aA
Besitęsiančia plėtra ir ekonomikos augimu susirūpinusi Klaipėda ir toliau deda pastangas, kad mieste kurtųsi kuo daugiau tarptautinių verslų, o jau čia įsikūrusieji būtų suinteresuoti didinti jau esamas investicijas ir augintų darbuotojų skaičių. Šiais metais Klaipėda jau gali pasidžiaugti, kad į miestą pritrauktos trys svarbios gamybos įmonės.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Šių metų Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) paskelbtame Lietuvos savivaldybių indekse Klaipėdos miestui pavyko užimti pirmąją vietą tarp visų šalies didmiesčių. Taip uostamiestis iš lyderio pozicijos išstūmė Vilnių, kuriam iki šiol minėtame indekse pavykdavo pirmauti.



Vertinant miestus ir rajonus LLRI atsižvelgia į jų patrauklumą gyventojui, investuotojui ir savivaldą.



Nors bendrame indekse Klaipėdos miestui uždėta lyderio karūna, vertinant investicijas ir plėtrą kol kas uostamiestis nusileidžia sostinei. Kalbant apie tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui, įmonių skaičių ir išduotų statybos leidimų skaičių 1 tūkst. gyventojų, Vilniui buvo skirtas 81 balas, o Klaipėdai – 58 balai. Pastebima, kad tiesioginių investicijų kiekis vienam gyventojui per metus mieste sumažėjo 103 eurais.



Žvelgiant į bendrą miestų patrauklumą investuotojui, Vilniui taip pat buvo skirta daugiausia balų (66), o Klaipėda liko antra su 61 balu. Kitas investuotojams svarbus kriterijus renkantis, kur investuoti, – mokesčiai (žemės mokesčio tarifas, nekilnojamojo turto tarifas, mokestis už verslo liudijimą). Čia Lietuvos savivaldybių indekse pirma vieta atiteko Šiauliams (75 balai), o antroje vietoje įsitaisiusiai Klaipėdai skirtas 71 balas.



Kartu apžvalgoje pabrėžiama, kad pagal ekonomikos dėsnius kapitalas juda ten, kur mažesni mokesčiai ir sukurtos palankesnės galimybės kapitalą „įdarbinti“. Pastebima, kad tarp ekonominės laisvės ir investicijų kiekio vienam gyventojui regione yra koreliacija.

Trys didžiosios metų investicijos

Kokiais pasiekimais Klaipėda investicijų srityje galės džiaugtis 2019 m., pamatysime po metų, tačiau jau dabar, apžvelgiant šių metų rezultatus, galima išskirti didžiausius miesto pasiekimus šioje srityje.

Kaip pastebėjo VšĮ „Klaipėda ID“ investicijų skatinimo vadovas Kazys Pupinis, per šiuos metus į Klaipėdą investavo trys gamybos sektoriaus įmonės. Dvi iš jų gamina metalines detales ir konstrukcijas („Focus Fabrication Group“, „Malmar“), o viena dirba maisto pramonėje („Capella Baltica“).


„Pirminiu plėtros etapu į Klaipėdą investuota per 17 mln. eurų bei planuojama sukurti 100 naujų darbo vietų. Visgi viena iš investavusių įmonių numato net trijų etapų plėtrą, sukuriant per 250 darbo vietų“, – pasakojo pašnekovas.

Be naujai į miestą atkeliavusių įmonių Klaipėdoje jau įsikūrusios bendrovės taip pat toliau tęsė investicijas mieste. Kaip skelbia „Klaipėda ID“, apie plėtrą šiais metais informavo net aštuonios įmonės. Iš viso papildomos investicijos turi siekti 72 mln. eurų ir taip bus sukurta 345 naujos darbo vietos.

„Džiugiausia tai, jog dalis – lietuviško kapitalo verslai, pasirenkantys plėsti veiklas Vakarų regione. Įmonių veiklos profilis gana platus – nuo gamybos iki logistikos ir paslaugų teikimo“, – pridėjo K. Pupinis.

Taikysis į paslaugų sektorių



Pasak „Klaipėdos ID“ atstovo, uostamiesčio geografinė padėtis padeda miestui vystyti transportui reikalingą infrastruktūrą ir pritraukti investicijų šioje srityje. Tai ir keliai, geležinkelis, jūros ir oro transportas. Istoriškai susiklostė taip, kad vystant šias sritis kartu vystėsi ir maisto, plastiko, medienos, metalo ir apdirbamoji pramonė. Išvystyta transporto infrastruktūra leidžia iš Klaipėdos produktus patogiai ir greitai transportuoti į užsienio rinkas.

