aA
Netikros naujienos – didelis pavojus visai mūsų visuomenei. Nepasiklysti informacijos sraute darosi vis sudėtingiau: tobulėjant technologijoms, melagingų naujienų kūrėjai randa vis originalesnių būdų klaidinančiam turiniui skleistis bei taikosi į itin jautrias temas bei visuomenės grupes. Šiandien internete sklando labai daug nepatikimų žinių tokiomis temomis kaip skiepai, koronavirusas, Baltarusijos aktualijos ir pan. Kaip atsiranda melagingos naujienos bei kokie būdai gali būti taikomi kovojant su jomis, pasakoja istorikė ir aktyvi visuomenininkė Luka Sinevičienė bei komunikacijomis specialistas Jaunius Špakauskas.

Netikros naujienos, kas tai?

Kaip aiškina L. Sinevičienė, šia sąvoka yra apibrėžiama melaginga informacija, kuria yra siekiama suklaidinti ir manipuliuoti visuomenę.

„Propaganda, dezinformacija, fake news – visai tai yra tos pačios sąvokos, kurias galima įvardyti kaip tyčinį, sąmoningą melavimą ir realybės iškraipymą, kurio tikslas – atspindėti kažkokią „tiesą“ ir taip formuoti neteisingą visuomenės nuomonę apie kažkokį faktą, problemą, įvykį ir pan.“, – pasakoja pašnekovė.

Netikros naujienas arba kaip kalbininkai jas vadina „melagienos“, pasak J. Špakausko šiais laikais dažniausiai yra sutinkamos internete, tačiau, verta paminėti, kad dar iki interneto atsiradimo, tokios propagandinės priemonės jau egzistavo.

„Kaip pavyzdį galiu pateikti bene pačią sėkmingiausią visų laikų dezinformacijos istoriją – neva, AIDS vienoje karinių bazių sukūrė Pentagonas ir tai buvo skirta juodaodžių ir homoseksualų kontrolei. Tai buvo labai sėkminga ir ilgus metus vykdoma dezinformacijos kampanija, o tuo metu interneto dar net nebuvo. Tačiau dabar, kai gyvename technologijų amžiuje – internetas, kaip plačiausiai prieinamas masinis visuomenė informavimo kanalas, suteikia neregėtų galių netikrų naujienų kūrėjams“, – teigia J. Špakauskas.

Tam pritaria ir L. Sinevičienė. Pasak jos, internetas įgalina tokias naujienas kuriančius žmones veikti ypatingai greitai bei pasiekti milžiniškas auditorijas.

„Socialinė erdvė yra puiki terpė skleisti netikras naujienas. Jei anksčiau tokias naujienas buvo sunkiau „apčiuopti“ ir jų sklidimo ir visuomenės pasiekiamumo laikas buvo ilgesnis, tai dabar viskas vyksta sekundėmis – kelių mygtukų spustelėjimas ir šimtai tūkstančių žmonių jau mato tą melagieną“, – sako visuomenininkė.

Melo evoliucija

Kalbėdama apie netikrų naujienų atsiradimą, L. Sinevičienė sako, jos ištakų reikėtų ieškoti dar gilioje žmonijos istorijos pradžioje.

„Iš esmė netikros naujienos atsirado tada, kai žmogus pradėjo meluoti. Per visą žmonijos istoriją mes turime daugybę pavyzdžių to, ką šiais laikais mes vadiname fake news. Pavyzdžiui, Romos imperatoriai meluodavo, nutylėdavo arba hiperbolizuodavo tam tikrus faktus apie save, savo priešus.

Oršos mūšis – lietuviškos propagandos pavyzdys. Tai vienas didžiausių mūšiu Lietuvos istorijoje, kai buvo įveikti maskvėnai. Istorikai kalba, kad jei ne sovietinė propaganda, šį įvykį žinotume geriau nei Žalgirio mūšį. Visgi, taktinės pergalės strateginė mūšio reikšmė buvo nedidelė, nes šios kovos tikslas – atsikovoti Maskvos užimtą Smolenską – nebuvo pasiektas. Tačiau apie šią pergalę buvo pranešta visai Europai, išsiųsti laiškai, kalbama apie karo vadų išmintį, rengiami didžiuliai paradai ir pan. Tad matome, kad ir tais laikais jau buvo taikoma propaganda. Na, o sąvoka fake news išpopuliarėjo 2016 m. prezidentinės Donaldo Trumpo kampanijos metu“, – pasakoja istorikė.

Kornelija Jasiūnaitė, Luka Sinevičienė, Jaunius Špakauskas
Kornelija Jasiūnaitė, Luka Sinevičienė, Jaunius Špakauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Kaip aiškina J. Špakauskas, šiais laikais melagienomis yra siekiama kelių tikslų.

