Laivas atsipirks jį nuomojant Viduržemio jūroje
„Jeigu žiūrėtume filosofiškai, pagrindinis dalykas, į ką turi investuoti žmogus, – tai į save. Tik paskui – į vaikus, nekilnojamąjį turtą ar bitkoinus. Įsigijęs laivą žmogus pakelia užburiančio vandenų pasaulio uždangą su kelionėmis, žvejybomis, nuotykiais, išbandymais. Taip suburiamos ir stiprėja šeimos, atrandamas ryšys su vaikais, priartėjama prie gamtos. Laivai yra atskiras pasaulis. Ar tai atsiperka? Pinigais – ne. Pirmiausia yra jausmas, kad laikai šturvalą savo rankose, plauki į saulėlydį ar saulėtekį ir supranti, jog gyvenimas pasisekė, ir tada nesvarbu jokie pinigai“, – vaizdžiai pradėjo pokalbį visą savo gyvenimą laivams atidavęs Darius Bublys, katerių salono „Laivynas“ įkūrėjas.
Paklausus apie laivą, kaip investiciją, ir ar tikrai ji neatsiperka, pašnekovas sako, kad iš tikrųjų laivas gali atsipirkti, jeigu plaukios po Viduržemio jūrą, kur ilgas navigacinis sezonas, tai yra Kroatijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ar Italijoje, bet su sąlyga, jog jį nuomosite: „Gali atsipirkti ir per 5 metus, jeigu sutinkate dalintis savo lova, leisti ant denio švęsti šventes ir nesijaudinsite, jei laivas kartais kur nors atsitrenks.“
Geriau pirkti motorinį laivą
„Gretinčiau laivą su namu, o ne su automobiliu, nes jis turi daug inžinerinių, interjero elementų, atlieka funkcijas kaip ir namas. Dabar visus laivus galima stebėti mobiliuosiuose telefonuose programėlėmis, yra daugybė dalykų, pagerinančių keliones tiek saugumo, tiek bendruomeninio komunikavimo prasme“, – sako D. Bublys.
Paklausus, ką patartų pirkti, – katerį ar jachtą, laivininkas pataria įsigyti motorinį laivą.
„Burinis laivas, nors ir yra mano širdyje, be to, graži pati idėja ir mintis, kad jis plaukia nešamas vėjo, nereikia degalų, tu pats esi gamtos dalis, tačiau egzistuoja vieša paslaptis, kad daug laiko burinė jachta plaukia varoma varikliu, jei nepalankus vėjas ar dėl kitų priežasčių. Kitas dalykas – burinei jachtai reikia jėgų, ji siaura ir ilga, kad geriau slystų, kajutės ankštos ir nepatogios, higienos ir buities sąlygos sudėtingos, visą laiką laivas pasviręs, atidarei spinteles – viskas krenta, denis pilnas gervių, virvių, kablių, tarpskersinė ašis peršoka iš vienos pusės į kitą. Plaukti smagu, bet tai yra darbas ir iššūkis“, – paaiškina laivininkas ir priduria, kad vidutinis jachtos greitis yra 6,5 mazgo, tai atitinka 10 km/val.
O motorinė jachta yra nepasvirusi, plati, patogi, turi dideles kajutes, saloną, televizorių, patogesnį dušą, kitaip sakant, visą komfortą, ir plaukia greitai. „Tai reiškia, kad pablogėjus oro sąlygoms ar prireikus grįžti į krantą paspaudi greičio pedalą ir gali 60 km/val. greičiu nuplaukti, kur tau reikia. Tad komforto, patogumo, lengvumo atžvilgiu motorinis laivas pranašesnis, be to, juo plaukti nereikia tiek daug laivybos žinių“, – sako D. Bublys.
Norėsite greičio, teks sumokėti
„Yra toks juokas tarp mūsų, laivininkų, kad jeigu žmogus klausia, kiek kateris „ryja“ degalų, tai dar anksti jį turėti“, – į klausimą, kiek kainuoja plaukti kateriu, juokdamasis atsako D. Bublys.
