Pasak Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkų mitybos specialisto Mariaus Baranausko, mažai angliavandenių turinti mityba populiarioje literatūroje dažnai rekomenduojama tiek antsvorį turintiems asmenims, tiek normalaus kūno masės indekso žmonėms, norintiems per trumpą laiką sumažinti kūno masę.

Mat šios dietos, kurios metu ribojamas cukrus, saldūs bei miltiniai patiekalai, pagalba kūno masė mažėja daug greičiau nei taikant kitokius mitybos apribojimus. Tačiau verta diskutuoti, kokią įtaką tokia dieta daro tiek paprastam žmogui, norinčiam atsikratyti papildomų kilogramų, tiek sportuojančiajam ar net didelio meistriškumo sportininkui.

Šios dietos metu rekomenduojama nedideliais kiekiais vartoti mažo glikeminio indekso maisto produktus. Glikeminis indeksas reiškia cukraus kiekio kraujyje didėjimą po valgio. Suvalgius žemo glikeminio indekso maisto produktų (mėsos, žuvies, nevalytų ir neskaldytų grūdų produktų, pupelių, žirnių, vaisių ir daržovių) cukraus kiekis kraujyje kyla lėtai.

Ir atvirkščiai, didelio glikeminio indekso maisto produktai (bulvės, balta duona, makaronai, ryžiai, bananai), didina kraujo gliukozės lygį, o jam sumažinti organizmas išskiria daug insulino, kuris slopina riebalų deginimą.

Valgiaraščių pavyzdžiai

Specialistas pateikia keletą tokio valgiaraščio pavyzdžių, skirtų 70-80 kg sveriančiam žmogui, siekiančiam sumažinti kūno masę, kurio fizinio aktyvumo koeficientas yra vidutinis.

Pusryčiai: 200 ml kavos arba arbatos gėrimo be cukraus, 20 g grietininio džiūvėsėlio, 200 g vidutinio riebumo varškės. Pietūs: 2 virti kiaušiniai, 30 g pusiau riebaus majonezo, 1 vidutinio dydžio pomidoras, 200 ml žaliosios arbatos be cukraus. Užkandžiai: 250 g šviežių daržovių sriubos. Vakarienė: 300 g jautienos antrekoto, 30 g grietinės-sviesto padažo, mažas agurkas.

Valgiaraščio energinė vertė – 1729 kcal. Angliavandenių, baltymų ir riebalų tiekiamos energinės vertės dalys atitinkamai sudaro 11, 33 ir 56 proc.

Pusryčiai: 200 ml kavos arba arbatos gėrimo be cukraus, 1 riekelė duonos, 75 g fermentinio sūrio. Pietūs: 200 g keptos žuvies su svogūnais, 1 vidutinio dydžio pomidoras. Užkandžiai: 250 g šviežių daržovių sriubos. Vakarienė: 200 g lietuviško karbonado, mažas agurkas, 200 g liesos varškės.

Valgiaraščio energinė vertė – 1730 kcal. Angliavandenių, baltymų ir riebalų tiekiamos energinės vertės dalys atitinkamai sudaro 13, 33 ir 54 proc.

Dietos privalumai

Tokios mitybos, kurioje angliavandeniai sudaro nuo 20 iki 100 g per parą, besilaikantis žmogus dėl intensyvesnio riebalų skilimo organizme antsvorį iki pageidaujamos kūno masės sumažėja per 3 – 6 mėnesius, o kraujyje padidėja „gerojo cholesterolio“ koncentracija.

M. Baranausko teigimu, mažai angliavandenių turinti mityba ypač veiksminga, siekiant greitai sumažinti kūno riebalų masę, jeigu ji derinama su sportu, kadangi suintensyvėja riebalų skaldymo procesai organizme, sumažėja insulino koncentracija kraujyje.

„Toks greitas organizmo riebalų masės sumažinimas, praktikuojant minėtą mitybą, yra labiau būdingas ištvermės treniruotes praktikuojantiems sportininkams bei daugiau nei tris mėnesius ištvermės krūviais besitreniruojantiems žmonėms. Ištvermės treniruotės didina sportuojančiojo organizmo galimybes efektyviau ir labiau panaudoti riebalus energijai gauti“, - teigė specialistas.