„Pirma – suklaidinti žmones ir jiems sukelti abejonių. Vien tai, kad mes svarstome kad, pavyzdžiui, skiepai sukelia autizmą, jau sukelia laimės piktavaliams, nes mes pradeda rizikuoti savo vaikų ir kitų žmonių gerove. Kitas dalykas, ypač politikoje, netikros naujienos veikia kaip tam tikras konsolidacinis instrumentas. 2016–2017 m. po euro įvedimo Lietuvoje buvo milžiniškas susirūpinimas dėl kylančių kainų. Tuo metu buvo kviečiame boikotuoti parduotuves, o galutinis to tikslas išvesti žmones į gatves. Visa laime, Lietuvoje to padaryti nepavyko, tačiau panašiu laikotarpiu JAV įvyko tai, ko ir buvo siekiame – amerikiečiai ėjo į gatves, kilo riaušės, žuvo žmonės. Netikros naujienos priverčia susikaupusį pyktį ir energiją kažkaip realizuoti ir dažnu atveju, tai priveda prie skaudžių pasekmių“, – teigia pašnekovas.

Galutinis netikrų naujienų tikslas, pasak L. Sinevičienės, yra žmonių elgesio keitimas piktavaliams palankia linkme.

„Tai tam tikra elgesio inžinerija. Siekiama, kad mes pakeistume savo elgesį ir tam tikrais sprendimais ir veiksmais patvirtintume tuos skleidžiamus melus“, – teigia pašnekovė.

Kaip atsirinkti tikras naujienas nuo melagingų?

Kaip teigia, L. Sinevičienė, nors apie netiktas naujienas ir kaip jas identifikuoti yra kalbama išties nemažai, suprasti, kas yra tikra, o kas melas, vis dar yra labai sudėtinga užduotis, kurią dar labiau apsunkina visuomenės įprotis naujienų ieškoti socialiniuose tinkluose.

„Atsirenkant naujienas yra svarbu tikrinti ne vieną šaltinį. Tiesiog paskaičius, kad ir iš pažiūros patikimą šaltinį, negali iškart to priimti kaip vienos tiesos, reikia patikrinti, ar ir kitur apie tai rašoma. Tai ypač svarbu, vertinant užsienio naujienas. Kitas dalykas, kurį aš taip pat propaguoju – naujienų ieškoti ne socialiniuose tinkluose, o gerai žinomuose lietuviškuose ir užsienio portaluose. Tad visiems rekomenduoju išeiti iš socialinių burbulų, kurie mus atbukina ir neverčia mąstyti. Na ir primityviausi būdai – naujienų autoriaus, datos, šaltinių, nuotraukų tikrinimas ir analizavimas“, – pataria L. Sinevičienė.

Tačiau, anot J. Špakausko, turinio analizė nėra lengvas procesas. Visgi, netikros naujienos pasižymi tam tikromis formomis, todėl žinant jų modelį, galima imtis identifikacijos.

„Kartais suprasti, ar naujiena tikra, ar ne, reikia ir gilesnių žinių, tos problemos, srities supratimo. Tačiau yra ir lengvoji dalis. Pirmiausia, šaltinis. Lietuvoje naujienų portalų skaičius yra gana nedidelis, todėl visus juos puikiai žinome. Jei naujiena iš tų šaltinių – jaučiamės gana komfortabiliai. Tačiau, jei parašė kažkoks tinklaraštininkas ar negirdėtas šaltinis, jau reikėtų pradėti galvoti apie naujienos patikimumą“, – tikina pašnekovas.

Kornelija Jasiūnaitė
Kornelija Jasiūnaitė
© DELFI / Domantas Pipas

Kitas patarimas, kuriuo dalinasi komunikacijos specialistas – perskaičius naujieną, įvertinti savo emocinę būseną.

„Paklauskite savęs – „kaip aš jaučiuosi?“. Netikros naujienos niekada nebūna emociškai neutralios. Jos sukonstruotos taip, kad žmogus susinervintų ir norėtų savo nepasitenkinimu pasidalinti su kitais“, – aiškina ekspertas.

Pasak jo, kalbant apie netikrų naujienų sklaidą ir dalinimąsi, didžiausia problema išryškėja vyresnio amžiaus žmonių grupėje.

„60 metų ir vyresni žmonės netikromis naujienomis dalinasi septynis kartus dažniau negu jaunesnės demografinės grupės. Aš pats savo socialinėse paskyrose turiu tikrai gerų, protingų, išsilavinusių vyresnio amžiaus žmonių, kurie galvoja, kad dalindamiesi kažkokia naujiena, kuri dažnu atveju yra fake news, daro gerą darbą“, – sako J. Špakauskas.

„Vyresnio amžiaus žmonėms, prieš imantis tokių veiksmų, reikėtų pasikalbėti, pasitarti su savo vaikais, anūkais, ką jie mano apie tokią informaciją, kaip jie ją vertina. Taip pat, kaip mes ir minėjome, patiems bandyti aiškintis, domėtis ir ieškoti tą faktą patvirtinančių arba paneigiančių šaltinių“, – pataria L. Sinevičienė.

Apie ką „kalba“ melagienos?