Degalų sąnaudos, pasak laivininko, priklauso nuo to, kokiu greičiu plaukiama. Vidutinis, 12 metrų ilgio, kateris, sunaudoja apie 80 litrų degalų per valandą, plaukiant 50 km/val. greičiu. Su vienu degalų baku galima nuplaukti apie 500 km. Jeigu norite pataupyti, pasimėgauti plaukimu, aplinka, reiktų plaukti lėčiau – apie 15 km/val., tada ir degalų sudeginsite mažiau, ir nuplauksite kelis kartus didesnį atstumą.
Didelio, apie 20 metrų ilgio, laivo bakas yra 3 tūkst. litrų, 10 metrų – apie 600 litrų, jeigu laivas mažesnis, atitinkamai mažesnis ir bakas – 400–500 litrų.
Šiek tiek kūrybiškumo – ir turėsite savo svajonių laivą
D. Bublys sako, kad dėvėtą laivą galima nusipirkti už 50 tūkst. eurų. Tokį patį, tik naują – už 150–200 tūkst. eurų. Jeigu labai aukštos kokybės, lyginant su automobiliais, tai būtų, pavyzdžiui, „Bentley“, – reiktų apie 400 tūkst. eurų. Didesni laivai kainuoja dar daugiau.
„Lietuvoje yra vidurinioji klasė žmonių, kurie prakuto ir gali nusipirkti didesnį katerį, turintį 6–8 miegamąsias vietas, erdvų saloną, virtuvę, šildymą, kondicionavimą, puikiausias sąlygas ten gyventi kaip name, ir tam reikia skirti 200–500 tūkst. eurų. Tie, kurie nori didesniam kateriui skirti 50 tūkst. eurų, turėtų suprasti, kad jis bus senas ir jam reikės daug priežiūros, kuri irgi kainuoja. Labai didelė dalis žmonių perka motorinius žvejybinius katerius, kainuojančius 10–30 tūkst. eurų. Ir dar yra pramoginiai dienos laivai, kuriuos šeimininkai atsiveža priekabomis į, tarkime, ant kranto esančią sodybą, ir pasirinkę papildomų pramogų (vandens slides ar pripučiamus ratus) pramogauja“, – pastebi D. Bublys.
Paklausus, kur geriausia nusipirkti laivą, – Lietuvoje ar užsienyje, laivininkas sako, kad jeigu planuojama pirkti laivą kaip vilą ar namą, tai visada pigiau įsigyti Viduržemio jūroje, nes ten jų didelė pasiūla.
„Bet reikia atkreipti dėmesį, kad laivai būna gerokai padėvėti, nes naudojimo sezonas ilgas, juos nuomoja, daužo ir ten slepiasi daug pavojų. O Skandinavijos šalyse trumpesnis sezonas, bet savininkai labiau prižiūri savo laivus, nenuomoja, šiuo atžvilgiu labiau konservatyvesni. Jų dėvėtų laivų kainos kartais tokios, už kiek mes parduodame naujus katerius. Iš tikrųjų galima apsvarstyti mišrų būdą – katerį iš mūsų nusipirkti naują, o variklius įsigyti šiek tiek dėvėtus. Ir kaina bus gera, ir gerą daiktą turėsite. Taigi pasitelkus kūrybiškumą galima susikurti savo svajonių laivą“, – pataria D. Bublys.
Norint išsirinkti tinkamą laivą, reikia atsakyti į klausimą
„Yra daug priežasčių, kodėl žmonės perka laivą. Anksčiau tai labiau buvo noras pasirodyti, išreikšti savo statusą, o dabar vis dažniau matau žmonių, kurie ir dėl kitų tikslų perka laivus, – kad galėtų keliauti ir pažinti pasaulį, pabūti su šeima kartu, pasimėgauti ramybe, gamta, pailsėti. Kiti perka kaip investiciją, kad uždirbtų pinigų, kiti nori žvejoti, dar kiti – pramogauti“, – pastebi laivininkas.
