aA
Miestų patrauklumas gyventojams vertinamas ne tik atlyginimų lygiu ar infrastruktūros išvystymu. Vienas iš svarbių kriterijų, lemiančių geras perspektyvas, – švietimo kokybė. Miestų konkurencinėje kovoje šiuo klausimu išsiskiria Klaipėda.

Pamoka
© Ignas Rusilas

Kiekvienais metais Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skelbiamas savivaldybių indeksas miestus ir regionus surikiuoja pagal skirtingus kriterijus. Vienas iš jų – švietimo sritis. 2018 m. savivaldybių indekse pagyrų negailėta vieninteliam Lietuvos uostamiesčius. Tyrimo ekspertai pastebėjo, kad Klaipėdoje yra efektyviai naudojama mokyklų infrastruktūra, o tai leidžia daugiau lėšų skirti ugdymui, vietoj to, kad jie būtų išleisti infrastruktūrai išlaikyti.



Teigiamai Klaipėdos švietimo kontekstas vertinamas ir Švietimo ir mokslo ministerijos skelbiamose ataskaitose. Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje publikuotoje „Bendrojo ugdymo tobulinimas. Ką gali savivaldybė?“ analizėje, nurodoma, kad mokinių pasiekimų rodiklis palankiausias Klaipėdoje, Šiauliuose ir Vilniuje. Taigi kur Klaipėdos švietimo sėkmės paslaptis?



Mažiau šildyti tuščias klases – daugiau mokslui




Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikas Martynas Tininis pasakojo, kad sudarant savivaldybių indeksą ir vertinant švietimo sritį atsižvelgiama į tai, kiek vienam moksleiviui tenka bendro mokyklos ploto.



„Šis santykinis rodiklis parodo, kaip savivaldybės švietimo infrastruktūra prisitaiko prie mokinių skaičiaus pokyčio. Klaipėdos atveju – prie moksleivių skaičiaus augimo, kai daugelyje Lietuvos savivaldybių mokinių skaičius mažėjo“, – teigė jis.


Ekspertas pastebėjo, kad natūralu, jog visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose švietimo infrastruktūra yra valdoma efektyviau nei daugumoje kitų šalies savivaldybių.


Miestas nusprendė nešildyti tuščių mokyklų ir pinigus išleisti kitur: rezultatai kalba patys už save
© DELFI / Rita Gečiūnaitė

„Ir Klaipėdoje, ir Vilniaus mieste vienam mokiniui teko mažiau nei 11 kv. m ploto (atitinkamai 10,5 kv. m ir 10,3 kv. m), kai, pavyzdžiui, Alytuje vienam moksleiviui teko 13,9 kv. m. Šį rodiklį svarbu vertinti, nes itin didelis plotas, tenkantis vienam moksleiviui, reiškia, kad didelę dalį švietimui skirtų pinigų išleidžiame per pustuščių patalpų kaminus, kai šiuos pinigus būtų galima skirti ugdymui“, – kalbėjo pašnekovas. Kaip pavyzdį M. Tininis pateikė Ignalinos rajono, Biržų rajono ir Pagėgių atvejus, kuriuose vienam mokiniui atitinkamai tenka 22, 22,5 ir 26,6 kv. m mokyklos ploto.




Vis dėlto analitikas pastebėjo, kad padėtis dėl mokyklų infrastruktūros išnaudojimo skiriasi ir pačiuose miestuose tarp skirtingų mokyklų. Kalbant apie Klaipėdą, pavyzdžiui, 2017 m. Gabijos progimnazijoje vienam moksleiviui teko vos 4,6 kv. m, Gilijos pradinėje mokykloje – 5,3 kv. m, Verdenės progimnazijoje – 5,9 kv. m, kai Saulėtekio progimnazijoje – 20,6 kv. m, Medeinės mokykloje – 44,9 kv. m, o Ievos Simonaitytės mokykloje – net 48,4 kv. m.

„Čia galima klausti, kodėl skirtumas tarp mokyklų siekia iki 10 kartų. Vis dėlto į šį klausimą atsakyti galėtų tik pačios savivaldybės, nes aplinkybių gali būti įvairių“, – svarstė M. Tininis.



Ką būtų galima pagerinti?




Dar vienas rodiklis, kuris Klaipėdai suteikė daugiau balų sudarant savivaldybių indeksą – mažiausias, palyginus su kitais didmiesčiais, uostamiesčio savivaldybės skiriamų lėšų santykis su mokinio krepšelio lėšomis.


