Kuršių marių pakrantėje nusidriekęs uostas primena lietuviškąją Olandiją: kažkada tai buvo laukinis kraštas

Svencelės Dunes uostas yra mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų uostas – naujas objektas rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Projekto autoriai – architektai yra UAB „Do Architects”, investuotojai ir uosto valdytojai yra UAB „Kopa vilkui“ (Svencele Dunes) bei UAB „Svencelės sala“ (Svencelės salos).

Anot UAB "Kopa vilkui" vadovės Rugilės Gikarės, nuo uosto idėjos iki realizacijos praėjo mažiausiai 10 metų, buvo išleistos 3 projekto laidos, taip pat įrengimas buvo organizuojamas etapais (2019 m. įrengta įplauka, 2021 m. įrengta uosto akvatorija), nes buvo ieškoma optimalių, technologinių ir tvarių sprendimų.

„Šio uosto didžiausias išskirtinumas – „vanduo arčiau žmogaus“, suprojektuotas jaukiomis žemomis krantinėmis, želdiniais ir terasiniais laiptais, skirtais mėgautis Kuršių mariomis bei atsiveriančia gamta“, – kalbėjo projekto vadovė.

Anot jos, pats uostas yra suprojektuotas detaliajame teritorijos plane ir yra viso augančio Svencelės miestelio širdis – traukos ir susibūrimo centras, kuriame su laiku kursis pastatai, aptarnaujantys miestelio svečius ir gyventojus.

„Čia koncentruosis komercinės, pramoginės ir apgyvendinimo paslaugos. Visa tai besikuriančią teritoriją pavers gyvą ir šurmulingą ištisus metus. Uostas dar 2022 m. sezonui bendrai priims daugiau nei 60 įvairaus dydžio (nuo 5 iki 12 m. ilgio) laivus įsikurti visam sezonui, mėnesiui ar parai. Šiuo metu projektinis įplaukos ir akvatorijos gylis -1,6 m. nuo 0 amplitudės, o pastoviai esant aukštesniam vandens lygiui, faktinis gylis siekia apie 2 metrus“, – kalbėjo R. Gikarė.

Šiuo metu uoste yra įrengtos 64 laivų švartavimosi vietos ir papildomos vietos trumpalaikiams svečiams. Pasak „Kopa vilkui“ vadovės, iki 2023m. infrastruktūra pasipildys papildomomis 20 vietų, kuro kolonėle, elektros bei geriamo vandens stotelėmis ir nuotekų išsiurbimo kolonėlėmis.

„Iki 2025 m. įsikurs ir uosto pagrindinis multifunkcinis pastatas – jachklubas, kuris projektuojamas „coworking”/„coliving” principu, ir įsikurti galės įvairūs vandens pramogų ir laivybos verslų entuziastai“, – komentavo projekto vadovė.

Tai buvo neatrastas, laukinis ir apleistas kraštas

Anot projektuotojų, Svencelė jiems yra svarbi ne tik dėl įgyvendinamų projektų, bet ir tuo, kad jie yra užaugę šiame krašte.

„Prie Svencelės projekto dirbame daugiau nei 15 metų, esame patys šių kraštų gyventojai nuo vaikystės mynę pamario takelius. Tai buvo neatrastas, laukinis ir apleistas kraštas, kurį išvalėme savo jėgomis ir sąskaita bei atvėrėme pakrantę pirmiesiems kaituotojams. Išgyvenome įvairius projekto vystymo etapus, nuo euforijos iki realybės. 2012 m. kartu su partneriu kūrėme kaitavimo centrą – konteinerių miestelį, taip pat sėkmingai pakrantės zonoje gyvuojantį Fenas Kite Spot kempingą. Iššūkiai nesibaigia kiekvieną dieną ir džiaugiamės, kad dirba stiprių architektų, projektuotojų, inžinierių, ekspertų bei rangovų komandos“, – dalinosi R. Gikarė.

Ji priduria, kad pats Svencelės mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų uostas jungiasi su 30 ha teritorijoje įrenginėjama apie 5 km kanalų ir tiltų sistema bei įvairiomis salomis, kuriose kuriamos poilsio ir rekreacinės paskirties gyvenamieji namai ir apartamentai.

„Svencelės salos ir Svencele Dunes pavers šią teritoriją unikalia vieta – lietuviškąja Venecija, nes visi čia įsikūrę gyventojai ir poilsiautojai, mylintis gyvenimą ant vandens, tiesiog iš savo namų guolio, bet kokiu laiveliu ar kateriu, laisvai išplauks pro uostą į Kuršių mariais ir pasieks Dreverną, Juodkrantę, Nidą ar Klaipėdą. Gyvenimas šalia vandens sukurs unikalią galimybę kiekvieną dieną paversti poilsiu ir būti nuostabios gamtos dalimi“.