aA
Yra teigiama, kad netikros naujienos socialiniuose tinkluose sklinda 6-is kartus greičiau nei įprastos. Dėl to nieko keista, kad dažnai manipuliacijos naudojamos ne tik supriešinti visuomenę ar ją suklaidinti, bet ir siekiant išvilioti žmonių pinigus. Kaip to išvengti?
Rolandas Mackevičius ir Dovydas Laukys
Rolandas Mackevičius ir Dovydas Laukys

Sukčiai pasitelkia žinomas pavardes

Klaidinanti reklama socialiniuose tinkluose, kai nuslepiama, kad tai reklama, taip pat yra dezinformacijos forma. Tad vienas iš dezinformacijos tipų yra ir melaginga reklaminė žinutė.

Praeitais metais itin skambiai per žiniasklaidą nuvilnijo istorija, kai žinomų žmonių veidai buvo pasitelkiami, norint išvilioti iš žmonių pinigus, prisidengiant neva sėkmės istorijomis, investuojant į kriptovaliutas. Nelegaliai buvo naudojami Manto Katlerio, Jono Nainio, Rolando Mackevičiaus ir kt. atvaizdai.

„Šią informaciją tiek aš, tiek kiti žinomi žmonės gavo iš savo sekėjų, nes tokios reklamos labai tikslingai suprogramuotos, kad nepasiektų to, ko nereikia. Man atsiuntė daug momentinių ekrano kopijų, kuriose galima buvo matyti mano atvaizdą prie prabangių mašinų, įspūdingų sumų, kurių nesu gyvenime matęs.

Žmonės ėmė klausti, per kiek laiko pavyko susikrauti tokius turtus ir pan. Deja, tokių užklausų buvo ne viena. Žinoma, iš karto juos informavau, kad tai klaidinga informacija, bet, neabejoju, kad buvo tokių, kurie užkibo ant šio kabliuko“, – kalbėjo renginių, televizijos ir radijo laidų vedėjas Rolandas Mackevičius.

Kai tik R. Mackevičių pasiekė informacija apie šias melagingas žinutes, jis ne tik pats bandė sužinoti, kas jų skleidėjas, bet ir kreipėsi į teisėsaugos institucijos. Tačiau nieko pasiekti nepavyko, kadangi neturėjo duomenų apie nukentėjusius, o be jų – teisėsaugos institucijos yra bejėgės.

„Žmonės, kurie patenka į tokius spąstus linkę to neviešinti, dėl to, kad apima ir gėdos, ir baimės jausmas. Labai gaila, bet dažniausiai tokiomis aferomis pasikliauna ir yra linkę tikėti mažesnių pajamų žmonės, kurie tikisi staigaus praturtėjimo. Bet stebuklų nebūna ir tokią informaciją visuomet vertėtų vertinti itin kritiškai. Teko girdėti ne vieną istoriją, kai žmonės investuoja paskutines santaupas. O suprasti, kad esi apgautas, dažniausiai pakanka kelių dienų, kai negauni jokio atsako ar žadėtų prisijungimų“, – dalijasi vyras.

Visgi, kaip pastebi R. Mackevičius, Lietuva per maža šalis, kad ilgą laiką pavyktų pelnytis iš kito žmogaus atvaizdo. Be to, ir ši istorija parodė, kad žmonės nebėra tokie patiklūs, o netgi atvirkščiai – jie linkę informaciją tikrinti, analizuoti.

Neteisinga informacija gali privesti prie neteisingų sprendimų

Socialinių mokslų kolegijos komunikacijos vadovas Dovydas Laukys atkreipia dėmesį, kad dezinformacija kiekvienu atveju yra skirtingai paveiki.

„Priklauso nuo to, kaip pateikta tam tikra netikra informacija. Jeigu ji pateikta detaliai ir fabrikuoti net ir įrodymai – tuomet patikės didesnė siekiamos auditorijos dalis. Paveikumas taip pat labai priklauso nuo žmogaus, naujienų vartotojo, asmenybės, socialinio statuso. Patiklesnis – prieš kritiškai mąstantį“, – teigia SMK dėstytojas.

Pasak D. Laukio, kovoti su dezinformacija nėra paprasta. Daugelis mūsų yra pripratę prie greitų žinių, o skirti laiko informacijos tikrinimui, pasitelkiant kelis šaltinius, nori ne dažnas.

„Viena iš priemonių galėtų būti – organizacijos, kurios tikrintų informacijos validumą. Ir, žinoma, pokyčiai prasideda nuo mūsų pačių indėlio – tikrinti informaciją, kurią išvystame žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose. Taip pat apie akivaizdžiai melagingą informaciją socialiniuose tinkluose galime pranešti vieno mygtuko paspaudimu – vertėtų dažniau naudotis tokia opcija“, – pataria D. Laukys.