Kaip aiškina, L. Sinevičienė, melagingų naujienų kūrėjai temas savo dezinformacijai pasirenka tikrai neatsitiktinai. Pasak jo, tokie piktavaliai orientuojasi į plačiajai visuomenei aktualiausias ir skaudžiausias temas.

„Šiuo metu mes esame jautrūs COVID-19 temai, todėl tuo labai lengva manipuliuoti. Prieš keletą metų visuomenė Lietuvoje buvo jautri vaikų temai, tai iškart daug melagingų naujienų apie vaikus pasirodydavo viešojoje erdvėje. Jei kariuomenėje vyksta pratybos – iškart karo grėsmė, kažkas žuvo, sužeistas ir pan. Tad aiškiai matome, kad yra taikomasi į pažeidžiamus, nusivylusius žmones, taip manipuliuojant jų emocijomis“, – teigia visuomenininkė.

Tokiu būdu, pasak jos, yra siekiama sukelti žmonėms nepasitikėjimą valstybe ir taip iššaukti konfliktines situacijas, kurios bus naudingos suinteresuotiems asmenims.

„Kuo visuomenė patiklesnė ir kuo joje yra didesnis nepasitikėjimas vienas kitu, tuo yra lengviau ja manipuliuoti. Kuo puikiausias to pavyzdys – Ukraina, kurioje daugybę metų žmonėms buvo meluojama, sėjamas nepasitikėjimas ir to pasekme tapo pasikėsinimas į valstybę, ir tai, kas iki šiol ten vyksta“, – teigia istorikė.

J. Špakausko teigimu, kovojant su šia problema labai svarbų vaidmenį atlieka politinė lyderystė ir valstybės institucijų kryptingas veikimas bei visuomenė susitelkimas.

„Šia dienai aš esu ramus bent dėl to, kad tas darbas, kurį dirba Krašto apsaugos ministerija, Kibernetinio saugumo centras, yra atliekamas puikiai ir Lietuva pasaulyje yra laikoma viena lyderių, kovojant su melagienomis. Tačiau nemažiau svarbu yra ir pačių žmonių suvokimas ir supratimas. Svarbu, kad žmonės, kurie turi atsakingą pažiūrį ir yra pilietiškai aktyvūs, apie tai kalbėtų, informuotų savo auditorijas ir tokiu būdu prisidėtų prie šios problemos sprendimo. Tad norėčiau visiems palinkėti išlikti kritiškais ir visada įsigilinti į naujienas“, – sako komunikacijos specialistas.

Siekiant išmokyti visuomenę atskirti melagingą informaciją nuo valdžios, iniciatyva „Demaskuok.lt“ Lietuvoje pristatė žaidimą „Bad News“. Žaidimą galite išbandyti ir savo „imunitetą“ melagienoms pasitikrinti galite ČIA.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
3.5625

Top naujienos

Gabrielius Landsbergis apie Kinijos taikomus apribojimus Lietuvos verslui: tai beprecedentis atvejis (421)

Ketvirtadienį žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie Lietuvos įmonės trikdžius, pristatant...

Lukašenka: atsakas bus „tikslus ir kariškas“ papildyta (57)

Baltarusijos vyriausybė privalo „tiksliai ir kariškai“ imtis atsako į Vakarų sankcijas,...

SAM: dėl omikron atmainos griežtinamos izoliacijos taisyklės (2)

Europoje kasdien fiksuojant naujus susirūpinimą keliančios koronaviruso atmainos omikron atvejus,...

Majauską neramina didėjantis biudžeto deficitas: siūlo du mokesčius

Penktadienį Vyriausybė balsuodama pritarė patobulintiems 2022 metų valstybės biudžeto ir...

Beprecedentis karas su Lukašenka, iššūkis Kinijai ir kirčiai Vokietijai: kas iš tiesų vykdo Lietuvos užsienio politiką (151)

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį surengė diskusiją „Mėgėjai? Kodėl...

Vyriausybė pritarė patikslintam kitų metų biudžetui: numatytos šildymo kompensacijos, daugiau lėšų krašto apsaugai (18)

Penktadienį Vyriausybė balsuodama pritarė patobulintiems 2022 metų valstybės biudžeto ir...

Landsbergis įvertino naujas sankcijas Baltarusijai: trąšų importas Lietuvoje gali stoti (27)

Vertindamas JAV ir ES paskelbtas sankcijas Baltarusijai užsienio reikalų ministras Gabrielius...

Transliacija / Delfi tema. Specialiai iš Respublikinės Panevėžio ligoninės COVID-19 skyriaus

Šį kartą „Delfi tema“ – iš Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų skyriaus....

Nausėdai kyla klausimų: su Šimonyte susitiksime aptarti galimybių pasą vaikams (35)

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiks su premjere Ingrida Šimonyte aptarti galimybių...

Tiesioginė transliacija / Krepšinio zona: ar „Žalgirio“ kritikams jau laikas pritilti? (2)

„Delfi TV“ eteryje – laida „ Krepšinio zona “. Joje – pokalbis apie pergales Eurolygoje...