Gyvena daugiausiai bakterijų: tyrimas parodė akivaizdžius skirtumus
Kai lipate į dušą ir griebiatės muilo bei plaušinės, galima sakyti, kad tam tikroms kūno dalims tikriausiai skiriama daugiau dėmesio nei kitoms. Be abejo, pažastų sritis yra kruopščiai išplaunama. Pėdų, kadangi jos yra kūno gale, dažnas kruopščiai neplauna. Visgi, pasak kai kurių ekspertų, pėdos nusipelno tiek pat, jei ne daugiau, dėmesio.
Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) ir JAV Ligų kontrolės centras (CDC) pataria kasdien plauti pėdas su muilu ir vandeniu. Viena iš tokios kruopščios priežiūros priežasčių – išvengti nemalonaus kvapo. Viename kvadratiniame centimetre pėdų odos yra 600 prakaito liaukų, t. y. daugiau nei bet kurioje kitoje kūno vietoje. Nors pats prakaitas neskleidžia kvapo, jame yra maistingas druskų, gliukozės, vitaminų ir aminorūgščių sultinys, kuris yra tarsi švediškas stalas čia gyvenančioms bakterijoms. O bakterijų ten daug.
„Pėda, ypač tarp pirštų, yra gana drėgna ir šilta aplinka, todėl ji gali būti palanki terpė mikrobams veistis“, – sako Holly Wilkinson, Hull universiteto (JK) žaizdų gijimo lektorė. Prie to prisideda ir tai, kad žmonės įprastai pėdas laiko kojinėse ir batuose, kurie sulaiko drėgmę viduje.
Jei priartintumėte bet kurį kvadratinį žmogaus odos centimetrą, jame rastumėte nuo 10 000 iki milijono bakterijų. Šiltos ir drėgnos odos vietos, pavyzdžiui, pėdos, laikomos vieta, kurioje gyvena daugiausiai rūšių bakterijų. Pavyzdžiui, pėdos yra tobulas prieglobstis Corynebacterium ir Staphylococcus bakterijoms. Kalbant apie grybelius, jūsų prakaituotos pėdos yra utopija tokioms gentims kaip Aspergillus (patogenai, dažnai aptinkami dirvožemyje), Cryptococcus, Epicoccum, Rhodotorula, Candida (mielės, natūraliai gyvenančios ant kūno, bet galinčios tapti oportunistiniais patogenais), Trichosporon ir kt. Iš tikrųjų žmogaus pėdoje yra didesnė grybelių rūšių biologinė įvairovė nei bet kurioje kitoje kūno srityje.
Tai tikriausiai yra pakankama priežastis kruopščiai plauti pėdas. Vieno tyrimo metu mokslininkai nuplovė 40 savanorių padus. Jie nustatė, kad pėdų plovimas turėjo didelę įtaką bakterijų skaičiui. Žmonių, kurie kojas plaudavo du kartus per dieną, kiekviename kvadratiniame odos centimetre gyveno apie 8 800 bakterijų. Tų, kurie nurodė, kad kojas plauna kas antrą dieną, viename kvadratiniame centimetre buvo daugiau kaip milijonas bakterijų.
Atleto pėda – itin nemaloni rizika dėl neteisingos priežiūros
Tačiau vien tai, kad pėdų paduose knibždėte knibžda mikrobų, dar nereiškia, kad jie būtinai skleidžia nemalonų kvapą ar kad dėl to reikia nerimauti. Kaip visada, svarbu ne tik bakterijų skaičius, bet ir jų rūšis.
Stafilokokai yra pagrindiniai veikėjai, gaminantys lakiąsias riebalų rūgštis, sukeliančias pėdų kvapą. Pėdų odoje esančios prakaito liaukos išskiria gausų elektrolitų, aminorūgščių, karbamido ir pieno rūgšties mišinį. Stafilokokų bakterijos tai laiko tikra puota ir maitindamosi aminorūgštis paverčia lakiosiomis riebalų rūgštimis. Pagrindinė cheminė kaltininkė yra izovalero rūgštis, turinti nemalonų kvapą, kuris apibūdinamas kaip „ryškus sūrio ir rūgšties kvapas“. Palyginimas tinkamas, nes daugelyje sūrių yra panašus lakiųjų cheminių medžiagų mišinys.
