Kodėl netikros naujienos sklinda taip greitai
Pandemija atskleidė įvairių problemų – tarp jų ir atsivėrusi netikrų naujienų Pandoros skrynia socialiniuose tinkluose. Dinamiškos, greitai pasiekiamos informacijos laukas yra puiki terpė plisti melagienoms.
„Tiesa yra išmintinga, todėl – lėta, apgalvota, tad šiame lauke melas visada bus viena koja priekyje. Vienintelis būdas, kaip iš to išeiti – treniruoti tiesą. Jai privalu, jei ne būti greitesne, tai bent jau pasiekti žmones kūrybiškesniais pavidalais.
Melagienų plitimui pasitarnauja naudojamos įvairios technikos, kurios nuolat tobulėja. Pavyzdžiui, atsiranda matmuo aš ir kiti arba aš prieš kitus – kuriama priešprieša ten, kur jos neturėtų būti. Jei šis žaidimas žaidžiamas ypač jautriomis temomis, kyla rizika, kad alternatyvi tikrovė ims reikštis labai konkrečiais sprendimais, kurie gali padaryti daug žalos realiame gyvenime. Tokią situaciją stebime, pavyzdžiui, aktyviame judėjime prieš skiepus“, – pastebi A. Meidutė.
Lengva pastebėti, kad daugelis netikrų naujienų yra universalios. Dažnai prieš pradėdamos sklisti Lietuvoje, tos pačios melagienos jau būna atkeliavusios iš kitų žemynų ir kitų kontekstų, kur taip pat pridarė žalos.
„Daugeliui ne paslaptis, kad dabartinė sveikatos krizė tapo ir informacine krize – padidėjo netikrų naujienų, susijusių su pandemija, ligos prevencijos priemonėmis srautas.
Pavyzdžiui, vakcinos kūrėjams artėjant prie finišo tiesiosios, kuriant vakciną nuo naujojo koronaviruso, galime pastebėti suaktyvėjusius skiepų priešininkus. Visi su sveikata susiję klausimai yra labai jautrūs, žmogus visada bus jiems imlesnis, emocingesnis, lengviau paveikiamas, nes atsakymai į sveikatos klausimus dažniausiai gula ant šios srities ekspertų pečių.
Dažnas informacijos vartotojas labai mažai ką nutuokia apie savo sveikatą, todėl netikri pranašai gali daryti žaibišką poveikį – keisti įsitikinimus, formuoti žalingus elgesio modelius. Galiausiai visa tai veda į savidestrukciją ar, dar blogiau, įtikėjęs melagienomis asmuo ir pats jas ima skleisti kitiems“, – kritiškiau pasiekiančią informaciją skatina vertinti DELFI Melo detektoriaus redaktorė.
Niekas nėra apsaugotas nuo netikrų naujienų poveikio
Pasak A. Meidutės, netikros naujienos turi labai plačią auditoriją ir sunku pasakyti, kokius žmones jos veikia labiau, o kokius – mažiau.
„Dažniausiai norisi sakyti, kad netikroms naujienoms labiau paveikūs nedidelę gyvenimo patirtį ar mažesnį išsilavinimą turintys žmonės, tačiau tai – tik pirminis impulsas.
Netikros naujienos technologijų amžiuje labai ištobulėjo, įgavo naujus pavidalus, todėl, natūralu, žmonių, kuriuos jos gali paveikti, daugėja.
Svarbiausia yra neskirstyti žmonių į dvi stovyklas – tų, kurie melagienomis tiki, ir tų, kurie – ne, nes toks ir yra bet kokios propagandos tikslas: skaldyti ir kurti nepasitikėjimo lauką“, – pastebi žiniasklaidos atstovė.
Kaip teigia A. Meidutė, niekas nėra apsaugotas nuo netikrų naujienų poveikio ir pastarųjų mėnesių įvykiai tai kaip niekada aiškiai atskleidė. Nesvarbu, koks žmogaus išsilavinimas, gyvenimiška patirtis, padėtis visuomenėje – netikrų naujienų kūrėjai, sąmokslo teorijų meistrai žino daugelio žmonių silpnąsias vietas. Dėl to svarbiausia yra tobulinti kritinį mąstymą, išlaikyti šaltą protą, suvokti, kad emocingas turinys nebūtinai yra teisingas. Dažniausiai, atvirkščiai, emocijomis mėgsta žaisti propagandos kūrėjai.
Jos nuomone, vienintelis būdas padėti žmonėms atskirti melagienas, didinti atsparumą – švietimas ir kritinio mąstymo ugdymas, išbandant kiek įmanoma įvairesnius ir originalesnius metodus. Vienas iš tokių – „Get Bad News“ žaidimas.
