D. Grybauskaitė apie darbui atsidavusius lietuvius: mums tai atrodo kaip stebuklas

Penktadienį Prezidentūroje apdovanoti pagrindinio naujienų portalo DELFI vykdyto projekto „Herojai tarp mūsų“ dalyviai.

Renginį įspūdingu kompozitoriaus Eriko Whitacre kūriniu „Lux Aurumque“ pradėjo choras „Bel Canto“ ir jų meno vadovas Artūras Dambrauskas. Susirinkusieji taip pat galėjo klausyti kaip choras atliko Johano Sebastiano Bacho „Come Sweet Death“ ir kompozitoriaus Donato Zakaro kūrinį „Sauliūtė tekėjo“. Renginyje pasirodė ir Lietuvą „Eurovizijoje“ atstovavusi Monika Linkytė.

Šį projektą portalas DELFI vykdo jau ketvirtus metus iš eilės. Šį kartą projekto herojais tapo žmonės, kurie savo darbą dirba su besąlygišku atsidavimu. Tie, kurie neateina tik „atidirbti“, o savo tarnybai ar amatui atsiduoda su visa savo jėga ir širdimi.

DELFI publikavo 12 tekstų apie žmones, savo darbui atsiduoda su kaupu, kurie padeda ne tik todėl, kad reikia, bet ir todėl, kad nori. Kurie neužsimerkia neteisybei ir nepalieka pamirštųjų vienumoje.

„Tokie žmonės mums atrodo ypatingi. Išties, jie turbūt taip apie save niekada negalvoja. Todėl, kad jiems tai, ką jie daro, kaip gyvena, kaip dirba, atrodo, kad taip ir turi būti, tai jų kasdienybė ir taip privalo būti.

Bet mums tai atrodo kaip stebuklas, nes matome įvairaus neatsakingumo, prastai atliekamų pareigų, todėl visada labai džiugu, ne tik todėl, kad valdžia pastebi tuos žmones, bet pirmiausia todėl, kad jūs patys renkate tuos, kuriuos pamatote ir manote, kad jie yra svarbūs, jų gyvenimo būdas, darbai ir tai, kaip jie gyvena, yra svarbu“, – į susirinkusius dalyvius kreipėsi projektą globojanti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Projektą portalas DELFI vykdo kartu su „Gjensidige“ draudimu. DELFI direktorius Vytautas Benokraitis pasidžiaugė, kad šiemet pagerbti žmonės, kurie vedami ne tik pareigos, bet ir begalinio noro kasdien daro mažus žygdarbius.

„Tai žmonės, kurie kas rytą į darbą keliauja ne tik su užsidegimu, bet ir besąlygišku atsidavimu. Jie vilkdamiesi uniformą niekada nežino, kaip ir kuo baigsis jų pamaina, su kokiais sunkumais jie susidurs ir kokias, ne visada lengvai pakeliamas emocijas teks išgyventi.

Bet jie visada pasiruošę ištiesti pagalbos ranką nepriklausomai nuo žmogaus būsenos, nusiteikimo ar praeities. Tai ir tie, kurie nepaisant piktų autobuso keleivių žvilgsnių ar pastabų, atsako šypsena ir padaro viską, kad kasdien savo tikslą pasiektume ne tik laiku, bet ir saugiai“, – renginyje sakė V. Benokraitis.

„Gjensidige“ vadovas Marius Jundulas susirinkusiems priminė, kaip svarbu šiais laikais išsaugoti žmogiškumą, padėti aplinkiniams, rasti tam jėgų, laiko ir meilės.

„Didvyriais dažnai vadiname tuos žmones, kurie nuveikia didžius darbus, paaukoja gyvenimus ar net gyvybes vardan šalies ir jos žmonių. Savo darbuose jūs esate lygiai tokie patys didvyriai, nes kasdien mūsų šalį ir kiekvieną iš mūsų apsaugote nuo abejingumo, nuo kitų negerovių.

