Užsienio spaudoje galima rasti pranešimų, kuriuose teigiama, kad po kelių dešimtmečių gerosiomis žarnyno bakterijomis, nuo kurių priklauso ne tik mūsų pojūčiai pilve, bet ir imuninė sistema bei polinkis sirgti tam tikromis ligomis, praturtinti preparatai gali išstumti nuo 30 iki 50 proc. šiuo metu vartojamų vaistų. Mat moksliškai pagristų duomenų apie teigiamą probiotikų poveikį žmogaus sveikatai vis daugėja.
Jogurtas
© Corbis/Scanpix

Žmogaus žarnyne gyvena apie kelis šimtus įvairių rūšių mikroorganizmų. Apie žarnyno mikrofloros įtaką žmogaus sveikatai prabilta dar XIX amžiaus pabaigoje. 3-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje JAV probiotikais pradėta gydyti.

Netrukus atsirado ir panacėja nuo visų ligų laikyti antibiotikai. Be antibiotikų šiandien iš tiesų neįsivaizduojamas daugelio ligų gydymas, tačiau vis dažniau kalbama ir apie šalutinį antibiotikų poveikį – pirmiausiai vaistams atsparių ir todėl pavojingų bakterijų atsiradimą.

Kadangi antibiotikai nemoka atsirinkti, kuri bakterija yra gera, o kuri – bloga, juos vartojant naikinamos ir gerosios žmogaus bakterijos, išbalansuojama natūrali žarnyno, odos ir kita mikroflora, todėl šiandien kartu su antibiotikais visada skiriami ir probiotikai, kurie atstato antibiotikų sunaikintą žarnyno mikroflorą.

Be to, formuojasi antibiotikams atsparios bakterijos, kurias žmogus perduoda kitiems. Be to, antibiotikai neveikia virusų. Jie naikina tik bakterijas, o kvėpavimo takų infekcijas, ypač viršutinių, dažniausiai sukelia virusai.

Įvairių šalių duomenimis, net iki 50 proc. atvejų antibiotikai skiriami netinkamai, todėl vis daugiau vaistų tampa neveiksmingi net tuomet, kai jų labai reikia. Europoje bene daugiausiai atsparių antibiotikams bakterijų randama Rumunijoje, Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Didžiojoje Britanijoje.

Anot Higienos instituto visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėjos dr. Rolandos Valintėlienės, savo laiku nebuvo įvertinta, kad technologijos irgi turi savo galimybių ribas. Buvo manoma, kad atsiradus antibiotikui atsparioms bakterijoms, bus sukurtas kitas antibiotikas. 20-30 metų taip ir buvo.

Tačiau jau ketvirtus metus kalbama apie tai, kad artimiausius aštuonerius metus naujų antibiotikų sukurta nebus. Anot medikės, kai kurios farmacinės kompanijos netgi nutraukė antibiotikų kūrimo tyrimus. Joms nenaudinga į naują vaistą investuoti milijardus, kai po 3-5 metų jis tampa neveiksmingas.

Tuo tarpu šiandien daug tikimasi iš gerųjų žarnyno bakterijų turinčių preparatų – probiotikų. Jų kūrimui bei tyrimams visame pasaulyje teikiamas itin didelis dėmesys bei skiriamos milžiniškos pinigų sumos.

Gydomų ligų sąrašas plečiasi

Gydytojai su žarnyno mikrofloros sutrikimais sieja daugumą imuninių ligų, alergijos susirgimų ir net cukrinį diabetą. Pavyzdžiui, pastebėta, kad mūsų vaikų žarnyno bakterijų sudėtis skiriasi nuo gyvenančių kitose šalyse, taip pat skiriasi alergiškų ir nealergiškų žmonių žarnyno mikroflora.

Bene geriausiai ištirtas probiotikų poveikis sutrikus žarnyno veiklai, kai viduriavimą sukelia virusai. Įrodyta, kad probiotikų preparatai sumažina viduriavimo trukmę ir dažnumą. Taip pat jie turi profilaktinį poveikį: vartojant probiotikus, silpnėja arba visai nepasireiškia viduriavimas, kuris dažnai kyla gydant antibiotikais ar po gydymo. Nustatyta, kad antibiotikų sukeltas viduriavimas gali pasireikšti net po 8-10 savaičių, kai baigiamas gydymas antibiotikais.

Teigiamas probiotikų poveikis imuninei sistemai taip pat tiriamas, nors šioje srityje įrodymų dar trūksta. Buvo atlikta studija, kurios metu pastebėta, kad mokiniai, kurie reguliariai vartojo probiotikus, rečiau sirgo. Mokslininkai tai aiškina faktu, kad sutrinkus virškinimui sumažėja reikalingų medžiagų pasisavinimas, o trūkstant maisto medžiagų susilpnėja organizmo atsparumas.

Anot Briuselio Ziekenzuiso universiteto Pediatrijos departamento vadovo prof. Y. Vandenplaso, probiotikai teigiamai veikia žmogaus organizmą nepriklausomai nuo to, kaip jie gaunami – su fermentuotais pieno produktais, maisto papildais ar vaistais. Svarbiausias skirtumas tarp šių formų – efektyvumas.