Kovai su dezinformacija – „Get Bad News“ žaidimas
„Demaskuok.lt“ pristatytame „Get Bad News“ žaidime galima susipažinti su šešiomis, dažniausiai naudojamomis, dezinformacijos technikomis: apsimetimas kitu asmeniu, emocija, supriešinimas, konspiracija, diskreditavimas ir trolinimas.
Šis žaidimas įdomus tuo, kad žaidžiantysis nėra herojus – viskas vyksta iš trolio perspektyvos. Todėl tenka priimti daug neetiškų sprendimų, siekiant padidinti savo populiarumą ir sekėjų skaičių. Kembridžo tyrimo rezultatai rodo, kad supažindinus žmones su šiomis technikomis, jie lengviau atpažįsta melagingą informaciją. Pažaidus vos penkiolikos minučių trukmės žaidimą, 21 proc. sumažėjo žaidėjų patiklumas dezinformacijai, jiems buvo lengviau atskirti tikras naujienas nuo netikrų.
Anot DELFI Melo detektoriaus redaktorės, tiesa gali aplenkti melą tik būdama lanksti, vadinasi, reikalingi kūrybiški patrauklūs sprendimai, kaip paskatinti žmones ja domėtis ir nepasiduoti provokacijoms.
„Get Bad News“ žaidimo esmė – tapti provokatoriumi tam, kad galėtum atskirti, kada tave provokuoja, sako netiesą. O tai – labai išradinga tiesos apraiška, kurią lengvai gali perprasti daugelis“, – teigia A. Meidutė.
Žaidimas „Get Bad News“ yra pasiekiamas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Žaidimą galite išbandyti čia.
Svarbiausia nesitikėti greito rezultato
Žinoma, visuomet yra ir kita veidrodžio pusė. Dezinformacijos atskleidimo priemonių efektyvumą vertinti labai sunku. „Dažnai, bandant atskleisti tiesą, įvyksta nemalonus susidūrimas – melagienomis įtikėję žmonės tai tiesai aktyviai priešinasi, lieja neapykantą. Taip nutinka dėl tos alternatyvios tikrovės, sukurtos propagandinių resursų, egzistavimo.
Ką tokiu atveju daryti veiksmingiausia? Ir toliau kalbėti apie tiesą, net jeigu kartais atrodo, kad tas kalbėjimas nieko nepasiekia. Kitas žingsnis – ieškoti naujų būdų, koks galėtų būti tas kalbėjimas, kad jis būtų išgirstas. Darbas su propagandiniu turiniu ir melagienomis – kantrus ir lėtas, čia nėra lengvų laimėjimų“, – dalijasi DELFI Melo detektoriaus redaktorė.
Jai didžiausias iššūkis šiame darbe – nesitikėti greito rezultato. Kalbėdamas apie tiesą neišvengiamai kalbi ir apie netiesą, vadinasi, daliai žmonių bandai paaiškinti, kodėl jie buvo neteisūs.
„Niekam nepatinka būti neteisiam, todėl visada atsiras tų, kurie mėgins šaipytis, ieškoti tavo silpnybių. Visada esi tarsi po padidinamuoju stiklu. Visa tai atperka žinojimas, kad švietimas, tiesos paieškos yra ilgo, bet tvaraus proceso dalis.
Džiugu, kad visame pasaulyje dirbantys su propagandiniu turiniu, faktų patikra buriasi į dideles bendruomenes, dalinasi žiniomis ir įrankiais, todėl visada yra galimybių tobulintis.
Prieš du metus kartu su žurnalistais iš Latvijos ir Estijos buvau išvykusi į JAV, kur keliavome po skirtingas valstijas, susitikdami su žiniasklaidos atstovais, žmonėmis, dirbančiais su paieška viešai prieinamuose šaltiniuose.
Labai įdomu palyginti, kaip kovojama su netikromis naujienomis kitame žemyne, kokiais naujienų šaltiniais labiausiai pasitiki ten gyvenantys žmonės, paieškoti bendrų sąlyčio taškų. Taip pat esu dalyvavusi mokymuose kritinio mąstymo ugdymo tema Slovakijoje, Briuselyje. Šiais metais, kai pasaulis daro pertrauką nuo kelionių, dalyvauju mokymuose internetu, kur savo sričių specialistai dalinasi žiniomis apie paieškos sistemų subtilybes, moko, kaip dar greičiau ir efektyviau ieškoti informacijos. Mokomės vieni iš kitų – šiame darbe tai yra labai didelis atlygis“, – apie nuolatinę tobulėjimo būtinybę, dirbant su melagienomis, papasakojo A. Meidutė.