Viename 2014 m. atliktame tyrime mokslininkai paėmė 16 tiriamųjų pėdų tepinėlį ir nustatė, kad 98,6 proc. ant pėdų padų esančių bakterijų buvo stafilokokai. Be to, ant pėdos pado, palyginti su pėdos tiltu (viršumi), buvo gerokai daugiau lakiųjų riebalų rūgščių, įskaitant pagrindinį pėdų kvapo junginį – izovalerijono rūgštį. Apskritai, tyrimo išvadose teigiama, kad pėdų blogo kvapo intensyvumas susijęs su bendru stafilokokų skaičiumi – tai dar viena priežastis griebtis muilo.
Visgi, kojų plovimas nėra vienintelė priemonė, padedanti išvengti nemalonaus pėdų kvapo. Daugelio ligų ir pėdų problemų galima išvengti taikant tinkamą pėdų higieną.
„Dėl mažo tarpo tarp kojų pirštų šios vietos yra ypač pavojingos mikrobinėms infekcijoms, – sako Niujorko Mount Sinai ligoninės dermatologijos docentas Joshua Zeichneris. „Tai gali sukelti niežulį, patinimą ir nemalonų kvapą. Sutrikus odos barjerui, gali padidėti mikroorganizmų įsiskverbimo į odą ir rimtesnių minkštųjų audinių infekcijų rizika“, – sako jis.
Pasak J. Zeichnerio, dažniausiai pasitaikanti problema yra atleto pėda, t. y. paviršinė grybelinė pėdų odos infekcija. Grybeliai, sukeliantys atleto pėdą, klesti šiltoje, tamsioje ir drėgnoje aplinkoje, todėl ši liga dažniausiai pasireiškia tarp pirštų. Laikydami šią vietą švarią ir sausą, atimsite iš grybelių jų puikią buveinę. Tai yra gerai, nes pėdų grybelis gali sukelti nemalonių simptomų, pavyzdžiui, niežulį, bėrimą, pleiskanojančią odą ir kojų padų bei tarpupirščių įtrūkimus.
Ypač svarbu sergantiems diabetu
Švarios pėdos taip pat gali padėti išvengti odos infekcijų, kurias sukelia stafilokokai ar Pseudomonas bakterijos. Šios bakterijos natūraliai egzistuoja ant odos, tačiau jei jos patenka į kraują per įpjovimą, tai gali sukelti rimtą infekciją. Net nedidelė stafilokoko infekcija gali sukelti išopėjimą – pūlingus gumbus, kurie susidaro po oda aplink plaukų folikulus arba riebalų liaukas.
„Pėdos yra labiau linkusios į infekcijas, nes jose yra gana daug bakterijų biomasės, be to, jei turite įtrūkimų ar sužalojimų pėdose, jos gyja daug lėčiau nei kitos kūno vietos“, – sako H. Wilkinson. „Tokioje situacijoje yra didesnė tikimybė, kad susižeidus į žaizdą gali patekti patogenų, jie gali apsigyventi ir peraugti.“
Dažnas kojų plovimas ypač svarbus, jei sergate diabetu – liga, dėl kurios žmonės linkę į opas ir odos infekcijas. Tyrimai parodė, kad cukriniu diabetu sergančių pacientų pėdose yra daugiau patogeninių bakterijų, gyvenančių ant odos. Dar blogiau tai, kad diabetu sergančių žmonių imuninis atsakas taip pat yra susilpnėjęs, todėl, jei jie užsikrečia infekcija, jų organizmas negali su ja kovoti. Sergantieji diabetu taip pat yra linkę į pėdų įpjovimus, žaizdas ir opas, kurios neužgyja. Jei jos nepagydomos anksti, gali tekti amputuoti kojų pirštus, pėdas ar net galūnes.
„Jei sergate nekontroliuojamu diabetu, gali būti pažeisti pėdų nervai, todėl negalėsite tinkamai jausti pėdų, – BBC sako H. Wilkinson. „Vien tik prausimasis leidžia tinkamai patikrinti, ar pėdose nėra smulkių įbrėžimų ar sausumo, kurie gali prisidėti prie infekcijos atsiradimo.“ Dėl šios priežasties medikas ir diabetu sergančius asmenis vienijančios labdaros organizacijos kaip „Diabetes UK“ rekomenduoja diabetu sergantiems pacientams kasdien plauti pėdas.