Juk būtent abejingumas dažnai pradeda griauti žmonių santykius, šeimas, visuomenes ar valstybę. Jūsų darbai ir jūsų gyvenimai iškelia gana sunkų klausimą: o kas, jei ne aš? Kiekvieno iš jūsų istorija suteikia vis naują prasmę šiam klausimui. Lenkiu galvą prieš jus, nes kasdien to paklausiate: o kas, jei ne aš?“, – kalbėjo M. Jundulas.

Projekte pagerbta Bendrojo pagalbos centro darbuotoja Jurgita Prokopenkovienė pažymėjo, kad prezidentūroje susirinkę žmonės dažnai atiduoda visą save stengdamiesi padėti kitiems, tačiau dažnai visuomenėje lieka nepastebėti.

„Šiandien kalbame apie herojus tarp mūsų. Kas jie man? Tai žmonės, turintys nesavanaudiškų kilnių tikslų. Jų siekiantys negailėdami savęs, drąsiai įveikdami visas kliūtis, nepaisydami skeptiško kitų požiūrio ir tikėdami tuo, ką daro. Todėl šiandien visiems linkiu neprarasti tikėjimo ir eiti pirmyn“, – sakė J. Prokopenkovienė.

Pagerbti herojai

Šiemet projekte „Herojai tarp mūsų“ aprašėme žmonių kasdienybę, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti niekuo neišsiskiriantys, tačiau savo darbą atlieka su didžiuliu užsidegimu.

Vaida Bandzaitė dėl auglio galvoje apako 10-ties, o Andžejus Ravanas 18-kos, tačiau nenuleido rankų. Dabar Vaida dirba masažuotoja, o Andžejus tapo reginčiųjų vedliu ir veda jiems seminarus tamsoje, kuriuose regintieji mokosi ugdyti kitus savo pojūčius. Šiuo metu pora gyvena kartu nuomojamame būste visiškai savarankišką ir visavertį gyvenimą.

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) trečiosios komandos skyrininkas Aurelijus Lipinskas ugniagesiu dirba jau 17 metų. Šiandien vyrui jau sunku suskaičiuoti, kiek gyvybių išgelbėjo, tačiau vardan kitų gerovės savo gyvybe vyras rizikuoja nuolat – ne tik gesina gaisrus, bet ir gelbsti avarijose prispaustus žmones. Kaip pats sako, tokiam darbui reikalingas ne tik profesinis, bet ir psichologinis pasiruošimas. Ugniagesys 2007 metais Žirmūnų daugiaaukštyje kilusio tragiško gaisro metu išgelbėjo net 7 žmones.

J. Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kpt. Nerijus Alekna yra vienas tų žmonių, kurie skuba į pagalbą žmonėms radus sprogmenis. Vyras du kartus yra vadovavęs Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės išminavimo skyriui. Čia jam teko dirbti su itin pavojingais ir sudėtingais sprogmenimis. Kaip pats sako, tai, ką jis daro, yra ne darbas, o tarnyba, o pareiga tėvynei prioritetų sąraše yra pirmuoju numeriu.

Lietuvos kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinės treneris Algimantas Šatas savo darbui jau atidavė daugiau nei 50 metų. Dirbdamas su kurčiais krepšininkais vyras ne tik pramoko gestų kalbą, bet ir su komanda pasiekė puikių rezultatų – ne kartą iškovojo ne tik Europos, bet ir pasaulio čempionų titulus.

Laiškininke Edita Geštautienė dirba jau dešimtmetį. Savo krašte – Kelmėje ir apylinkėse – ji buvo pirmoji paštininkė, kuri pas žmones važiuodavo jau ne dviračiu, o automobiliu. Moters senyvo amžiaus kaimų gyventojai kaskart laukia išskėstomis rankomis – ji ne tik atneša paštą, pensijas, bet ir pabendrauja su kaimo gyventojais, kartais, kai šie prašo, atveža duonos ar kitų reikalingų produktų. Net ir pakliuvusi į įvairias situacijas E. Geštauskienė deda visas pastangas, kad laiškas, kuris ypač senoliams dažnai būna labai brangus ir svarbus, adresatą pasiektų laiku.

