– Jūsų istorija kiek neįprasta – turite ne vienos šalies pilietybę, ir staiga atsidūrėte Lietuvos uostamiestyje. Papasakokite, kaip tai nutiko.

– Kai išgirstu klausimą „iš kur esi kilusi?“, niekuomet negaliu pateikti paprasto atsakymo. Gimiau Kanadoje, užaugau Jungtinėse Amerikos Valstijose, o pastaruosius ketverius metus keliauju po Europą ir vis įsikuriu skirtingose vietose. Mano tėtis yra amerikietis, mama – pusiau kanadietė, pusiau šveicarė, tad esu visų trijų šalių pilietė.

Visa tai susumavus, turbūt natūralu, kad nusprendžiau studijuoti tarptautiniame universitete. Tad galima sakyti, kad visų pirma pasirinkau ne būtent Klaipėdą, o LCC tarptautinį universitetą, kuris įsikūręs šiame mieste. Tačiau po dviejų metų, praleistų Klaipėdoje, čia imu jaustis kaip namie.

– Tarptautinių universitetų yra ne vienoje šalyje. Kaip atsidūrėte būtent Klaipėdoje?

– Baigusi vidurinę mokyklą JAV, nebuvau tikra, ką noriu veikti toliau, tad dvejus metus keliavau po Europą ir Šiaurės Afriką, dirbau įvairiuose svečių namuose. Dirbdama Amsterdame, 2015-ųjų gruodį susidraugavau su mergina iš Aliaskos. Po kurio laiko, 2017-ųjų pavasarį, kartu su ja keliavome po Rumuniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, ir kt.

Tuo metu draugė man papasakojo apie tarptautinį universitetą, įsikūrusį Lietuvoje. Ją labai domino studijos čia, bet viena nenorėjo pradėti mokslų. Prisimenu, ji atsisuko į mane ir pasakė: „Amy, matau, kad neturi jokių konkrečių planų, ar nenorėtum kartu su manimi keliauti studijuoti į Lietuvą?“ Tuo metu aš iš tiesų tiesiog keičiau darbus vieną po kito, keliaudama ten, kur vėjas nupūs.
Taigi, motyvaciniai pokalbiai stojant į LCC universitetą vyko telefonu tuo metu, kai mes buvome kažkokiuose svečių namuose Rumunijos viduryje. Po sėkmingų pokalbių, praėjus keturiems mėnesiams, atvykome į Klaipėdą visiškai nežinodamos, ko tikėtis.
Amy Duckworth

– Ar lengvai pritapote Klaipėdoje?

– Tiesą sakant, iš pradžių man buvo gana sunku. Visuomet labai mėgau saulę ir didžiulius miestus, tad Klaipėda šiuo atžvilgiu man atrodė labai kontrastinga. Tačiau, bėgant pirmiesiems metams, pradėjau labiau tyrinėti šį miestą, atradau daug mielų vietelių – pvz., kavines „Ateik Ateik“, „Kavos architektai“ ir kt., keliavau po miestą autobusu arba pėsčiomis. Ir Klaipėda tapo mano namais.
Dabar, po dvejų metų čia, šiame mieste jaučiuosi labai patogiai. Man itin patinka Klaipėdos šviesų festivalis, vykstantis Vasario 16-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Taip pat – džiazo naktys Smiltynės Perkėloje.

Dar labai mėgstu pasivaikščioti su draugais pajūriu Melnragėje, ypač leidžiantis saulei. Kartu su bičiuliais visuomet šypsomės, kai vaikštome po Klaipėdą saulėtą dieną. Tada būna akivaizdu, kaip lengvai saulė pakviečia žmones išeiti į lauką. Apskritai, kaskart šviečianti saulė mums primena, kokia graži yra Klaipėda. Nors, tiesą sakant, man labai patinka ir Klaipėda, ypač jos senamiestis, lyjant lietui ir danguje kabant tamsiems debesims. Tai šiam miestui suteikia ypatingą ir šiek tiek paslaptingą nuotaiką.

– Ar planuojate likti Klaipėdoje po studijų?

– Deja, greičiausiai tai bus dar viena laikina mano stotelė. Kai baigsiu universitetą, greičiausiai trauksiu į naują, dar nepažintą vietą. Studijuoju tarptautinius santykius ir vystymąsi, tad norėčiau dirbti su įvairiomis kultūromis, tiesti tiltus tarp jų, bendrauti ir sujungti žmones. Nors taip pat mane labai domina dizaino, ypač – interjero dizaino, kavinių, apgyvendinimo įstaigų sritys, galbūt vieną dieną atidarysiu savo kavinę ar svečių namus. Taigi, turiu savo tikslų ir pomėgių, bet lygiai taip pat man įdomu, kur vėjas mane nuneš. Imsiu iš gyvenimo visas galimybes, kurias jis suteikia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (74)