Pilietinis ugdymas per meną
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad kiekvienas kelią su valstybe atranda savaip. Be to, nereikia pamiršti, kad tam įtakos turi ir šeima bei kad ugdymo įstaigos ir mokytojai yra skirtingi.
„Švietimo sistemoje turime kelis dėmenis – pilietiškumo pamokos, kurios yra privalomos. Tai yra viena savaitinė pamoka ir priklauso nuo to, kaip mokytojas pasirenka papasakoti. Šiais metais devintokams yra privalomi trijų dienų praktiniai pilietiškumo mokymai, kuriuos veda šauliai. 11-12 klasėms priklauso nacionalinio saugumo programa kaip pasirenkamas dalykas“, – laidoje „Elta kampas“ kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji pasidžiaugė, kad Lietuvoje yra apstu iniciatyvų, kurių imasi nevyriausybinis sektorius.
„Skylė“ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė pasakojo, kaip grupė, važinėdama po šalies mokyklas ir rengdama koncertus, stengiasi puoselėti patriotinę jaunų žmonių dvasią ir kuo daugiau kalbėti apie Lietuvoje pokariu vykusias partizanines kovas ir jų kovotojus.
„Įsitraukėme į Kultūros ministerijos programą „Kultūros pasas“, kurią visai teigimai vertinu, nors tik pradedu būti šioje erdvėje. Paruošėme du edukacinius koncertus vaikams – vienas yra „Tėvynės DNR“, kur, remdamiesi savo albumu, muzika ir kūryba, kalbame vaikams apie tą partizaninio karo etapą, jo momentus, kalbame apie įkvėpimo šaltinius, taip pat skatindami ir vaikus būti kūrybiškais“, – kalbėjo A. Smilgevičiūtė.
Anot jos, apie minimą istorinį laikotarpį kalbama ne per šaltą kalbėjimą datomis.
„Mes kalbame apie tai per savo asmeninį santykį – kaip tai mus paveikė, kaip mes iš to įsikvėpėme ir turime vilties, kad mokiniai to paklausę taip pat kažkaip atras savo aplinkoje tai, kad ta istorija nėra vadovėliniai dalykai. Kad tai yra ta pati aplinka, kurioje vaikas gyvena, kurią jis gali ištyrinėti ir atrasti joje įkvėpimą“, – teigė atlikėja.
„Skylė“ vokalistė pastebi, kad vaikai į grupės pateikiamą patriotinę programą noriai įsitraukia, nes jie taip pat „kalba“ per muziką, kuri tarsi neleidžia likti nuošaly.
Nėra skiriama pakankamai dėmesio
Istorikė Aistė Petrauskienė atvirai sako, kad valstybė neturi nuoseklios, į švietimą apie Laisvės kovas ir partizaninį judėjimą orientuotos politikos.
„Orientuotos politikos tikrai nematau. Turime tas temas ugdymo programoje, tris pavardes, kurias turi išmokti ir žinoti – Jonas Žemaitis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Juozas Lukša-Daumantas. Bet bendrai kalbant apie kažkokią sistemą ar gilesnę programą – tokios neturime. Tai tikrai nėra priekaištas mokytojams“, – pabrėžė A. Petrauskienė.
Anot jos, tai turėtų būti priekaištas istorikų bendruomenei, kurie, atlikę savo tyrimus, neišeina iš dešimties žmonių rato ir neduoda to sukramtyto produkto mokytojams. Tačiau jau šių metų pabaigoje pastarojo meto istorinius tyrimus apibendrinanti mokomoji priemonė turėtų pasiekti šalies mokyklas.
Ilgą patirtį turinti istorikė paklausta apie idealią pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo programą sakė, kad ji pirmiausia turėtų vaikui leisti pačiam aiškiai suvokti.
„Tai neturi būti brukama. Labai gražūs pavyzdžiai, kai ta tėvų karta, kuri nebūtinai giluminiu požiūriu mano, kad partizanai buvo banditai, bet augo sovietinėje propagandoje ir lengvai tuo įtikėjo, jau diskutuoja ir ginčijasi apie tai su savo vaikais (…) Tai (red. past. pilietinis ugdymas) tikrai neturi vykti per priverstinį himno giedojimą...“, – kalbėjo A. Petrauskienė.
Pasvarstyta apie galimą progresą
Panašaus klausimo, apie tai, kaip Lietuvoje turėtų atrodyti šviečiamoji patriotinio ugdymo politika, švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžė, kad tokį vaizdinį sukurti iš tiesų nėra lengva ir galima apsvarstyti ne vieną variantą.
„Tiek, kiek to dabar yra mokyklos programose, reikėtų kažkaip paskatinti tai įtraukti per nevyriausybinius sektorius. Viliuosi, kad apjungus jėgas ir galbūt sutvėrus tam tikrą programą per meninę ar kūrybinę prizmę, jaunus žmones patraukti bus lengviau“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Anot jos, svarbu sukurti bent kelias tvarias programas, kurios turėtų tęstinumą.
„Skylė“ vokalistė A. Smilgevičiūtė pridūrė, kad atvykti į vieną ar kitą mokyklą su patriotine programa vieną kartą nepakanka, nes apčiuopiamą rezultatą gali sukurti nuolatinis procesas.
„Mes turime labai daug dalykų kartoti ir sugrįžti, tai turi vykti nuolatos. Tai turi tęstinis dalykas“, – pabrėžė laidos pašnekovė ir atskleidė šiek tiek detalių apie naują, galvoje besikuriantį projektą, kuriame jėgas galėtų suvienyti kūrybingi jaunuoliai, kūrėjai ir istorikai.
A. Petrauskienė pritarė, kad rezultatus iš tiesų gali išauginti jėgų apjungimas ir sutelkimas.
„Mes, kaip istorikai, galbūt nespėjame pagal besikeičiančius jaunimo poreikius, bet muzikantai ar kino, reklamos agentūros žmonės labiau apčiuopia, ko reikia. Tada sutelkę gerąsias patirtis, gavę iš programų finansus, iš kūrėjų kūrybinį potencialą, istorikai atlikę naujausius savo namų darbus, mes tikrai galime susijungti. Ir visų pirma pagaliau reikėtų jungtis tiems žmonėms, kuriems iš tiesų tai rūpi“, – kalbėjo istorikė.Iš tiesų patriotinio ugdymo skatinimui Lietuvoje idėjų netrūksta – jas pristatė ir atlikėja A. Smilgevičiūtė, ir istorikė A. Petrauskienė, tačiau klausimas išlieka atviras, ko trūksta, kad minima ugdymo sistema sparčiau pajudėtų.
„Reikia atrasti sau atsakymą, kas galėtų imtis lyderystės. Visi kartu? Taip, mes visi pakalbėjome, pasidalinome idėjomis, bet kažkas tai turi koordinuoti. (…) Nesinorėtų sukurti dar vienos ka-kažkokios komisijos prie Vyriausybės. Mes galime ją sukurti, bet gyvenimas rodo, kad ilgainiui tai tampa technokratiniu daiktu“, – akcentavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