„Mokinio krepšelio lėšos – tai pinigai, kurie yra skiriami valstybės lygiu vieno moksleivio ugdymui. Tuo metu savivaldybės pačios gali skirti papildomas – aplinkos išlaikymo lėšas tiek mokinių ugdymui, tiek infrastruktūros išlaikymui, – pasakojo analitikas. – Kadangi Klaipėdos miesto savivaldybė palyginus efektyviai valdo savo turimą švietimo infrastruktūrą, jai mažiausiai reikia prisidėti prie patalpų išlaikymo. Tai savivaldybių indekse yra vertinama teigiamai, nes yra taupomos mokesčių mokėtojų lėšos“.



Skiriant savivaldybėms balus pagal jų švietimo sistemos rezultatus taip pat atsižvelgta į tai, kaip mokiniams sekėsi išlaikyti valstybinius brandos egzaminus. Nors geriausiai juos išlaikė vilniečiai (skirta 56,3 balo), tarp geriausių savivaldybių buvo ir Klaipėda (53 balai).




Kartu LLRI analitikai vertino, koks procentas moksleivių mokėsi privačiose mokyklose. Žiūrint į šį rodiklį, iš didžiųjų miestų Klaipėdą (4,5 proc.) pavyko aplenkti tik Kaunui (10,5 proc.) ir Vilniui (7,8 proc.).

„Tai, kad savivaldybėje veikia privačios mokyklos, rodo, kad savivaldybėje yra konkurencija švietimo srityje, kuri sukuria sąlygas švietimo kokybės augimui ir kuria palankesnes sąlygas mokytojų atlyginimams augti“, – paaiškino M. Tininis.

Taigi LLRI atstovas pabrėžė, kad Klaipėda turi vieną efektyviausių švietimo tinklų Lietuvoje. 

Vis dėlto miestui dar yra ką nuveikti.

Pasiteiravus, ką Klaipėda turėtų padaryti, kad vertinant savivaldybes jos švietimo sritis būtų įvertinta dar geriau, pašnekovas paminėjo savivaldybė turėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip efektyviau panaudoti didelį plotą vienam mokiniui turinčias mokyklas, kaip pasiekti geresnių valstybinių brandos egzaminų rezultatų ir didinti konkurenciją švietimo srityje, pasitelkiant privatų sektorių.




Ne tik infrastruktūra, bet ir kokybė

Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė teigė, kad miesto savivaldybė jau gerą dešimtmetį stebi ir rūpinasi, kad miesto mokyklų infrastruktūra būtų naudojama efektyviai.



„Į vienam mokiniui tenkantį mokyklų plotą žiūrime jau daugiau nei dešimtmetį. Per šį laikotarpį uždaryta viena mokykla, nors iš pradžių buvo galvojama, kad reikės daugiau uždaryti“, – pasakojo pašnekovė.

 Visgi, pasak jos, užpildyti Klaipėdos mokyklas pavyksta ir dėl miesto mokyklas norinčių lankyti Klaipėdos priemiesčiuose gyvenančių vaikų.

„Tačiau rodiklį turime gana normalų, nes jau šiuo keliu einame dešimtmetį. Žinoma, pasakyti, koks turėtų kliūti plotas vienam vaikui optimaliausiai ar tai turi įtakos mokslo rezultatams, pasakyti negalime, bet tai leidžia efektyviau planuoti išlaidas“, – akcentavo J. Simonavičiūtė.




Pasak jos, Klaipėdos mokyklų komunalinių paslaugų išlaidos jau seniai apmokamos centralizuotai iš savivaldybės biudžeto. Tai leidžia miestui stebėti ir sutvarkyti ir visus apskaitos klausimus.



„Kita vertus, nesame dar didelių laimėjimų pasiekę su mokyklų renovacija. Kai kur yra langai sutvarkyti, apšiltinta, tačiau pilna renovacija atlikta tik dvejose mokyklose“, – kalbėjo Klaipėdos mero pavaduotoja.

 J. Simonavičiūtė pridėjo, kad savivaldybė skiria dėmesį ne tik mokyklų infrastruktūrai, bet ir švietimo kokybei mieste. Planuojama švietimą priskirti prioritetinėms sritims ir rūpintis švietimo kokybės kėlimu uostamiestyje.


