Pagrindiniai vejos priežiūros darbai
Laistymas
Laistyti reikia atsižvelgiant į gamtines sąlygas. Pirmasis vandens trūkumo požymis – vejos standumo praradimas. Dažnas ir trumpalaikis laistymas yra mažai efektyvus. Laistant vanduo turi prasiskverbti į dirvožemį iki 20 cm. Per parą 1 m2 vejos turėtų gauti, atsižvelgiant į oro temperatūrą, nuo 3 iki 8 litrų vandens.
Laistyti reikėtų rytą arba vakare, kai vandens nugaravimas nuo dirvos paviršiaus minimalus.
Pjovimas
Reguliarus pjovimas palaiko veją tvarkingą, padeda kovoti su piktžolėmis, stimuliuoja šaknų sistemos tvirtėjimą. Pjaunant žolę nepatartina ją trumpinti daugiau kaip viena trečiąja jos aukščio dalimi.
Pirmąjį pavasarinį pjovimą geriausia atlikti, kai žolės aukštis pasiekia 8-10 cm. Aktyvios vegetacijos periodu veja pjaunama ne rečiau kaip kartą per savaitę. Būtina stebėti, kad pjaunamosios mašinos peiliai būtų aštrūs.
Nupjauta žolė nuo vejos turi būti pašalinta.
Tačiau kaip esant tokiai gausai skirtingų vejapjovių išsirinkti tą, kuri atitiks jūsų poreikius? Renkantis vejapjovę rekomenduotumėme atkreipti dėmesį į vejos plotą, kiek yra sunkiai prieinamų kraštų ir kiek darbų norite atlikti vienu metu. Jei plotas nėra didelis, užteks rankinės vejapjovės, kurios gali būti:
- su surinkimu, t.y. nupjauta žolė dėl peilių bei ventiliatoriaus sužeria žolę į rinktuvą,
- trys viename, t.y. turinti net tris funkcijos viename įrenginyje - vejos pjovimo, mulčiavimo, žolės surinkimo. Kai kurios turi ir skirtingų pjovimo aukščių nustatymo funkciją, kas suteikia daugiau lankstumo puoselėjant aplinką.
- mulčiavimui skirtos vejapjovės atlieka kelis darbus vienu metu. Išskirtinumas: su šia vejapjove vienu metu galima ir pjauti, ir tręšti veją.
Jei jūsų namą supa didelis vejos plotas ar sunkiau pasiekiami šlaitai, turbūt vertėtų pagalvoti apie profesionalias vejapjoves ar vejų traktoriukus. Šie pasižymi didesne žolės surinkimo talpa, didesniu greičiu bei manevringumu (yra vejų traktoriukų su nuliniu apsisukimo spinduliu).
Tręšimas
Tikslų medžiagų poreikį galima nustatyti tik atlikus dirvožemio tyrimus, tačiau apytikrės trąšų normos galėtų būti tokios:
- pavasarį, nutirpus sniegui, įterpiama azoto 5 g/m2;
- po pirmojo pjovimo įterpiama 10 g/m2 azoto, 3 g/m2 fosforo ir 5 g/m2 kalio;
- antrojoje birželio pusėje įterpiama 10 g/m2 azoto, 2,5 g/m2 fosforo ir 5 g/m2 kalio;
- rugsėjo pradžioje įterpiama 3 g/m2 fosforo ir 5 g/m2 kalio.
Tręšiant žolė turi būti sausa, o dirva - drėgna. Tręšti geriausia prieš lietų arba laistymą tam, kad trąšos ištirptų. Paprasčiausias būdas – išbarstyti trąšas rankomis per du kartus, barstant skersai ir išilgai.
Kiti vejų priežiūros darbai
Kovoti su piktžolėmis galima šalinant jas rankomis arba naudoti tikslinio poveikio herbicidus (būtina naudoti pagal gamintojo instrukcijas ir laikytis saugumo reikalavimų).
Vejos skarifikavimas atliekamas pavasarį grėbliu arba specialiomis mašinomis (skarifikatoriais). Tokiu būdu iš vejos pašalinamos šiukšlės, negyva pernykštė žolė, susidariusi velėna. Drauge įpjaunamas viršutinis dirvos sluoksnis - taip žolės šaknys gauna daugiau deguonies.
Skarifikatorius išpurena ir „išvėdina“ dirvą prasiskverbdamas po velėna ir pašalindamas šiaudus, todėl vanduo ir maistingosios medžiagos efektyviau patenka į žemę.
Aeracija – tai gilus velėnos subadymas. Jo tikslas – palengvinti oro patekimą į gilesnius suspaustos velėnos sluoksnius. Aeracija atliekama specialiomis mašinomis arba šakėmis.
