Naudą pajusime visos šalies mastu
„Mes, lietuviai, turime kontinentinį mąstymą, nesijaučiame esantys jūros žmonės, dažnai jūros nesuprantame ir darome įvairių klaidų: praleidžiame galimybes gerai užsidirbti, įkurti geras darbo vietas ir pan. Tos problemos kyla iš nesupratimo, bet situaciją galime pakeisti stiprindami jūrinius mokslus“, – sako vienas iš Klaipėdos Jūrų kadetų mokyklos iniciatorių, Lietuvos kariuomenės vado vyresnysis patarėjas Strateginės komunikacijos departamente, Klaipėdos universiteto dėstytojas prof. Valdas Rakutis.
Profesoriaus teigimu, būtent pradėdami nuo švietimo savo šalyje galime suformuoti jūrinę kultūrą, kuri atneš naudą visai Lietuvai. Nors atrodo, kad užsiauginti naują, puikiai parengtą ir jūrinius mokslus išmanančią kartą užtruks nemažai laiko, tokio rezultato siekti verta: jau netrukus šie jauni žmonės pasklis visuomenėje, kai kurie iš jų užims ir sprendimus priimančių vadovų pozicijas, o Lietuva galės tapti gerokai sėkmingesne jūrine valstybe.
Mokys pažinti jūrą iš įvairiausių pusių
Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė tikina, kad šioje Jūrų kadetų mokykloje auklėtiniai įgis įprastą vidurinį išsilavinimą – mokysis visų tradicinėje ugdymo įstaigoje dėstomų dalykų nuo lietuvių kalbos iki biologijos. Šalia to, jie įgis ir kitokį požiūrį į jūrą, išmoks ją vertinti kaip puikų mūsų šalies resursą.
„Jūra yra ir gamta, ir verslas, ir gynyba, taigi, užbėgdama už akių, noriu akcentuoti, kad kadetų mokykla nėra vien tik sukarinta mokykla – ji moko pažinti jūrą iš įvairių pusių. Moksleiviai čia studijuos pačius įvairiausius dalykus: įgaus buriavimo pradmenis, išmoks rišti mazgus, ir, žinoma, įgis pagrindines žinias, susijusias su pačia jūrų kadetų veiklos specifika“, – tikina N. Laužikienė.
Iniciatorių teigimu, idėja Klaipėdoje įkurti Jūrų kadetų mokyklą sklandė apie ketverius metus. Po to, kai savo veiklą baigė Juodkrantės kadetų mokykla, tokios specializuotos ugdymo įstaigos, kurioje būtų formuojamas jūrinis mentalitetas, pilietiškumas, patriotiškumas, poreikis išliko. O Klaipėda turi visas reikiamas sąlygas tokiai mokyklai veikti: čia koncentruojasi uosto ir laivybos kompanijos, karinės jūrų pajėgos, yra Aukštoji jūreivystės mokykla ir net Lietuvos jūrų muziejus.
Šalia bendrojo ugdymo – prasmingas užimtumas visą dieną
Aukštosios jūreivystės mokyklos Karjeros ir komunikacijos skyriaus vedėja doc. dr. Genutė Kalvaitienė, viena iš Jūrų kadetų mokyklos steigimo priemonių plano rengėjų, primena, kad moksleiviai bus lavinami pagal bendrojo ugdymo programą, integruojant pasirenkamuosius neformaliojo ugdymo dalykus, susijusius su mokyklos specializacija.
Šiuo metu mokykloje yra komplektuojamos 5-8 klasės. Jaunesniųjų klasių moksleiviams pirmiausia bus formuojami baziniai įgūdžiai, susiję su jūreivyste, laivyba, karyba. Be teorinių žinių, daug dėmesio bus skiriama praktiniams užsiėmimams: supažindinama su buriavimo pagrindais, mokoma išgyvenimo sudėtingesnėmis sąlygomis, žygiavimo, rikiuotės.
Vėliau gilinamasi į laivo sandarą, laivo valdymo pagrindus, gynybos politikos žinias, o vyresnių klasių programa nukreipta į lyderystės, komandinio darbo įgūdžių lavinimą. Toks modelis, pasak doc. dr. G. Kalvaitienės, yra tinkamas užsiauginti puikius specialistus.
„Be to, čia bus ugdomi ir meniniai, kūrybiniai gebėjimai. Moksleiviai ir patys galės rinktis dalį dalykų pagal savo poreikius. Tėvams į tai reikėtų žvelgti kaip į puikią galimybę parinkti mokyklą, kur moksleivis bus labai prasmingai užimtas visą dieną“, – tikina doc. dr. G. Kalvaitienė.