Per dažnas ir neteisingas plovimas gali pridaryti bėdų
O kaip dėl visų kitų? Kai kurie ekspertai teigia, kad daugumai žmonių kasdienis kojų plovimas yra mažai naudingas sveikatai ir netgi gali padidinti odos problemų riziką. Juk oda, atlikdama svarbiausias funkcijas, priklauso nuo naudingų mikrobų bendruomenės. Jie atbaido kenksmingas bakterijas, gamina lipidus, kurie palaiko odos drėgmę ir elastingumą, ir net padeda atkurti žaizdas. Intensyvus plovimas ir šveitimas gali pašalinti šias naudingas rūšis, ypač jei vanduo yra karštas. Dėl to oda gali išsausėti, sudirgti ar niežėti. Įtrūkusi oda gali leisti bakterijoms prasiskverbti pro paprastai neįveikiamą odos barjerą, todėl padidėja infekcijų tikimybė.
„Pernelyg gausus odos plovimas gali sutrikdyti odos barjerą, atimti iš odos natūralius riebalus, prisidėti prie sausumo ir uždegimo. Taip pat svarbu per daug nešveisti pėdų odos. Dėl kasdienių traumų susidaro nuospaudos. Tačiau iš tikrųjų jos apsaugo pėdas nuo aplinkos poveikio. Pašalinus nuospaudas, ši apsauga išnyksta“, – sako J. Zeichner.
Be to, yra nuogąstavimų, kad antibakteriniai muilai gali pažeisti subtilią odos mikroorganizmų pusiausvyrą, sunaikinti naudingąsias rūšis ir sudaryti sąlygas atsirasti atsparesniems antibiotikams patogeniniams štamams. Galiausiai, kad mūsų imuninė sistema galėtų atlikti savo darbą, jai reikia tam tikro mikrobų iššūkio. Jei vaikystėje nesusiduriame su nuolatiniu bakterijų ir virusų srautu, mūsų organizmas neišmoksta tinkamai reaguoti į atakas. Kai kurie ekspertai mano, kad per dažnas maudymasis vonioje ar duše iš tikrųjų gali būti jums nenaudingas būtent dėl šios priežasties.
Taigi, lieka amžinas klausimas, kaip dažnai turėtume plauti kojas? Atsakymas iš dalies priklauso nuo kiekvieno žmogaus. „Diabetu sergantiems žmonėms 100 proc. patartina kojas plauti kasdien. Tačiau jei nesergate jokiomis rimtomis ligomis, dermatologai paprastai pataria, kad norint palaikyti gerą higieną ir per daug nesumažinti natūralių odos aliejų, pakanka plauti kojas kas porą dienų“, – sako H. Wilkinson.
Be to, lektorė pabrėžia, kad jei mėgstate bėgioti ar sportuoti sporto salėje, akivaizdu, kad kojas reikės plauti reguliariau nei tiems, kurie nėra tokie aktyvūs. Taip pat svarbu ne tik plovimo dažnis. Tai, kaip plaunate ir džiovinate kojas, taip pat turi įtakos sveikatai. „Daugelis žmonių mano, kad jei prausiatės duše ir tiesiog leidžiate vandenį, tai yra kojų plovimas, tačiau taip nėra – kojas reikia iš tikrųjų fiziškai plauti muiluotu vandeniu“, – sako H. Wilkinson.
Tačiau, pasak bendrosios praktikos gydytojo, Bristolio universiteto (JK) neurologijos ir fiziologijos dėstytojo Dano Baumgardto, svarbiausias dalykas, kurį jis pabrėžia pacientams, yra įsitikinti, kad tinkamai džiovinate kojas. „Kai tarp kojų pirštų yra drėgmės, kuriai leidžiama tiesiog likti šiltoje aplinkoje, tuomet atsiranda polinkis susirgti tokiomis ligomis kaip atleto pėda ir kitomis grybelinėmis infekcijomis“, – sako D. Baumgardtas.
Straipsnis parengtas pagal: https://www.bbc.com/future/article/20250321-how-often-should-you-wash-your-feet