Traumų net neįtaria
Kojų nagų traumų gali būti pačių įvairiausių, priklausomai nuo jų priežasties ir pažeidimo pobūdžio. Geriausiai pažįstamos ir dažniausios traumos – sumušimas, kai po nagu kaupiasi kraujas dėl smūgio ar spaudimo, sukeldamas skausmą ir nago patamsėjimą, neretai – ir jo netekimą. Šios traumos dažniausiai pasireiškia vasaros laikotarpiu, kuomet dėvima atvira avalynė. Vis dėlto, podologė N. Bendikaitė pasakoja, kad tokios traumos žmonėms suprantamos ir lengvai pastebimos, tačiau yra tokių traumų, apie kurias daugelis nenutuokia. Tai – traumos, kurios pasireiškia laikui bėgant, kai nagas ilgą laiką veikiamas mechaniškai, pavyzdžiui, netaisyklingai kerpant nagus, dėvint netinkamo dydžio avalynę, pėdkelnes ar kojines.
Nuolat mechaniškai veikiamas nagas turi riziką storėti, geltonuoti, nulūžti ar įtrūkti, taip pat atskilti ar atsiskirti (onicholizė), įaugti (onichokriptozė), deformuotis. Tokiais atvejais jis praranda sveiko nago požymius ir signalizuoja apie problemas, o žmonės išsigąsta ir, užuot kreipęsi pagalbos, griebiasi savigydos, nes įtaria nagų grybelį.
„Žmonės pradeda krapštyti, plauna peroksidais, druskomis, su kuo tik neplauna… To daryti negalima, nes liga tik gilėja. Kiti pila arbatmedį, nudegina odą, kuri po nagu yra labai plona ir dėl to nagas ateityje gali prarasti galimybę priaugti prie nago guolio. Taip pat pradeda mirkyti vonelėse, sėdėti karštame vandenyje, kas yra draudžiama. Negalima to daryti, nes nagas yra iš keratino ir porėtas, todėl jis prisitrauks dar daugiau vandens ir toliau storės. Aš visada juokauju ir sakau: negalima virti šaltienos. Įsivaizduokite, kas bus, jeigu jūs įsipjovėte pirštą ir įkišite jį į karštą vandenį… Juk nelogiška. O kodėl nagus kiša į karštą vandenį? Aš tikiu, kad tai gali šiek tiek nuimti skausmą, bet tai nėra išeitis“, – pasakoja N. Bendikaitė.
Vietoje to, esant bet kokiam nago pažeidimui, reikėtų kreiptis į specialistą: „Podologas gali profesionaliai sutvarkyti nagą steriliais instrumentais. Jei situacija jau yra rimtesnė, gali prireikti chirurgo pagalbos, o jeigu nagas pradeda rausti ir prasideda uždegimas, gali prireikti ir antibiotikų nuo kraujo užkrėtimo, sepsio ir t. t.“
Kaip žmonės linkę manyti, kad kojų nagus užpuolė nagų grybelis, taip neretai galvojama, kad storėjantis nagas yra vyresnio amžiaus, o ne netinkamos avalynės pasekmė. Dėl šios priežasties net nesikreipiama pagalbos, nes manoma, kad tai – natūralus procesas: „Tai netiesa. Nagai storėja dėl mechaninių pažeidimų, o ne dėl amžiaus. Esu mačiusi senolių, kurių nagai kaip kūdikių – ploni ir sveiki. Tai rodo, kad jie visą gyvenimą nešiojo patogią, laisvą avalynę.“
Tinkamo dydžio avalynė ir kojinės – sveikų nagų garantas
Pasak N. Bendikaitės, pas ją atvykę ieškoti pagalbos žmonės išties labai retai kada supranta, kad jų nagus nuolat neigiamai veikia netinkamai dėvima avalynė.
„Ateina žmonės ir sako: mano batai – „Gucci“, „Armani“, brangūs ir geri, kodėl aš turių problemų? Arba sako: aš nesuprantu, mano nagai pamėlynavo, atšoko, tapo juodi, skausmingi, bet aš nieko nedariau – aš nesusitraumavau. Tada mes pradedame nuo pat pradžių – išsitraukiame vidpadžius iš batų, pastatome žmones visu svoriu ant tų vidpadžių ir užduodame vaikišką klausimą: kiek pirštų ant kojų turite?