„Įrodyta, kad maisto papildymas probiotikais, kurių poveikis kliniškai patvirtintas, yra labai naudingas prevenciškai. Taigi kasdien valgyti jogurtą arba kitokį probiotikais praturtintą maistą yra sveika. Tačiau beveik nėra įrodymų, kad probiotikais praturtintas maistas arba maisto papildai veiksmingi gydant. Ir nors sveikos mitybos įpročiai turi būti skatinami, jie negali pakeisti vaistų“, - teigė vaikų gastroenterologas moksliniame simpoziume, vasarą vykusiame Rio de Ženeire.

Medikas, kalbėdamas apie vaistus, turėjo omenyje šiuolaikinius probiotikus. Anot jo, prieš keletą metų apie probiotikus buvo kalbama kaip apie alternatyvų gydymą, tačiau pastaruoju metu jie vartojami kaip pagrindinis gydymo būdas. Ypač daug tikimasi iš probiotikų gydant įvairias vaikų infekcines bei virusines ligas.

Tarp gydymo ir profilaktikos

Probiotikai skirstomi į dvi grupes – bakterinės ir nebakterinės kilmės. Iš bakterinės kilmės mikroorganizmų bene geriausiai įrodytas Bifidobacterium (bifidobakterija) bei Lactobacillus GG (laktobakterija) teigiamas poveikis organizmui.

Trūkstant šių mikroorganizmų žarnyne, atsiranda įvairūs virškinimo sistemos sutrikimai: užkietėja viduriai arba, atvirkščiai, viduriuojama, sutrinka pieno produktų, cukraus, kalcio įsisavinimas, gaminama mažiau B grupės vitaminų, todėl žmogus dažniau serga peršalimo ligomis bei alergija.

Antroji probiotikų grupė – mieliagrybiai. Labiausiai kliniškai ištirtas mieliagrybis – Saccharomyces boulardii, įeinantis į receptinio preparato „Enterol“ sudėtį. Nustatyta, kad biologinės jo savybės panašios į normalios žarnyno mikrofloros apsaugines savybes, jis natūraliai atsparus antibiotikams ir skrandžio rūgštims.

Y. Vandenplasas pažymi, kad pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas probiotikų kokybei – ne tik gamybos aspektui, bet ir technologijai – kaip mikroorganizmus kuo ilgiau išsaugoti gyvybingus. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje atlikti tyrimai su probiotikais parodė, kad išlaikyti reikiamą gyvybingų bakterijų skaičių preparate – vis dar sudėtinga užduotis. Tai priklauso ne tik nuo gamybos technologijos, bet ir, ko gera, nuo preparatų laikymo sąlygų.

Maisto papildai, kaip ir funkcinis, bakteriniais probiotikais papildytas maistas, tik sudaro palankesnes sąlygas žarnyno mikroflorai atsistatyti. Tai ypač naudinga, jei žmogus kurį laiką blogai maitinosi ar sirgo. Tačiau pasireiškus rimtesniems virškinimo sutrikimams, verta kreiptis į gydytoją, kuris geriausiai patars, kokį preparatą pasirinkti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kremliaus ruporai vilniečius baugina: jūs net nežinote, kas jus vežioja sostinės gatvėmis (238)

Ar žinojote, kad Vilniuje važiuodami autobusu 3G iš oro uosto į Fabijoniškes ir įsigiję...

Karbauskis ruošia sprendimą, kuris perbraižys Lietuvos verslo ribas (258)

Valdančioji „valstiečių“ frakcija netrukus ketina Seime teikti Konkurencijos įstatymo...

Kas vyksta Luhanske: pateikė dvi versijas miesto centrą apsupę ginkluoti asmenys (114)

Šiuo metu vadinamojoje „Luhansko liaudies respublikoje“ (LLR) tvyro įtampa - antradienį į...

Masiulis: Seimo komisija vykdo „archeologinius kasinėjimus“, o rusiška įranga diegiama toliau (178)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tęsiantis neteisėtų verslo ir politikų...

Skvernelis remia iniciatyvą kitąmet skirti lėšų Kauno stadionui (26)

Premjeras Saulius Skvernelis remia dalies parlamentarų iniciatyvą kitąmet skirti lėšų Kauno S....

Vilniaus centre jau stovi eglutė: žada, kad bus daug šviesų (15)

Sostinėje pradėjo ryškėti pirmieji artėjančių Šv. Kalėdų ženklai. Vilniečių,...

Internautai nerimsta: kaip „Vienas namuose“ filmo herojaus tėvai galėjo leisti sau tokią prabangą? (13)

Nenumaldomai artėjant šventiniam laikotarpiui, kada televizijos kanaluose ims dominuoti filmai...

Specialistas apie šių metų orus Lietuvoje: situacija yra neįprasta (3)

Pastaruoju metu galime matyti pakilusį Neries vandenį Vilniuje, dėl gausaus lietaus didžiulių...

Dosnus šveicarų pasiūlymas: už apsigyvenimą kaime sumokės 60 tukst. eurų (12)

Mažas Šveicarijos kaimas , kuriam, masiškai iš jo išvykus gyventojams, gresia išnykimas,...