Judita Simonavičiūtė
Judita Simonavičiūtė
© DELFI / Virginija Spurytė


„Pirma, galvojame apie paprastas priemones, kaip vaikų skaičiaus klasėse mažinimas, kad mokytojai galėtų geriau mokyti. Žinoma, tam reikės didesnių išlaidų. Antras dalykas būtų investicijos į mokytojus, nes jų trūkumas yra. Turime kažką daryti, kad jų čia pritrauktume, pavyzdžiui, skiriant stipendijas“, – pasakojo mero pavaduotoja.



Prie Klaipėdos švietimo kokybės bendros padėties ir pasirinkimo galimybių prisidės ir planai, Klaipėdoje pradėti vaikus mokyti pagal tarptautinio bakalaureato programą.



„Be to, nuo kitų metų duris atvers kadetų mokykla. Klaipėdoje jau turime vieną specializuotą mokyklą – Vydūno gimnaziją, kurioje vystoma menų pakraipa. Kadetų mokykla bus dar viena galimybė specializuotis ir puoselėti jūrinę kultūrą“, – džiaugėsi pašnekovė.




Taip pat Klaipėdoje kai kurios mokyklos jau turi ir sporto pakraipos klases. Nors, pasak pašnekovės, atskira sporto mokykla Klaipėdai būtų kol kas per didelė prabanga, šios klasės galėtų būti pirmasis žingsnis į ateities sporto gimnaziją.

Kodėl švietimo kokybė gyvybiškai svarbi?




Klaipėdos miesto plėtros agentūros „Klaipėda ID“ Verslo skyriaus projektų vadovas Kazys Pupinis teigia, kad miestas turi skirti kuo daugiau dėmesio švietimo situacijai gerinti ir kartu prisidėti prie patrauklių rinkai aukštos pridėtinės vertės specialistų paruošimo. Tam pasieki jau dabar mieste intensyviai dirba ir bendradarbiauja Klaipėdos šveitimo įstaigos ir verslai.



„Darbuotojai – tai vienas svarbiausių investicinės aplinkos veiksnių, siekiant pritraukti pridėtinę vertę kuriančius verslus, kurie geba mokėti didesnius atlyginimus. Be abejo, tai kaip uždaras ratas: esant puikiai darbo rinkos pasiūlai, į miestą gali ateiti perspektyvūs investuotojai, o įsikūrus patraukliems, pasaulyje žinomiems verslams, į Klaipėdą gali grįžti išvykusieji klaipėdiečiai bei atvykti kitų miestų gyventojai“, – savo pastebėjimais dalijosi jis.



Kalbėdamas apie švietimą po bendrojo lavinimo paruošimo K. Pupinis paminėjo, kad svarbu, jog būtų orientuojamasi į šiandien ekonominei miesto plėtrai reikalingas inžinerijos bei informacinių technologijų sritis.




Kazys Pupinis
Kazys Pupinis
© Asmeninis archyvas

„O tai apima specialistus nuo IT sistemų palaikymo iki finansinių technologijų (Fintech), dirbtinio intelekto (AI) ir blokų grandinių (Blockchain) produktų kūrimo bei nuo laivų inžinieriaus iki automatikos projektuotojo. Tai yra profesinė švietimo sritis. Be jos ypač svarbi antroji – verslumo skatinimo, produktų kūrimo ir vystymo, bei rinkodaros specialistų ruošimo dalis“, – tęsė „Klaipėda ID“ atstovas.



Svarbu užtikrinti ir tai, kad mieste būtų tobulinamas ir neformalusis ugdymas: turėtų atsirasti neformalių švietimo veiklų, pavyzdžiui, IT, robotikos srityse. Taip pat minėtų sričių integracija ikimokykliniame, mokykliniame ir aukštojo mokslo sistemose.




Kodėl studentai renkasi Klaipėdą?



Klaipėdos plėtros agentūra yra atlikusi apklausą, kurios metu studentų klausė, kodėl studijoms jie pasirinko uostamiestį. Dažniausiai sulauktas atsakymas – jie tiesiog norėjo gyventi Klaipėdoje.

„Klaipėda išties turi didelių subjektyvių ir objektyvių privalumų renkantis studijas. Tik čia galima studijuoti išskirtinai jūrinės industrijos specialybes, apie kurias šiandien Lietuvoje nėra tiek daug kalbama, bet jūros sektoriuje smarkiai pažengusiose šalyse yra smarkiai vertinamos, perspektyvios ir ypač gerai apmokamos“, – akcentavo pašnekovas.




Be to, pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto (KU) informatikos programa yra pripažinta pati geriausia Lietuvoje.

