Vyras neslepia, kad toks užmojis Klaipėdą veda į lyderystę visame Baltijos regione, o tai, ką anksčiau darė Vilnius ir Kaunas, prieš uostamiestyje kuriamą projektą nublanksta.

„Vieną dieną vaikščiodamas Bruklino gatve Niujorke pamačiau kadaise buvusią didžiausią laivų statyklą, kuri šiai dienai pritaikyta į erdves startuoliams, inovatoriams ir jie gauna reikiamą pagalbą. Tai mane labai įkvėpė. Keliavau po JAV, lankiau panašias erdves Europoje, Šveicarijoje, Švedijoje, kitose valstybėse ir supratau, kad tai yra ateitis. Grįžęs čia stengiausi perimti geriausia tai, ką mačiau pasaulyje, ir taip gimė šis projektas. Dabar mes turime objektą, kuris atitinka visus pasaulinius standartus“, – atvirauja Š. Butkus.

Statybų sektoriuje ir investicijų srityje dirbantis vyras sako, kad gimusią idėją suburti bendradarbystės erdvę jis norėjo išnaudoti ne kur kitur, o savo gimtajame mieste.

„Projektas sukurtas iš privataus kapitalo, sulaukiau didžiulio palaikymo ir iš šeimos, ir iš valdžios. Svarbu ne tik pastatas, svarbu remti bendruomenę, remti startuolius. Manau, kad Klaipėda užsibrėžus tapti skaitmeniniu miestu – tai yra ateitis. Bendradarbystės centras yra erdvės, kur susiburia skirtingų išsilavinimų, skirtingų disciplinų žmonės. Didžiosios kompanijos nori būti prie jaunų žmonių, prie jų idėjų, o jauni žmonės nori prieiti prie didžiųjų kompanijų žinių, infrastruktūros. Tad reikia tokios platformos, kur visi galėtų būti vienoje erdvėje“, – apie bendradarbystės centą pasakoja Š. Butkus.

Anot klaipėdiečio, jo kompanijos pastatytas didžiausia Baltijos šalyse bendradarbystės erdvė „Light House“ pasaulyje toli gražu nėra naujovė, o tai, kas padaryta, anot Šarūno, tikrai nepadarys gėdos ir prieš užsieniečius.

„Aš nieko naujo nepadariau, tiesiog keliaudamas pamačiau, kaip jau yra padaryta ir tą įgyvendinau Klaipėdoje. Anksčiau visi užsidarydavo ofisuose ir saugodavo informaciją ir idėjas, kad niekas nenusirašytų. Dabar viskas atsiveria, nes idėjos sklando ore, pasaulis eina tuo keliu“, – dalijosi Š. Butkus.

6 tūkstančiai kvadratinių metrų triaukščiame pastate apgalvota labai daug detalių. Anot Šarūno, norisi, kad žmonės čia burtųsi ne tik darbui, bet taptų ir savotiška bendruomene, todėl yra ir darbo, ir poilsio zonos, jogos kambarys ir sporto salė. Vienoje pastato dalyje yra ir nedidukas viešbutis, kurio poilsio zonoje yra miego kapsulės. Tokios neįprastos lietuviams poilsio vietos populiarios Japonijoje, Meksikoje ir Kanadoje.

Tiesa, tokie bendradarbystės centrai net ir gerokai pažengusiose šalyse vis dar naujovė, tad ką kalbėti apie Lietuvos pajūrį – mūsų šalyje tai pirmoji ir, kol kas analogų neturinti vieta. Šarūnas sako, kad pastatyti pastatą tikrai nėra didžiausias darbas, kuriant tokį centrą – didžiausias darbas yra žmonės, juos suburti, suvienyti ne tik darbo kryptimi, bet kad jie patys suvoktų naudą, ką reiškia tapti bendruomenės dalimi, kur vieni kitiems visuomet gali padėti.

„Čia yra maždaug apie 150 darbo vietų, jei darbas komandinis, jų gali būti ir daugiau. Tam skirta maždaug 150 tūkstančių kvadratinių metrų erdvė. Čia yra ir privatūs kabinetai, yra galimybė įsigyti laisvą narystę – kai užimi tą darbo vietą, kuri laisva. Yra galimybė įsigyti konkrečią darbo vietą, norint dar daugiau privatumo, tam taip pat yra sukurta zona. Kitos erdvės skirtos didesnėms komandom, pardavimų padaliniai, miegojimo zonos erdvė apie 400 kvadratinių metrų, dar yra maitinimo zona, sporto klubas“, – pasakoja bendradarbystės centro statytojas ir įkūrėjas.

Vyras sako, kad pritraukiant žmones norisi kur kas daugiau nei sauso verslo santykio, mat visai kitas žmonių požiūris į darbą tampa tuomet, kai juos vienija ir bendruomeniškumas. Būtent ta idėja ir buvo pagrindinis šio projekto variklis.

Bendradarbystės centre dirbs ir reziduojantis psichologas, čia įsikūrę startuoliai jau sulaukė ir organizacijos „Versli Lietuva“ paramos, tad „Spiečiaus“ suburtų verslo naujokų laukia nemažai paskaitų, nemokamos darbo vietos, bei visuomet pasiekiamos konsultacijos. Be to, į paskaitas patekti galės visi, kuriems įdomu ir aktualu, net jei nepriklausys bendruomenei.

Keliaudamas po didžiuosius Lietuvos ir užsienio miestus vyras sako pastebėjęs, kiek daug laiko sugaištama spūstyse, kiek ilgai tenka važiuoti į namus ar darbą, dar skirti laiko vaikus nuvežti į darželį ar mokyklą. Š. Butkus sako, kad Klaipėda – geriausia vieta gyventi.

„Čia laisvas klimatas kaifavimui, jūra, šalia Nida, Palanga. Infrastruktūra tokia, kad jokių spūsčių, o laikas yra brangiausias resursas, – šypsosi Š. Butkus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (97)