„Kita vertus, miestas yra pasiruošęs koncentruotai ir nuosekliai imtis investicijų pritraukimo ir kitose, esamą pramonės ekosistemą papildančiose srityse, – kalbėjo pašnekovas. – Pirma, norime pasinaudoti dabartine situacija ir skatinti investicijas tradicinės logistikos – sandėliavimo, paskirstymo ir transportavimo srityse. Taip pat gamyboje. Čia Klaipėda yra pasiruošusi pritraukti automobilių komponentų pramonės, jūrinės industrijos ir vėjo jėgainių komponentų gamybos investicinius projektus“.



Be to, pasak K. Pupinio, Klaipėda numačiusi diversifikuoti sektorius ir stiprinti paslaugų sektorių. Šiuo metu uostamiestis jau yra paruošęs vertės pasiūlymą paslaugų centrų investicinių projektams pritraukti. Būtent tam ir bus artimiausiu metu skiriamas didžiausias dėmesys.

„Klaipėda yra ypač patraukli vieta tokio tipo investicijoms – uostamiestyje jau galime rasti tokius paslaugų centrus kaip kad Švedijos kapitalo logistikos bendrovę „Greencarrier“, įsteigusią ne tik krovinių pervežimo bei agentavimo įmones, bet ir paslaugų centrą, kuriame daugiau nei 60 darbuotojų rūpinasi įmonės operacijomis ir finansais. Manome, kad tokio tipo paslaugų centrams Klaipėda yra puiki vieta, o darbo pasiūla tokiuose centruose išlaikytų ir pritrauktų Klaipėdai neabejingus specialistus bei keltų kompetencijų kartelę“, – svarstė pašnekovas.

Vis dėlto tam, kad Klaipėda būtų dar patrauklesnė paslaugų sektoriaus investicijoms, K. Pupinio nuomone, reikėtų daugiau proveržio didinant informacinių technologijų (IT), finansų ir užsienio kalbų specialistų pasiūlą regione. Kartu uostamiestyje turėtų būti išjudinta biurų pasiūlos rinka, kad investuotojai turėtų galimybę rinktis iš kuo daugiau modernių biurų įmonei steigti.

Ko reikia investuotojams?

Kalbant apie miestų patrauklumą investuotojams svarbūs keli kriterijai: darbuotojų pasiūla ir kompetencija, rinkos pasiekiamumas, infrastruktūra, mokestinė aplinka, susisiekimas, ekonominis ir politinis šalies stabilumas, gyvenimo kokybė.



K. Pupinis pastebėjo, kad kai kuriems kriterijams įtaką daryti labai sunku ar išvis neįmanoma, kiti priklauso nuo nacionalinio lygmens politikos, tačiau yra ir tokių, kuriuos gali spręsti savivaldybės lokaliai.

„Nelengva daryti įtaką tokiam aspektui kaip gyventojų skaičiaus regione, kuris yra vienas esminių indikatorių investuotojui renkantis lokaciją. Tai gali būti sprendžiama, pavyzdžiui, orientuojant investicijų pritraukimo strategiją į eksportuojančias įmones, kur mums puikiai praverčia telekomunikacijos ar efektyvi eksporto tiekimo grandinė Klaipėdoje“, – kalbėjo jis.

Kazys Pupinis
Kazys Pupinis
© Asmeninis archyvas

Atkreipdamas dėmesį į tokius kriterijus kaip pasiekiamumas, gyvenimo kokybė, infrastruktūra, paslaugų pritaikymas žmonėms, biurokratinių procesų sparta, biurų pasiūla, pašnekovas įsitikinęs, kad Klaipėda atrodo patraukliai.

Vis dėlto kartu K. Pupinis pridėjo, kad yra sričių, kur Klaipėda galėtų dar pasitempti. Visų pirma, tai – švietimas ir specialistų ugdymas mieste.

„Švietimas turi orientuotis į šiandien ekonominei miesto plėtrai esmines inžinerijos ir informaciniu ir ryšių technologijų sritis (IRT), kurios apima specialistus nuo IT sistemų palaikymo iki finansinių technologijų, dirbtinio intelekto ir blokų grandinių produktų kūrimo bei – nuo laivų inžinieriaus iki automatikos projektuotojo. Tai yra profesinė švietimo sritis. Be jos ypač svarbi antroji – verslumo skatinimo, produktų kūrimo ir vystymo, bei rinkodaros specialistų ruošimo dalis. Švietimo sistema mieste turėtų apimti neformalųjį ir formalųjį ugdymą. Todėl turėtų būti kuriamos sąlygos įvairioms neformalių švietimo veiklų atsiradimui, pavyzdžiui, IT, robotika, bei visa minėtų švietimo sričių integracija ikimokykliniame, mokykliniame ir aukštojo mokslo sistemoje“, – vardijo jis.