Rinktis laivą D. Bublys pataria priklausomai nuo to, kam jis bus skirtas, kur dažniausiai jį naudosite, tuomet bus aišku, ar laivo reikia su kabina ar su kajute, ar reikės atviro denio, kur leisite laiką. Svarbu, kur naudosite laivą, kokiose šalyse jis plaukios. Jei keliausite vidiniais Europos takais, tai reiktų atkreipti dėmesį ir į laivo aukštį, kad galėtumėte plaukti po tiltais ir nesudaužyti laivo. Jei plaukiosite jūriniuose vandenyse ir keliausite į Londoną, Italiją ar Norvegiją, reiktų, kad laivo kategorija būtų B ar A, jog atlaikytų bet kokius bangavimus, audras ir būtų mažiau ekstremalių, sąlygų.
Laivininkas pastebi, kad dabar mada – gaminti nedidelius laivus su išoriniais varikliais, esančiais už borto. Jie tylesni, neskleidžia vibracijos ir garso, o stacionarus variklis, įmontuotas į struktūrinę briauną po miegamojo grindimis, burzgia. Išoriniai varikliai padeda taupyti vietą, juos tvarkyti lengviau, – beveik kiekviename uoste rasite meistrą, kuris galėtų sutvarkyti pakabinamąjį variklį. Tačiau stacionarus variklis laivui suteikia daugiau stabilumo, plaukiant jūra. Bet kokioms bangoms jį vartant, variklis, esantis laivo apačioje, laivą laiko stabiliai. „Abu varikliai turi savo privalumų ir trūkumų. Pirkdamas laivą pramogoms, lengvesnėms kelionėms, plaukioti lagūnose, rinkčiausi su pakabinamaisiais varikliais, o rimtoms kelionėms – su vidiniais“, – teigia D. Bublys.
Laikyti laivą uoste kainuos 160–400 eurų per mėnesį
Uosto mokesčiai, pasak laivininko, priklauso nuo miesto, kuriame jis yra. Laivo vieta uoste vidutiniškai kainuoja apie 160 eurų mėnesiui. Jeigu uostas įkurtas už privačias lėšas, vieta gali kainuoti ir 400 Eur/mėn.
„Lietuvoje iš tiesų problema su uosto vietomis – jų trūksta. Pernelyg greitai pradėjo populiarėti laivyba, o infrastruktūra nespėja kartu augti. Atsiranda naujų vietų, bet ne taip greitai“, – pastebi D. Bublys.
Laivininkas džiaugiasi Vandens kelių direkcijos paskutinio meto veikla, kad vis daugiau investuojama ir atkreipiama dėmesio į šį laisvalaikio praleidimo būdą, savivaldybės taip pat noriai deda pastangas, jog atsirastų krantinių, uostų. Štai liepos 1 d. atsidaro Svencelės uostas, kuriame bus 80 vietų, tikimasi ties Kiaulės Nugara sulaukti 300 vietų uosto, laukiama, kol bus sutvarkytas Nidos šiaurinis baseinas.
Vairuojantys laivus ne visada žino taisykles
„Pirmiausia, norinčius įsigyti laivą, kviečiu civilizuotai išsilaikyti laivybos teises. Besimokant pasidarys aišku, kaip elgtis, kaip saugiai valdyti laivą, skaityti locijas, žinosite garsinius signalus ir kitus svarbius dalykus“, – pataria laivininkas.