Kritiškumui ugdyti – žaidimas „Get Bad News“

Įvairios socialinių tinklų platformos – puiki terpė netikroms naujienoms plisti. Vos per kelias minutes sąmokslo teoriją, šmeižtą, sufabrikuotą paveikslėlį galima paskleisti tūkstančiams ar net milijonams žmonių. Norėdami išmokyti gyventojus geriau atpažinti dezinformaciją ir su ja kovoti, „Demaskuok.lt“ analitikai pristatė žaidimą „Get Bad News“ lietuvių kalba. Įrodyta, kad šis, olandų įmonės „DROG“ kartu su Kembridžo universitetu sukurtas, žaidimas vos per 15 minučių gerokai padidina atsparumą dezinformacijai.

Žaidimą „Bad News“ visame pasaulyje jau išbandė milijonai vartotojų, o Kembridžo universiteto tyrimas, kuriame dalyvavo 15 000 dalyvių, atskleidė netikėtus rezultatus. Pažaidus vos penkiolikos minučių trukmės žaidimą, kuriame žaidėjas raginamas įsijausti į netikrų naujienų kūrėjo rolę ir manipuliuojant virtualių skaitytojų jausmais surinkti kuo daugiau sekėjų, 21 proc. sumažėjo žaidėjų patiklumas dezinformacijai, jiems buvo lengviau atskirti tikras naujienas nuo netikrų.

Kadangi tyrimais buvo įrodyta, kad melas internetinėje erdvėje sklinda greičiau nei tiesa, o demaskuojantys propagandą tekstai pasiekia ne visus jos paveiktus vartotojus, žaidimas suveikia tarsi skiepas nuo neteisingos informacijos. Perėjęs žaidimą ir užsitarnavęs visus virtualius melagienų kūrėjo ženklelius, vartotojas tampa atsparesnis ir geriau informuotas, todėl nebėra toks patiklus melagingiems naratyvams tikrame pasaulyje.

Išbandyti šį žaidimą galite ir jūs: https://getbadnews.delfi.lt/

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
4.2222

Top naujienos

Įspėjus rusišką kanalą – Kremliaus ruporų reakcija: pasipylė dejonės, pašaipos ir grasinimai (63)

Po to, kai Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) trečiadienį paskutinį sykį įspėjo...

Dieną po rinkimų – papildomi pinigai premjero „keliuku“ pramintiems darbams (281)

Pirmadienį, po antro Seimo rinkimų turo, galutinai paaiškėjo, kad dabartiniai valdantieji gali...

Vienintelė Europos šalis, kur koronavirusas neturi galimybių prasmukti (10)

Grenlandijos sveikatos sektoriaus vadovai įsitikinę, kad užkirto kelią COVID-19 plitimui nuo...

Kalėdoms ruoštis pradėjo jau spalio pradžioje: žmonės suskubo pirkti kalėdinių eglių (28)

Prekyba kalėdinėmis eglutėmis prasidėjo anksčiau nei įprastai. Pirmųjų užsakymų eglutėmis...

Graikiją ir Turkiją supurtė galingas žemės drebėjimas: užtvindytos gatvės, sugriauti pastatai mažiausiai 8 žmonės žuvo; papildyta 18:26 val.  (41)

Turkijoje ir Graikijoje mažiausiai aštuoni žmonės žuvo ir dar šimtai buvo sužeista per stiprų...

Panevėžio pataisos namuose nustatytas COVID-19: susirgo nuteistosios mažametis vaikas (23)

Panevėžio pataisos namai neišsisuko nuo COVID-19 atvejo. Iš įkalinimo įstaigos į...

Koronavirusu užsikrėtusi Nijolė Pareigytė-Rukaitienė savijautos net nelygina su gripu (155)

Grupės „69 danguje“ narė Nijolė Pareigytė -Rukaitienė sulaukė teigiamo „Covid-19“ testo...

Avulis: didžiausias uždavinys yra ne uždirbti pelną, bet išgyventi (122)

Akivaizdu, kad situacija dėl koronaviruso blogėja, todėl verslininkai jau ruošiasi galimiems...

Žurnalas „Panelė“ | D+ nariams

Ypatingieji: jei gali jie, gali ir tu!

Visuomenėje vis dažniau gali pamatyti ar išgirsti apie neįgaliuosius, kurie pavergia milijonus...

Nuo lapkričio 1 dienos įsigalioja nauji alkoholio prekybos draudimai (261)

Nuo lapkričio 1 dienos Lietuvoje draudžiama prekiauti į jogurto indelio-puodelio tipo pakuotę...

|Maža didelių žinių kaina