Mokykla neribos ateities perspektyvų: galės rinktis bet kurią profesiją
Šiai ugdymo įstaigai dar nespėjus atverti durų, netruko pasklisti mitas, kad Jūrų kadetų mokyklą baigęs abiturientas turės tik du variantus: rinktis kelią, susijusį su jūreivyste, laivyba, arba – su karyba. „Tai tikrai nėra tiesa. Lygiai tą patį galima kalbėti apie gimnazijas su meno pakraipa – kad visi jas baigę moksleiviai būtinai turi tapti muzikantais ar menininkais. Toli gražu. Nereikėtų suprasti labai tiesiogiai, kad čia studijuoja moksleivis, kuris bus jūrininkas arba karininkas. Mes suteikiame prasmingą visos dienos užimtumą, ko tikriausiai trūksta įprastose mokyklose. O pagrindinis Jūrų kadetų mokyklos išskirtinumas – čia bus įgyjamos labai svarbios vertybės, kurios lydės žmogų visą gyvenimą, kad ir ką jis pasirinktų“, – įsitikinusi doc. dr. G. Kalvaitienė.
Docentė pabrėžia, kad moksleivių ateities perspektyvoms apribojimų nėra. Jie bus ugdomi pagal bendrojo ugdymo programą, o tai leis rinktis bet kurias patinkančias studijas ir profesijas ateityje. Tačiau jei mokyklą baigęs abiturientas nuspręs sieti tolimesnį savo gyvenimą su šia specialybe, jis įgis privalumų stojant į Aukštąją jūreivystės mokyklą.
Tvarkaraštyje – ir tokie užsiėmimai, kurių pageidauja moksleivis
Anot Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorės N. Laužikienės, moksleivio tvarkaraštį sudarys kelios dalys: bendrojo ugdymo pamokos, numatytas laikas namų darbų ruošai, ir tuomet – neformaliojo ugdymo užsiėmimai, susiję su jūriniais mokslais.
Priklausomai nuo pasirinktų dalykų, diena mokykloje gali užtrukti nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro. „Neformalaus ugdymo programos yra neprivalomos, tad mokinys galės pasirinkti vieną ar net kelias programas iškart. Jei savo dienas mokykloje moksleivis norės baigti anksčiau, turės tokią galimybę. Tačiau galima užimtumą susiplanuoti ir iki 17 val.“, – tikina N. Laužikienė.
Specialistė priduria, kad mokykla ketina pasirašyti sutartis su karinėmis jūrų pajėgomis, Aukštąja jūreivystės mokykla, jūrininkų mokykla, jūrų muziejumi, ir kitomis institucijomis, susijusiomis su jūrine kultūra, tad dalis neformalaus ugdymo programų bus vykdomos ir šiose įstaigose.
Pirmoji laida formuos mokyklos veidą
Planuojama, kad kadetų mokykla duris atvers Sportininkų gatvėje, buvusiose Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto patalpose. Pedagogų kolektyvo bei administracijos dalį sudarys reorganizuotos Klaipėdos Ievos Simonaitytės mokyklos specialistai. Be to, mokytojų komandą papildys reikiami profesionalai, kurie rūpinsis kadetų specialybiniu ugdymu.
Lietuvos kariuomenės vado patarėjo prof. V. Rakučio teigimu, būtent pirmieji Jūrų kadetų mokyklos auklėtiniai ir jų tėveliai taps mokyklos kūrimo dalimi – ir nuo jų priklausys, kokia bus mokykla, kokią reputaciją ji užsitarnaus. Be to, pirmieji abiturientai į darbo rinką atkeliaus neturėdami konkurentų, su visiškai nauju pasirengimu, tad jiems tikimybė „prasimušti“ bus daug didesnė.
„Nemažai metų stebiu Klaipėdą. Tai yra nepaprastų galimybių miestas, kuris, deja, iki šiol nežengė vieno esminio žingsnio: jam reikia tapti rimtu jūriniu miestu. Ši Jūrų kadetų mokykla gali padėti tapti tokiu miestu, kai kiekvienas su pasididžiavimu sakys: „aš – klaipėdietis“. Jūros žmonių poreikis Klaipėdoje iš tiesų yra didžiulis. Todėl tikiu, kad visa nauja mokyklos bendruomenė – ir mokiniai, ir jų tėveliai, ir pedagogai – supras, kad tai yra ir iššūkis, ir gyvenimo galimybė“, – tikina V. Rakutis.