Plaukiojant Viduržemio jūroje arba Šiaurės šalyse ties sąsiauriais, kur daug laivų, pasak D. Bublio, apima baimė, jei nežinai taisyklių: „Plaukiodamas pastebiu, kad žmonės prastai jas žino arba net visai nežino. Didžiausias iššūkis tuomet tampa prognozuoti, ar kito laivo vairininkas yra adekvatus ir supranta, ką daro. Lietuvoje dar būdinga pasirodyti, aplenkti, pakvailioti, palakstyti, pašokinėti. Dar trūksta tradicijų, kultūros, trūksta branduolio laivininkų, kurie būtų etiški, kultūringi, padedantys vieni kitiems.“
Būna, kad nusipirkto laivo neišleidžia iš uosto už skolas
„Vienareikšmiškai reikia kreiptis į profesionalą, – atsako D. Bublys, paklausus, į ką reikia atkreipti dėmesį perkant laivą, kad žmogus neapsigautų. – Jeigu perkate ne naują laivą, privaloma patikrinti teisinę ir techninę būklę. Būna, vyras su žmona skiriasi – vienas parduoda, kitas sutikimo nedavė, pasitaiko ir prasiskolinusių uostams ar serviso įmonėms. Būna, žmonės sumoka už laivą, o iš uosto išplaukti jiems neleidžiama dėl skolų. Kyla ir techninių problemų – korpusas praleidžia vandenį, varikliai neturi kompresijos, netraukia, naudoja daug degalų. Tam reikalingi profesionalų patarimai.“
Paklausus, kur jam pačiam įdomu keliauti laivu, D. Bublys sako, kad, be Lietuvos, įdomu plaukti per Europą kanalais ir upėmis: „Pasakiškos vietovės. Laivą virš magistralių perkelia šliuzai. Tai labai egzotiška. Greitis nedidelis, ribojamas, apie 15 km/val. Aplink upes driekiasi įspūdingi senamiesčiai, vynuogynai.“
Kelią link pirkėjo vis labiau skinasi elektriniai laivai
Tomas Žapnickas, Klaipėdos universiteto laivyno techninės priežiūros inžinierius bei VšĮ „Žalieji laivai“ vadovas, sako pastebintis, kad vis daugiau atsiranda besidominčių elektriniais pakabinamaisiais ir stacionariais motorais bei elektrinėmis sistemomis, leidžiančiomis atsisakyti vidaus degimo variklių laivuose. Taip pat vis dažniau pasitaiko klausimų apie visiškai elektrinio laivo pirkimą bei gamybą. Pastarasis susidomėjimas daugiau kyla iš įmonių ir organizacijų.
Elektrinių laivų kainos, pasak pašnekovo, deja, vis dar didesnės nei tradicinių su vidaus degimo varikliais ir labai priklauso nuo elektros energijos talpyklos dydžio. Vystantis kaupiklių technologijoms labai tikėtina, kad šis skirtumas mažės.
Paklausus, ar mato laivą kaip investiciją ir į kokį laivą, jo manymu, šiandien verta investuoti, T. Žapnickas sako, kad laivai (ypač didesni) yra daugiau prabangos prekė, nes iš tikrųjų didelė dalis laivų savininkų juose mažokai praleidžia laiko, ir turbūt dėl visiems žinomų priežasčių.
„Tiesioginę investiciją matyčiau daugiau kaip komercinio panaudojimo galimybę, o netiesioginę, kuri taip pat dažnai būna labai svarbi, – kaip įmonės ar įvaizdžio formavimą. Žinoma, reikia nepamiršti ir pramoginių laivų pagrindinės paskirties – investicijos į savo poilsį“, – pastebi pašnekovas.