Bendrojo pagalbos centro darbuotoja Jurgita Prokopenkovienė dirba itin atsakingą ir psichologiškai įtemptą, tačiau visuomenėje dažnai neigiamą atspalvį turintį darbą. Moteriai tenka bendrauti su nelaimės ištiktais žmonėmis ir ne tik išsiaiškinti visus niuansus, kad būtų galima kuo greičiau žmogui suteikti pagalbą, bet ir teikti psichologinę, emocinę paramą šoko ištiktiems, susijaudinusiems piliečiams.

Skandalinga praeitimi garsėjęs tauragiškis Saulius Oželis šiandien žinomas dėl Lietuvą sujaudinusios istorijos, kai Maltos ordino savanoris lankomus senolius vežiojo motociklu. Vyras yra tikras Tauragės senolių džiaugsmas, jis vienišiems ar sunkiai gyvenantiems senyvo amžiaus žmonėms vežioja sriubą ir užpildo tuštumą, kuri senatvėje dažnai atsiranda dėl bendravimo trūkumo. Dėl šios veiklos vyras atsisakė gerai apmokamo darbo ir visa galva pasinėrė į pagalbą kitiems ir šiandien kone kasdien aplanko 50 žmonių. „Jie yra mano šeima“, – šiandien atvirai pripažįsta vyras.

Troleibuso vairuotoja Simona Januš sako, šis darbas nebuvo atsarginis planas ar griebimasis šiaudo – apie tokį darbą mergina svajojo jau nuo vaikystės, todėl jam atiduoda save 100 proc. Nors vairuotoja į kelią ir eismą darbo metu būna itin susikoncentravusi, dažnai tenka reaguoti ir įvairias kelyje dėl nekultūringų vairuotojų susidariusias situacijas, kad keleiviai iš taško A į tašką B nuvyktų laiku sveiki ir gyvi. Be to, šypsosi vairuotoja, reikia spėti sužiūrėti ir pačius keleivius, kurie kartais beskubėdami bando įšokti jau į kone nuvažiuojantį troleibusą.

Šiandien dažnas nė neįtaria, kad žaviai atrodanti Ortopedijos technikos vadybininkė Roberta Orlauskaitė išgyveno tikrą gyvenimo dramą, kurioje teko paaukoti vieną koją. Į skaudžią avariją pakliuvusi Roberta po kojos amputacijos nepasidavė, nugalėjo visas baimes, o šiandien ir pati dirba įmonėje, siūlančioje ortopedinius protezus. Negana to, mergina jodinėja žirgais ir savo pavyzdžiu panašaus likimo žmonėms rodo, kad kai nori – viskas įmanoma.

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) pažangaus gyvybės palaikymo intensyviai pagalbai brigados vadovas Valerijus Moskaliovas šioje srityje dirba jau 24 metus. Nuo vaikystės GMP stotyje besisukęs gydytojas šiandien yra gerbiamas medikas, kuris ne tik puikiai išmano savo darbą, bet ir iki šiol dirba jį su besąlygišku atsidavimu. 2016 metais V. Moskaliovas Kaune atgaivino daugiausiai, net 13-ka, pacientų.

Policininkas Arūnas Guga dirba jau 26-erius metus ir jau galėtų savo uniformą padėti į spintą, tačiau, kaip pats teigia, nori padėti žmonėms. A. Guga kone kasdien darbe patenka į pavojingas situacijas, tenka susidurti su žemiausio socialinio sluoksnio žmonėmis, tačiau net ir bendraudamas su konfliktiškais asmenimis nepraranda humoro jausmo, o jėgą naudoti stengiasi tik iš tiesų kritiškose situacijose.

Nors dažnas lietuvis antstolius įsivaizduoja kaip šaltus ir kietaširdžius, Brigitos Plavinskienės pavyzdys įrodo, kad iš tiesų tai tik visuomenės prilipdyta etiketė. Nors daugelis mano, kad antstoliai tik išieško įvairias skolas, moteris vienišiems tėvams padeda spręsti finansines problemas, derina susitikimus su vaikais ir t.t. Kaip pati sako, šios istorijos yra pačios jautriausios. Be to, B. Palavinskienė jau ketverius metus rūpinasi ir savanoriškai padeda vienai socialiai remtinai šeimai.