Tada žmogus juokiasi ir sako: aišku, kad turiu penkis ant vienos, penkis – ant kitos. Ir tada ant vidpadžio atsistojus žiūrime, kiek pirštų ant vidpadžio tilpo. Ir gaunasi, kad tas pamėlynavęs pirštas netelpa ant vidpadžio. Žmogus mato iš viršaus ir klausia: kodėl aš nejutau?“ – pasakoja podologė.
Ta pati problema vyrauja ir su netinkamo dydžio kojinėmis ar pėdkelnėmis.
„Žmonės juokiasi ir sako: negali būti, kad nuo kojinių gali traumuotis nagai! Jeigu perkate kojines, kurių dydis nurodytas „nuo 37 iki 39“, greičiausiai po pirmojo skalbimo jos taps mažesnės ir pradės spausti. Juk perkant batus, negali būti, kad žmogus rinktųsi vieną arba kitą batų dydį – tas pats ir su kojinėmis, taip negali būti. Įsivaizduokite, kaip mus mulkina – pavyzdžiui, jūsų dydis 39, bet kojines perkate intervale nuo 37 iki 39, tai jie gamina 37 dydį, po to ant staklių ištampo, kai jūs perkate – atrodo, kad jums tinka, bet kai išskalbiate, pamatote tikrąjį dydį – 37. Jie taupo ant siūlų – kam pardavinėti didesnes kojines, jei su mažesne siūlų išeiga jie gauna tuos pačius pinigus?
O ką darys kojinės su jūsų pirštais, kai susitrauks? Jos temps pirštus į apačią, spaus, ten necirkuliuos oras, koja daug greičiau prakaituos, tarpupirščiuose nebus laisvės, o jeigu koja žiemą daugiau prakaituoja, jūs daugiau sergate, nes prakaitas visas lieka bate, ne visi žmonės naudojasi batų džiovyklėmis ir dezinfekavimo priemonėmis. Ten kaupiasi ir daug bakterijų, o jei dar kojinė ar batas trina, ką mes gauname? Gauname daug bakterijų ir daug storų nagų“, – aiškina N. Bendikaitė.
Specialistė pabrėžia: „Kuo daugiau gainiojamės mados, kuo daugiau nešiojame aukštakulnius, siaurus batus, tuo daugiau problemų turime.“ Pašnekovė pastebi, kad dėl šios priežasties į jos kabinetą vis dažniau su sustorėjusių nagų problema užsuka net paaugliai.
„Kai avalynė spaudžia, nagai po truputį praranda galimybę augti tvarkingai, deformuojasi pirštai, pirštų nagai pradeda suktis kartu su pirštais į apačią, remtis į vidpadžius, į šonus, į batų viršų. Grąžinti nagų plotį ir storį tikrai įmanoma. Jeigu jis jau pradeda storėti ir suktis, mes jį ištiesinam, su taisyklinga priežiūra pakeičiame batus ir kojines, pastoviai naudojame tam tikras priemones, truputį pašlifuojame, jeigu nėra grybelio, ištiesinam su sąsagų pagalba ir tikrai galime laikui bėgant atstatyti nagą, bet jis, aišku, jau nebus kaip vaikystėje, bet bus 80 proc. gražesnis nei žmogus atėjo“, – pasakoja pėdų priežiūros specialistė.
Susidūrę su šiomis problemomis žmonės neretai griebiasi ir drastiškų priemonių: „Būna nagas negražus, susuktas, kreivas, geltonas ir tada žmonės ateina ir sako: eisiu pas chirurgą, man nuraus nagą ir tada man išaugs gražus. Tada mes labai šypsomės ir sakome: nejaugi jūs iš tikrųjų tikitės, kad jis bus gražus? Jeigu jis jau iki nurovimo, nupjovimo buvo susuktas ir kreivas, jis toks pat kreivas ir išaugs. Kodėl? Todėl, kad jo augimo zona buvo pažeista.“
Todėl problemą būtina spręsti iš esmės ir laiku apsilankyti pas specialistą. O jei nagas nukrito, bet nėra skausmo, kraujavimo ar pūliavimo, vis tiek derėtų pasirodyti specialistui: „Būtent tuo momentu reikia sureguliuoti avalynę ir kojines, nes augančiam nagui gali būti sudarytos netinkamos sąlygos ir jis išaugs storas bei deformuotas.“
Traumuoti nagai – grybelio namai
O kaip nagai užkrečiami grybeliu? Podologė aiškina, kad nagų grybelis trina rankomis tada, kai atsiranda toje pačioje terpėje, kaip ir traumuotas nagas.