Didelis privalumas prieš degalais varomus laivus – neskleidžia taršos
Kalbant apie elektrinius laivus, pasak T. Žapnicko, vienas iš prioritetų turėtų būti ekologinis aspektas, kuris, turint omeny investicijas, kartais ne iš karto apčiuopiamas, tačiau ateityje gali sumažinti laivo eksploatavimo išlaidas, t. y. anksčiau ar vėliau įsigalios griežtesni vandens telkinių bei jūros priekrančių gamtos apsaugos reikalavimai, kuriuos elektrinė jėgainė tenkins be papildomų investicijų. Kitas, taip pat ekonominis, aspektas yra tas, kad elektrinių laivų sistema paprastesnė, reikalaujanti mažiau priežiūros ir remonto kaštų. Planuojant įsigyjant laivą, pigesnis energijos šaltinis – irgi svarbus kriterijus, tačiau, kaip ir iškastinio kuro, taip ir elektros kainas šiuo metu sunku prognozuoti dėl geopolitinės padėties.
„Elektriniai laivai turi vieną labai svarbų pranašumą prieš tradiciniais degalais varomus laivus – nulinė arba labai maža tarša iš paties laivo. Šis pranašumas darosi vis aktualesnis ir patiems laivų savininkams, ir aplinkiniams. Kalbu apie visokeriopą aplinkos taršą – oro, vandens, taip pat – apie triukšmą. Pastarasis elektriniuose laivuose žymiai mažesnis. Yra daug privalumų, kurie turėtų nulemti elektrinio laivo pasirinkimą“, – teigia T. Žapnickas.
Atbaido trumpas plaukimo atstumas ir laikas
Pasak laivų eksperto, dažniausiai būsimus laivo savininkus gąsdinantis argumentas – trumpas plaukimo atstumas bei laikas, ir tai tiesa: „Elektrinių laivų autonomiškumas (nuplaukiamas atstumas ar laikas be energijos atsargų papildymo) lyginant su tradiciniais yra kur kas mažesnis. Kalbant apie pramoginius laivus, reikėtų įvertinti, kiek laivu numatoma plaukti per dieną – 8–10 valandų? O gal tik kelias?“
T. Žapnickas teigia, kad šiuolaikinių elektros energijos talpiklių (baterijų) visiškai pakanka mažų bei vidutinių greičių laivams. Plaukiant nedideliu greičiu, preliminarus atstumas būtų apie 60 jūrmylių (111 km). Jei kalbėtume apie didesnius greičius, elektros sąnaudos didesnės, ir elektrinio laivo vizija gali netenkinti būsimo laivo savininko lūkesčių.
„Tiesa, ir greitaeigių elektrinių laivų srityje mes matome neblogų prošvaisčių – tai laivo hidrodinaminio pasipriešinimo mažinimas vandens sparnais (hidrofoils). Ši technologija nėra nauja, buvo kažkiek pamiršta, o šiuo metu gan sparčiai vystoma ne tik burinių sportinių laivų srityje, bet ir taikoma gaminant elektrinius pramoginius bei nedidelius keleivinius laivus“, – sako pašnekovas.
Kitas puikus elektrinių laivų panaudojimo pavyzdys, pasak T. Žapnicko, yra trumpų atstumų laivyba, būdinga keleiviniams bei krovininiams keltams, pramoginiams apžvalginiams laivams ir kitiems, kai yra labai aiškus ir nekintamas plaukimo maršrutas, – galima lengvai apskaičiuoti tokiems laivams reikalingus elektrinės propulsijos parametrus bei reikiamos infrastruktūros kiekius ir pajėgumus.
Šiuo metu inžinieriaus pagrindinė veikla yra glaudžiai susijusi su Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivo technine priežiūra. Be savo pagrindinės paskirties, šis laivas dar ypatingas tuo, kad turi dyzelelektrinę propulsiją, o tai leidžia gan nesudėtingai jį modernizuoti į elektrinį hibridinį laivą. Labai tikimasi šią idėją išvystyti iki realaus projekto.
„Tikiu, kad dėl klimato kaitos problemų švaraus jūrų transporto paklausa tik augs. Tai atveria galimybių dar daug ką tobulinti, surasti ir išspręsti. Tam skirti KU jūrų inžinerijos mokslininkų, studentų, doktorantų laivybos dekarbonizacijos tyrimai“, – sako T. Žapnickas.
