinti pakitusias ir mirusias organizmo ląsteles.
Tinkamam imuninės sistemos funkcionavimui įtakos turi įvairūs vidiniai, išorinės aplinkos, taip pat gyvensenos veiksniai. VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros asistentė dr. Vaida Taminskienė išskiria 9 labiausiai mūsų imunitetui kenkiančius veiksnius.
Amžius. Tai yra svarbus veiksnys, veikiantis imuninės sistemos funkcionavimą. Mažų vaikų imunitetas nėra pilnai susiformavęs, jų imuninė sistema su daugeliu aplinkoje cirkuliuojančių mikroorganizmų susiduria pirmą kartą, negeba jų atpažinti ir su jais tinkamai kovoti. Dėl to vaikai dažniau serga įvairiomis infekcijomis. Vyresnio amžiaus žmonių imunitetas taip pat yra silpnesnis. Su amžiumi menksta imuninės sistemos pajėgumai, lėtėja imuninis atsakas ir gebėjimas atpažinti svetimas ar pakitusias organizmo ląsteles. Taigi, vyresniame amžiuje padidėja rizika sirgti įvairiomis infekcijomis, autoimuninėmis ligomis, onkologiniais susirgimais.
Nors amžiaus pakeisti negalime, tačiau galime padėti susiformuoti imunitetui pasiskiepydami nuo pavojingų infekcijų ir stiprinti imunitetą įvairiomis nespecifinėmis priemonėmis.
Stresas. Streso metu išsiskiria hormonas kortizolis, kuris nedideliais kiekiais gali stimuliuoti ir teigiamai veikti organizmą. Visgi, ilgalaikis stresas ir dideli kortizolio kiekiai slopina priešuždegiminius organizmo procesus bei imuninę sistemą.
Kadangi streso išvengti neįmanoma, būtina išmokti jį valdyti. Yra nemažai būdų, kurie gali padėti lengviau susidoroti su patiriamu stresu. Tai įvairūs kvėpavimo pratimai, atsipalaidavimo technikos, fizinė veikla ir mankštos ar tiesiog pasivaikščiojimas lauke ir kitos priemonės. Svarbiausia, atrasti individualiai kiekvienam geriausiai tinkantį metodą lengviau įveikti kasdienius iššūkius.
Miego trūkumas. Nuolatinis miego trūkumas gali sutrikdyti melatonino gamybą. Tai hormonas, atsakingas ne tik už miego ir būdravimo ciklus organizme, bet taip pat svarbus ir imuninės sistemos funkcionavimui, nes veikia kaip antioksidantas bei pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.
Norint pagerinti miego trukmę ir kokybę, reikėtų eiti miegoti bei keltis tuo pačiu metu, pasirūpinti, kad miegamajame būtų tamsu ir vėsu, bent porą valandų prieš miegą vengti ekranų naudojimo.
Mityba. Normaliam imuninės sistemos funkcionavimui būtini baltymai, polinesočiosios riebalų rūgštys, vitaminai ir mineralai, antioksidantai bei kitos biologiškai aktyvios medžiagos. Jų trūkumas kasdienėje mityboje, taip pat dažnas vartojimas produktų, kuriuose gausu cukraus, sočiųjų riebalų rūgščių ir įvairių maisto priedų, gali paskatinti uždegiminius procesus organizme bei lemti imuninės sistemos susilpnėjimą.
Norint palaikyti stiprų imunitetą, svarbu gauti pakankamą kiekį baltymų. Geriausiai organizmas juos įsisavina iš gyvulinės kilmės produktų, kiaušinių, mėsos, žuvies, pieno produktų, todėl juos reikėtų įtraukti į kasdienį racioną. Kasdien reikėtų suvartoti bent 400 gramų daržovių ir vaisių. Tai yra svarbus vitaminų, mineralų ir antioksidantų šaltinis. Be to, juose gausu skaidulinių medžiagų, kurios svarbios sklandžiam žarnyno darbui, o pastarasis – viso organizmo imunitetui.
Nuovargis ir poilsio trūkumas. Per didelis fizinis ir protinis krūvis, nuolatinis nuovargis neigiamai veikia visą organizmą bei alina imuninę sistemą.
Norint išlaikyti organizmo atsparumą įvairioms infekcijomis ir kitoms ligoms, būtina palaikyti darbo ir poilsio režimą dienos bei savaitės bėgyje, riboti darbo krūvius, skirti laiko poilsiui. Veiklos pobūdžio pakeitimas leidžia organizmui geriausiai pailsėti ir atgauti jėgas, t.y. jei darbas pasyvus ir sėdimas, ilsėtis reikėtų aktyviai, užsiimti fizine veikla, jei darbas aktyvus, priešingai – poilsis gali būti pasyvus.
Aplinkos užterštumas. Oro, vandens, dirvožemio bei vartojamo maisto užterštumas įvairiomis cheminėmis medžiagomis, pesticidais, sunkiaisiais metalais padidina susilpnėjusio imuniteto grėsmę, ypač rizikos grupės asmenims: vaikams, senjorams, nėščioms ir maitinančioms moterims, sergantiems lėtinėmis ligomis.
Norint sustiprinti organizmo atsparumą, reikėtų vengti padidintos aplinkos taršos. Pavyzdžiui, riboti buvimą šalia pagrindinių oro taršos šaltinių – įvairių pramonės ir gamybos, energetikos objektų, intensyvaus eismo vietų, jei to padaryti neįmanoma – dėvėti apsaugines priemones. Kadangi patalpose praleidžiame didžiąją dalį savo laiko, svarbu nepamiršti jas vėdinti, nes patalpose taip pat gausu įvairių oro teršalų, kurie į aplinką patenka su buitine chemija, kosmetika, išsiskiria gaminant maistą, deginant žvakes.
Rekomenduojama daugiau laiko praleisti lauke, ypač gamtoje. Tyrimai rodo, kad laisvalaikio leidimas žaliosiose zonose stimuliuoja imuninę sistemą, o augalų išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos fitoncidai padeda organizmui įveikti virusus, bakterijas ir grybelius.
Žalingų įpročių atsisakymas – paprastas, bet veiksmingas būdas sustiprinti savo imuninę sistemą.
Prasta higiena. Pandemijos metu daugelis galėjo įsitikinti higienos svarba. Net ir sveikas bei stiprus imunitetas nebus pajėgus susidoroti su dideliais kiekiais pavojingų mikroorganizmų, kurie į mūsų organizmą patenka dėl higienos trūkumo.
Todėl labai svarbu laikytis rankų higienos, jas plauti su muilu ir karštu vandeniu grįžus iš lauko, prieš gaminant maistą, pasinaudojus tualetu, taip pat pagal poreikį rankas dezinfekuoti ar mūvėti apsaugines pirštines. Nemažiau svarbus čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas, apsauginių kaukių dėvėjimas.
Dažnos infekcijos ir lėtinės ligos. Jos gali nualinti organizmą ir imuninę sistemą, dėl to ji tampa labiau pažeidžiama bei mažiau atspari kitoms infekcijomis ir ligoms. Įtakos gali turėti ne tik pačios ligos, bet ir gydymo būdai (pavyzdžiui, radioterapija) bei kai kurių medikamentų vartojimas (pavyzdžiui, imunosuprensantai).
Vakcinacija rizikos grupėse esančius asmenis gali veiksmingai apsaugoti nuo pavojingų infekcijų, taip pat svarbu imunitetą stiprinti prieš tai minėtais būdais.