Dažnai sportininkai, praktikuojantys mažai angliavandenių turinčią mitybą, likus 3 dienoms iki varžybų ją keičia į daug angliavandenių turinčią mitybą, nes tuomet „išsekinti“ raumenys sukaupia didesnį kiekį glikogeno. Mat nuo jo atsargų raumenyse ir kepenyse kiekio priklauso darbingumas, sugebėjimas atitolinti nuovargio jausmą. Tačiau toks angliavandenių „superkompensacijos“ mechanizmas taikytinas ne daugiau kaip tris kartus per metus. Ketvirtą kartą ar penktą kartą „įkrova“ gali ir nebesuveikti.

Dietos trūkumai

Moteris
„Tačiau šalia tariamų minėtos mažai angliavandenių turinčios mitybos privalumų, egzistuoja ir jos trūkumai, kurie tiek visiems žmonėms, tiek ir ypatingai intensyviai besitreniruojantiems bei siekiantiems aukštų rezultatų sportininkams, gali daryti neigiamą įtaką“, - įspėjo specialistas.

Mat jos metu sumažėja ne tik riebalų, bet ir „lieknoji“ kūno masė, o tai reiškia, kad išeikvojami organizmo baltymai. Ligos metu raumenys išskiria baltymus antikūnų ir leukocitų gamybai, žaizdų gijimui, o kai jų trūksta, žmogaus organizmas nesugeba pakankamai priešintis baltymų skilimui ūmiai susirgus.

Be to, nors kraujyje padaugėja „gerojo cholesterolio“, tačiau nesumažėja „blogojo cholesterolio“, kuris didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, žmogus tampa išsiblaškęs, jam sunkiau sutelkti dėmesį.

Kai kurių mokslininkų duomenimis, ilgą laiko tarpą maisto racione ribojant angliavandenius gali išsivystyti atsparumas insulinui, kitaip tariant, gali sutrinkti gliukozės koncentracijos kraujyje kontrolė. Galiausiai sumažėjusia riebalų mase besidžiaugiantys žmonės turi žinoti, kad riebalų masės sumažėjimas greičiausiai bus laikinas – po metų numesti kilogramai sugrįš.

Mažai angliavandenių turinčios mitybos metu vartojama per mažai skaidulinių medžiagų, kurių daug yra vaisiuose, daržovėse, avižiniuose dribsniuose, grikių kruopose, kviečių gemaluose ir sėlenose, perlinėse kruopose. Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas skatina žarnyno judesius, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, didindamas maisto tūrį sukelia sotumo pojūtį.

Taip pat labai svarbu su maistu gauti tirpiųjų skaidulinių medžiagų (pektinų, beta gliukanų), kurie mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Didžiausias pektinų šaltinis – šviežios daržovės, ypač obuoliai.

Intensyviai sportuojant, daug baltymų ir riebalų turinčios mitybos metu gali pasireikšti parūgštėti vidinė organizmo terpė ir pablogėti sveikata. „Žmogus gali atsidurti net ir ligoninėje. Tokių atvejų darbo praktikoje yra pasitaikę“, - teigė M. Baranauskas.

Vidinę organizmo terpę „rūgština“ baltyminis maistas: mėsa, žuvis, dauguma pieno produktų, ypač varškė, sūris, kiaušiniai. Minėti maisto produktai organizme suskyla į rūgštinių savybių turinčius junginius, todėl papildomai reikia valgyti šarminių savybių turinčius maisto produktus – vaisius, daržoves, gerti rūgpienį, kefyrą, jogurtą. Pavyzdžiui, valgant per parą 200-300 g mėsos, būtina suvalgyti vidutiniškai 600-700 g šviežių vaisių ir daržovių.

Mažai angliavandenių turinti mityba lemia nepakankamą organizmo aprūpinimą vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Todėl žmogus, besirūpinantis savo sveikata, privalo mitybą papildyti vitaminų ir mineralinių medžiagų maisto papildais, kas neabejotinai, anot specialisto, „paplonina“ jo piniginę.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją