V. Majorovas išsiaiškino, kas padeda jaustis geriau ir prailginti biolginį amžių. Tai įrodo ne tik subjektyvūs pojūčiai, bet ir objektyvūs įvairių kūno parametrų matavimai. Dabar verslininkas save vadina biohakeriu ir pasakoja kitiems apie keičiančius gyvenimą dalykus.
Plačiau apie tai, kaip prailginti biologinį amžių, Vitalijus pasakos ir šią savaitę vyksiančioje LOGIN konferencijoje, skaitydamas pranešimą „Ilgaamžiškumo ABC: asmeninė istorija, kaip gyvenimą padaryti sveikesniu ir ilgesniu“ („Longevity ABC: a personal story of unlocking a longer and healthier life“). Plačiau apie tai V. Majorovas papasakojo ir portalui „Delfi“.
– Apie ką bus Jūsų LOGIN pranešimas?
– Kalbėsiu apie sveikatą ir ilgaamžiškumą, kas tai lemia. Duosiu įrankius, kaip galima pagerinti miegą, nes jis turi didelę įtaką tiek sveikatai, tiek ilgaamžiškumui, taip pat pasakosiu apie mitybą, labiau akcentuodamas protarpinį badavimą, ir apie HIIT (angl. High-intesity interval Training) – trumpas, bet labai intensyvias treniruotes. Taip pat kalbėsiu apie tai, kokius galima stebėti ir matuoti savo kraujo parametrus, papasakosiu apie telomerus, gliukozę, šiek tiek – apie nervą klajoklį ir žarnyno veiklą. Visose šitose temose duosiu mini patarimus, papasakosiu, kas labiausiai veikia ir gali tiek trumpalaike prasme suteikti energijos žmogui, tiek ilgalaike atvesti link ilgaamžiškumo.
– Jūsų pranešimas, kaip nurodo pavadinimas, bus paremtas asmenine istorija. Kokia ji?
– Buvau vienas iš tų sunkiai dirbančių verslininkų, kurie dirbdavo po 16 val., sakydami, kad išsimiegos senatvėje. Atrodė, kad miegu normaliai, kol vieną dieną nepasiekiau ribos. Kiekvienam ta riba – skirtinga.
Mano atveju buvo priaugta 30 kg, kamavo panikos atakos. Kai man buvo 29 metai, net išrašė „Xanaxą“.
Tada supratau, kad gyvenime reikia šiek tiek daugiau pusiausvyros. Pradėjau eksperimentuoti su miegu. Atlikau 200 nakties miego eksperimentų, tai yra, pasirinkau dalykus, turinčius mokslinį pagrindimą, ir testuodavo po 3 naktis iš eilės. Pavyzdžiui, pradėjau nuo kivio valgymo, nes yra penkios mokslo publikacijos, teigiančios, kad kivio valgymas prieš miegą padeda geriau išsimiegoti.
Esu išbandęs 70 tokių dalykų ir atsirinkau, kas tikrai veikia, kas ne, kas turi labai didelį mokslinį pagrindimą metaanalizių lygmenyje ir pan.
Mano eksperimentai parodė, kad yra dalykai, turintys lemiamą poveikį, ir tokie, kurie daug poveikio neturi, kaip, pvz., kivio valgymas arba miegamojo apsistatymas tam tikromis gėlėmis, neva valančiomis orą.
Puikus pavyzdys dalykų, kurie neturi lemiamo poveikio, yra pistacijos. Yra straipsnių, teigiančių, kad valgant pistacijų gaunama daugiau melatonino, kas padeda išsimiegoti. Bet iš tiesų reikėtų suvalgyti net 400 g pistacijų, kas jau yra nerealu, kad gautumei ketvirtadalį to, ką suteiktų mėlynos šviesos sumažinimas, likus dviem valandoms iki miego.
Taigi, kaip minėjau, yra lemiamą įtaką darantys dalykai ir tokie, kuriuos smagu daryti, bet esminio poveikio nebus. LOGIN kalbėsiu apie tuo esminius dalykus, atmesdamas kivius, pistacijas, gėles ir kita, kas nekeičia gyvenimo.
Jau pradėjęs eksperimentuoti su miegu supratau, koks didelis yra skirtumas yra tarp to, kai galvoji, kad miegi normaliai, ir tarp gero miego. Tai supratęs suvokiau, kaip smarkiai geresnis miegas gali daryti įtaką mano produktyvumui, proto aštrumui, energijos kiekiui ir pan.
Po miego eksperimentų išsiplečiau į kitas temas, susijusias su mityba, gliukozės matavimu, žarnyno veikla ir pan. Taip pamažu tapau biohakeriu – žmogumi, kuris labai daug ant savęs eksperimentuoja, bando pajusti, kas veikia ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Tai mane pakeitė.
Dabar temos, su kuriomis eksperimentuoju, sudėtingėja: miegu specialiose palapinėse, užsiimu nervo klajoklio stimuliavimu, kas prieš 7–9 metus atrodė kaip kosmosas, o dabar tai atrodo normalu.
– Mokslinių tyrimų būna įvairių. Ne paslaptis, kad juos remia ir tam tikri suinteresuoti verslai. Kaip atsirenkate, ką išbandyti?
– Man svarbios metaanalizės – mokslinių straipsnių samplaikos, kurios analizuoja ne vieną, bet dešimtis straipsnių. Pvz., kofeinas turi kelias metaanalizes ir labai aišku, kad jo vartojimas visiškai nedraugauja su gilaus miego stadija, o ją mažina 20 proc.
Aišku, gali rasti straipsnių, kuriuose teigiama, kad kofeinas yra gerai, nes tyrimai galbūt buvo remiami kažkokių kavos magnatų, bet metaanlizės rodo, kad vis dėlto tai nėra gerai miegui.
Šiaip kofeinas dėl įvairių priežasčių yra geras dalykas, bet jį reikėtų vartoti ryte. Svarbu žinoti, kad organizme kofeinas išsilaiko 10–12 val., taigi, jei eini miegoti 9–11 val. vakaro, po pietų geriau jo nevartoti. O, jeigu turi mediciniškai diagnozuotą nemigą, rekomenduojama visiškai mažinti kofeino suvartojimą ir rinktis alternatyvas kavai.
– Rekomendacijų, kaip gyventi ilgiau, yra daug: nueiti 10 tūkst. žingsnių per dieną, vartoti arba nevartoti daugiau baltymų. Ar tyrinėjote ir šių dalykų veiksmingumą?
– Taip. Ir apie tai kalbėsiu. Yra labai daug teiginių apie mitybą ir vien apie tai būtų galima sakyti 10 val. trukmės pranešimą, bet aš iš šios srities paliesiu tik protarpinį badavimą. Jam skirta labai daug publikacijų ir net kelios metaanlizės, kurios rodo, kad tai – vienas efektyviausių mitybos būdų, prisidedančių prie ilgaamžiškumo. Kiti dalykai, tokie, kaip baltymų vartojimas, cukraus atsisakymas ir pan., taip pat yra svarbūs, bet būtent protarpinis badavimas turi daugiausia privalumų, kalbant apie DNR sveikatą, kognityvines funkcijas, insulino reguliavimą ir pan.
– Minėjote, kad pradėjus kreipti dėmesį į sveikatą Jūsų gyvenimas pasikeitė į gerą. Kokie tai pokyčiai? Ar juos vertinote tik besiremdamas subjektyviais pokyčiais, ar stebėjote ir medicininius rodiklius?
– Yra subjektyvūs dalykai, tai yra, kaip jautiesi, kiek turi energijos, produktyvumo, kiek spėji darbų padaryti. Pvz., dabar dirbdamas po 10 val. spėju nuveikti žymiai daugiau, nei tada, kai dirbdavau po 15–16 val. per parą ir sau atrodydavau kaip superdarboholikas.
Bet yra ir objektyvūs kriterijai. Tarkime, pranešime kalbėsiu apie kraujo parametrus, kuriuos matuojuosi 2 kartus per metus. Tie kraujo parametrai rodo tam tikras sveikatos tendencijas: vitamino D, gliukozės, cholesterolio kiekį – visa tai lemia riziką susirgti kai kuriomis ligomis ir man svarbu, kad jie būtų normos ribose.
Be kraujo parametrų matuoju ir telomerus, kurie yra biologinio laikrodžio atspindys. Tai turi labai aiškią koreliaciją su ilgaamžiškumu – kuo ilgesnis telomeras, tuo biologiškai esi jaunesnis. Telomerų matavimas yra vienas iš objektyvių įrankių, parodančių, kad einu teisinga linkme – esu biologiškai jaunesnis negu mano realus amžius. Paskutinis mano matavimas parodė, kad tas skirtumas tarp biologinio ir realaus amžiaus yra apie 7 metus.
Prieš 2 metus pradėjau nešioti ir gliukozės matuoklį, kuris matuoja cukraus lygį kraujyje. Nesergu diabetu, bet noriu prevenciškai suprasti, kurie maisto produktai labai iškelia mano cukraus lygį. Pastebėjau, kad man asmeniškai netinkami ryžiai.
Įvairūs matavimai yra prevencinė priemonė, problemų identifikavimas ir optimizavimas, užbėgimas problemoms už akių. Labai mažai žmonių tai stebi, būdami sveiki.
– Ar skleidžiate žinias apie sveiką gyvenseną platesnei auditorijai?
– Aš nesu nuomonės formuotojas, bet labai dažnai skirtingose verslo konferencijose arba įmonėse kalbu apie miegą. Per pastaruosius 1,5 metų esu atlikęs 150 skirtingų prezentacijų verslo organizacijose. Bet tai nėra pagrindinė mano veikla, nesu mokslininkas. Esu verslininkas. Turiu įmonę, esu jos įkūrėjas. Tačiau suvokiu, kad gera sveikata teigiamai veikia produktyvumą.
Aš nesitikiu per 15 minučių LOGIN konferencijoje visus įtikinti, kad svarbiausias prioritetas gyvenime turi būti, pvz., miegas. Bet norėčiau, kad žmonės pakeltų savo sveikatos suvokimo lygį į aukštesnę prioritetų skalę, pasiimtų kažkokį vieną elementą iš mano pranešimo ir prisitaikytų.
Yra daugybė smulkmenų, kurias gali daryti kasdien, pvz., prieš sotesnius pietus išgerti obuolių sidro acto, dvi valandas prieš miegą blokuoti mėlyną šviesą ir pan. Žmogui, turinčiam gyvenime labai daug kitų prioritetų, labai sunku visas smulkmenas, ką būtų galima padaryti, įsidėmėti, bet pranešimo pabaigoje papasakosiu, kaip būtent aš tai darau.
– Nuo ko patartumėte pradėti kelią sveikesnio gyvenimo link?
– Nuo pagrindų. O pagrindiniai ilgaamžiškumo temoje yra miegas, maistas ir fizinė veikla. Tai yra trys dalykai, ant kurių viskas stovi. Tik po to seka įvairūs papildai, gliukozė ir pan.
Kiekvienam reikėtų pradėti miegoti apie 7–8 val., dvi valandas iki miego mažinti mėlynąją šviesą, pabandyti protarpinį badavimą ir intervalines treniruotes. Tai gal nieko įspūdingai naujo, bet ir neturi būti kažkas tokio, kalbant apie pagrindus.
Vitalijus Majorovas pasirodys šių metų LOGIN konferencijos scenoje. Didžiausiame Baltijos šalyse inovacijų ir progreso festivalyje – 200 pranešėjų, penkios turinio salės ir temos, kurios aktualios kiekvienam. LOGIN konferencija – jau gegužės 11–12 dienomis. Daugiau informacijos ir bilietai ČIA.