„LCC tarptautinis privatus JAV universitetas yra didelis atradimas. Tai viena stipriausių mokyklų Lietuvoje, kur studijos vyksta tik anglų kalba, o 70 proc. studentų yra užsieniečiai. „Klaipėda ID“ labai skatina LCC turėti IT programą, kas padarytų universitetą bene geriausius ateities specialistus ruošiančia aukštąja regione“, – dar vieną uostamiesčio švietimo galimybę nurodė K. Pupinis.


Pagerinti švietimo aplinką Klaipėdoje žadama ir miesto plėtros agentūrai su „Investuok Lietuvoje" bei verslo atstovais vykdant „Investor’s Spotlight“ projektą, kurio tikslas – su verslo atstovais optimizuoti konkrečias studijų programas ir pritaikyti jas šiuo metu uostamiestyje esančio ir norimo pritraukti verslo poreikiams.


Klaipėdos universitetas
Klaipėdos universitetas
© Klaipėdos universiteto nuotr.

„Šiemet peržiūrime Klaipėdos universiteto informatikos programą, Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) informatikos inžinerijos ir mechanikos inžinerijos programas. Peržiūroje dalyvauja ne tik aukštosios, bet ir apie 20 atitinkamos srities tarptautinių verslo įmonių“, – papildė pašnekovas.



Tikimasi, kad šiemet Klaipėdos universitetui pavyks pritraukti daugiau studentų, ypač IT, skandinavų kalbų ir finansų studijų programose.

„Tai yra pagrindinės studijų kryptys, kurios leidžia pritraukti užsienio kapitalo paslaugų centrus, kurie savo ruožtu tampa patraukliomis darbo vietomis studentams“, – toliau pasakojo K. Pupinis.



Nuo rudens Klaipėdos universitete bus pasiūlyta ir nauja stipri vokiečių kalbos programa. O kitos aukštosios mokyklos stiprina IT programas arba planuoja tokias programas pradėti nuo šio rudens, jei dar tokių neturėjo.



Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nausėdos politinė reklama – iš Sutkaus vadovaujamos Lietuvos verslo konfederacijos VRK kandidato atžvilgiu staiga pritaikė išimtį (411)

Suorganizuotas susitikimas su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku –...

Infografikas. Kaip sekasi pensijų fondui, į kurį buvote įtrauktas automatiškai, ir ar verta jį keisti (74)

Lietuvos bankas paskelbė pirmuosius naujųjų gyvenimo ciklo pensijų fondų rezultatus. Iki šiol...

8 dalykai, kurių niekuomet nevalgo mitybos specialistai (55)

Kalbant apie maistą ir gėrimus , posakis „visko su saiku“ dažniausiai yra labai tinkamas....

Linkevičius nemano, kad rinkimai Ukrainoje turės įtakos šalies geopolitiniam kursui (37)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad Ukrainoje pasikeitus prezidentams vargu...

Padraugavo su estais ir užteks: Kremliaus ruporas rusus ragina ruoštis karui su JAV Baltijos šalyse (1687)

Objektyviai turime savų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu. Tai susitikime su Estijos...

Po skandalingos „Crvena Zvezda“ pergalės Eurolygoje liko trys laisvos vietos „rungtynės neturėjo būti žaidžiamos“ (10)

Kelialapį į 2019-2020 m. Eurolygą Belgrado „Crvena Zvezda“ krepšininkai iškovojo laimėdami...

Princo Williamo ir Kate Middleton jaunėliui - vieneri: gimtadienio proga paviešino naujas Louiso nuotraukas (45)

Paskutinį kartą princo Louiso gerbėjai jį matė per Kalėdas, kuomet karališkoji šeima...

Sukrečianti turtingiausio kada nors gyvenusio žmogaus istorija: švaistydamasis pinigais sugriovė kitos šalies ekonomiką kelionėje lydėjo 60 tūkst. žmonių  (79)

Remiantis 2019 metų „ Forbes “ reitingu, pats turtingiausias pasaulio žmogus yra bendrovės „...

Pokyčiai miestų gatvėse – jau čia pat: turi planą, kaip išvengti spūsčių (10)

Niekas nemėgsta sėdėti transporto spūstyse. Tam, kad kiekviena kelionė būtų kuo greitesnė,...

Didžiųjų technologijų įmonių didžiosios mokesčių „maklės“: pinigus iššvaistė ne darbuotojams (3)

Kai kurios didžiausios JAV technologijų kompanijos 2017 m. siekė korporatyvinių pelno mokesčių...