Kartu pašnekovas pabrėžė ir startuolių ekosistemos tolimesnio stiprinimo svarbą. Pastebima, kad jūrinės industrijos sektorius šiuo metu tik pradeda atrasti startuolius ir jų nešamą naudą sektoriui, todėl Klaipėda galėtų siekti tapti viena iš jūrinės industrijos startuolių centrų.

Laimėjimas švietimo srityje



Kaip jau minėta, pritraukiant investicijas svarbu ne tik infrastruktūra ir ekonominė bei politinės aplinka, bet ir gyventojų gėris. Pastebima, kad svarstydami gyventi ir dirbti naujame mieste žmonės neretai apgalvoja galimybę, kokiomis sąlygomis pavyks vaikams juose mokytis.

 Iki šiol Klaipėda neturėjo tarptautinio bakalaureato programos, leidžiančios jaunimui gauti tarptautiniu lygiu pripažįstamą vidurinio išsilavinimo diplomą.

Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyresnioji patarėja Virginija Kazakauskienė teigė, kad galimybė gauti tarptautinio bakalaureato diplomą mieste atsiras nuo 2020 m.



Praėjusiais metais gimusi idėja – Klaipėdoje turėti tarptautinio bakalaureato programą – jau nemažai pajudėjo į priekį. Šiuo metu jau atrinktos dvi mokyklos, kurios yra tapusios kandidatėmis, ir jose jau suformuotos pirmosios klasės, kurios bus stebimos tarptautinių ekspertų ir tikėtina, po poros metų mokyklos sėkmingai taps tarptautinės švietimo sistemos pilnavertėmis narėmis.

„Šiam tikslui pasiekti savivaldybė ir toliau investuoja į mokytojų profesinio tobulėjimo kursus ir į kandidato mokesčio palaikymą“, – sakė V. Kazakauskienė.


Tarptautinė bakalaureato programą siūlyti moksleiviams žada Klaipėdos licėjus ir uostamiestyje veikianti tarptautinė mokykla „Universa Via“.

Klaipėda jau aplenkė Vilnių ir šiuo metu turi dar ambicingesnį planą
© DELFI

„Idėja turėti šią programą Klaipėdoje kilo galvojant apie tai, kad į Klaipėdą neatvyksta jauni, talentingi ir miestui reikalingi profesionalai, nes neturi kur mokyti savo vaikų“, – pastebėjo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė.


Pasak jos, šios programos turėjimas mieste turėtų prisidėti prie miesto patrauklumo naujoms investicijoms.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Albinas Januška: klysta manantys, kad Šimonytė pralaimės Nausėdai (467)

Jei prezidento rinkimų antrame ture susirungs Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda , bent dalis...

9 kiaušinių pakuotės ir krentantis Putino reitingas: kaip rusai gyvena 2019 metais (292)

Vietoje įprastos dešimties kiaušinių pakuotės – dėžutė su devyniais. Tokį vaizdą Rusijos...

Svarbiausia Europos upė džiūsta: pasekmes jaučia milijonai gyventojų (31)

Kevino Kilpso automobilių keltas skrodžia Vokietijos Reino upės vandenis, jam sukant į krantą...

Landsbergis: Lietuva prarado Meką taip ir nesupratusi, ką iš tikrųjų turėjo (327)

Trečiadienį mirė vienas garsiausių lietuvių kilmės kino menininkų Jonas Mekas . Jam buvo 96-eri.

Prie Lietuvos priartės ciklonas: po stingdančio šalčio – pokyčiai jau netrukus (24)

Artimiausiomis dienomis šalyje orus lems anticiklonas, kuris sklaidys debesis, o pragiedruliai atneš...

Sulaukta dar vieno „Sandros Grafininos apsireiškimo“: mįslė ramybės neduoda ir jos artimiesiems, ir Nigelo Westo advokatui (39)

Detektyvu virtusi Sandros Grafininos dingimo istorija iki šiol nėra išnarpliota. Naujienų apie...

Sabonio klubo pergalę prieš Valančiūno komandą aptemdė sunki Oladipo trauma (10)

NBA pirmenybėse trečią pergalę iš eilės iškovojo Indianos „Pacers“ (32-15) ekipa. Domanto...

Didžiulės permainos Venesueloje: prieš Maduro stoja vis daugiau valstybių (19)

Jungtinės Valstijos ir didžiosios Pietų Amerikos valstybės trečiadienį pripažino Venesuelos...

Internete plinta auksarankių mada – monetomis dekoruoti stalviršiai (15)

Kiekvieną kartą, kai namai pribręsta remontui, šeimininkams atsiranda galimybė išlieti savo...

Maisto produktai, geriausiai apsaugantys nuo vėžio (1)

Nuo vėžio 100 proc. negali apsaugoti jokie produktai. Tačiau yra produktų, kurie, jei bus...