„Ant netraumuotų nagų grybeliui įsikabinti yra labai labai sudėtinga. Jeigu yra nepaliestas viršutinis nago sluoksnis ir nagas yra nukirptas su aštriomis žirklutėmis, be pleištų, pasigauti nagų grybelį yra labai sudėtinga, bet jeigu patrynė batai, paspaudė kojinė, nagas buvo kažkur pamirkytas, yra pradėjęs storėti, grybeliui įlįsti į tokį nesveiką nagą yra daug lengviau, nes kai jis storėja, jis tampa kaip daugiabutis namas, kuriame labai lengva apsigyventi bakterijoms, grybeliams ir pelėsiui“, – aiškina specialistė.
Taip pat derėtų žinoti, kad grybelis, sako pašnekovė, ant nago atkeliauja nuo odos.
„Grybelis ant nagų atsiranda sunkiau, bet dažniausiai iš pradžių jis atsiranda ant odos, o po to tik ant nagų. Va kur yra didžiausia problema. Moterys namuose tarkuoja kulnus, daro pedikiūrus pačios sau ir daro mikro įtrūkimus ant odos, tada vaikšto basomis po trinkeles, smėliuką, atsiranda mikro įbrėžimai, ten papuola bakterijos ir tada tik laiko klausimas, kada jūs patraumuosit šiek tiek nagus ir grybelis nuo odos pereis ant nagų.
Baisiausia yra tada, kai ateina su tvarkingais nagais, o ant odos matau pabalimus, įskilimus, padarome tyrimus ir randame odos grybelį. Jis neniežti, žmogus tiesiog galvoja, kad ten yra sausa oda, tada tepa maitinančiu arba drėkinančiu kremu, grybelis klesti, o tada patrina nagą su siauresniu batu ir grybelis nukeliauja ant nago“, – aiškina specialistė.
Kitas didelis pavojus, apie kurį, sako N. Bendikaitė, niekas nekalba, – gelinis nagų lakavimas, kuris sąlygoja terpę nagų grybeliui. Tiesa, gelinis lakavimas pats savaime šios problemos neiššaukia, to priežastis – meistro rekomendacijų nepaisymas ar nekokybiškai atliktas darbas. Lakuojant nagus geliniu laku, mechaniškai paveikiamas viršutinis nago sluoksnis, kuris atstoja nago apsaugą. Kitaip tariant, nagas, netekęs apsauginio sluoksnio, tampa pažeidžiamas ir atviras nagų grybeliui. Šis čia apsigyvena tada, kai gelinis lakas nešiojamas ilgiau nei rekomenduojama – lakas įtrūksta, o po įtrūkimais kaupiasi bakterijos ir apsigyvena grybelis. Rizika atsiranda ir tais atvejais, kai laukiama, kol lakas nuaugs savaime ar bandant laką paprasčiausiai nukrapštyti namuose, siekiant sutaupyti.
„Būna labai dažnai žmonės sako: aš nesuprantu, iš kur pas mane grybelis – aš gelinį lakavimą nešioju tik vasarą. Tada mes paklausiame: kokia priežiūra buvo po lako nuėmimo? Sako, kad kremu patepė ir viskas. Tačiau nuėmus gelinį laką, nuimamas ir viršutinis nago sluoksnis, po to einama į baseiną, sanatoriją, pirtį ar važiuojama į Turkiją. Kaip jūs galvojate, ar lengva grybeliui ten papulti? Jeigu jūs lakuojate geliniu laku ir jį nuimate, po nuėmimo būtina priešgrybelinė priežiūra, kad grybelis neatsirastų iki kito lakavimo“, – teigia pašnekovė.