Tikriausiai daugelis susimąstome, ar tikrai mūsų mityba visavertė, ar mūsų organizmas gauna visas reikiamas medžiagas, o jei negauna, tai kokios įtakos tai gali turėti mūsų sveikatai. Deja, toli gražu ne kiekvienas gali sau leisti prabangą tris kartus per dieną valgyti šviežiai pagamintą maistą, ekologiškus produktus, retas kas domisi, kiek gauna būtiniausių vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų. Tada pradedama žvalgytis, o ką gali pasiūlyti farmacijos pramonė.
Maisto papildai
© Corbis

Užėję į bet kurią vaistinę rasite keliolikos ar net keliasdešimties pavadinimų maisto papildų. Atrodytų, kad viskas puiku – pasirinkimas didžiulis. Tačiau kaip nuspręsti, koks maisto papildas reikalingas ir ar iš viso reikalingas? O gal net kenksmingas?

Lietuvos rinką atakuoja ir nesaugūs papildai

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) 2008 m. užregistravo ir notifikavo apie 2 tūkst. maisto papildų. Ne visi prašymai registruoti ar notifikuoti papildus buvo patenkinti. VVSPT Leidimų ir licencijavimo skyriaus vyriausioji specialistė Evelina Venckevič pasakoja, kad Lietuvos rinką atakuoja nemažai netinkamų produktų.

„Pasitaiko maisto papildų, kuriuose yra draudžiamų maisto priedų (konservantų, dažiklių ir kt.), net haliucinogeninį poveikį turinčių augalų ekstraktų. Kai kurie jų atkeliauja tiesiai iš trečiųjų šalių, kai kuriuos verslininkai bando atvežti per Europos Sąjungos šalis ir taip pasinaudoti laisvo prekių judėjimo teikiamomis galimybėmis“, – sako visuomenės sveikatos specialistė.

„Labai atidžiai skaitome platintojų pateikiamus dokumentus. Jei kyla įtarimas, kad maisto papildas yra nesaugus, susisiekiame su kitomis Lietuvos ir užsienio institucijomis, svarstome tokius produktus Probleminių produktų komisijoje. Jei vis dėlto nusprendžiame papildo neįsileisti į Lietuvos rinką, informuojame apie tai kontrolę atliekančią instituciją – Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri, turėdama šią informaciją, gali efektyviau tikrinti, ar nesaugūs papildai tikrai neatsidūrė vaistinių ir parduotuvių lentynose“, – sako E. Venckevič.

Etiketes skaityti apsimoka

Į Lietuvos rinką papildai pakliūna tik VVSPT specialistams nustačius, kad juose nėra uždraustų medžiagų. Pasak specialistės, europinė ir Lietuvos teisė nereglamentuoja minimalių ir maksimalių leidžiamų vartoti vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekių. Todėl tų medžiagų kiekis maisto papilduose gali labai ženkliai skirtis.

„Noriu paraginti žmones atidžiai skaityti etiketes, prieš perkant pasidomėti, ko ir kiek turėtų būti maisto papilde, – įspėja E. Venckevič. – Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai papilduose vitaminų kiekis viršija rekomenduojamas normas. Arba priešingai – veikliųjų medžiagų kiekiai tokie maži, kad jokio realaus poveikio sveikatai jie negali padaryti. Suvalgę obuolį ar morką vitaminų gausite kelis kartus daugiau. Taigi išsianalizuoti etiketę apsimoka tikrąja šio žodžio prasme.“

Ji pataria pirmiausia pasidomėti, kokios yra tos rekomenduojamos normos ir rinktis tuos papildus, kuriuose vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų kiekis sudaro apie 100 proc. paros normos. Svarbiausių vitaminų ir mineralų paros normas galima rasti ir VVSPT interneto svetainėje.

Renkantis trūksta žinių

Visuomenės sveikatos instituto direktorius profesorius dr. Rimantas Stukas tvirtina, kad sveikam, šviežią ir gerai subalansuotą maistą valgančiam, pakankamai skysčių geriančiam, daug gryname ore būnančiam žmogui maisto papildų nereikia.

„Tik ar daug tokių žmonių yra?“ – klausia jis. Kitas klausimas – kaip išsirinkti tokį maisto papildą, kuris duotų norimą rezultatą. Ne mažiau svarbu, ypač sunkmečiu, ir kaina – ar tikrai mokame gana nemažus pinigus už tai, ką manome perkantys.

Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė siūlo pernelyg nesižavėti masto papildų reklama ir gamintojų siūlomomis egzotiškomis papildų sudedamosiomis dalimis, turinčiomis vos ne stebuklingą poveikį.

„Pirmiausia reikia gerai suvokti maisto papildo sąvoką. Pats pavadinimas rodo, kad jis tik papildo mūsų mitybą tomis medžiagomis, kurias gauname su maistu kasdien, bet galbūt nepakankamai. Tai vitaminai, mikroelementai, mineralinės medžiagos. Bet ar esate tikri, kad jūsų organizmui trūksta, pavyzdžiui, guaranos ar garsinijos ekstrakto?“ – ragina susimąstyti gydytoja.

Specialistai pataria atsargiai vertinti papildus, kuriuose yra augalinių medžiagų.

„Pasaulio mokslininkai savo galutinės nuomonės dėl tokių maisto papildų dar nepasakė, – tvirtina profesorius R. Stukas. – Vitaminų, mineralų gauname kiekvieną dieną su maistu, mūsų organizmas yra prie jų pripratęs. O kaip sureaguos į vieną ar kitą augalinį komponentą ar jų derinį – neaišku.“

D. Pipiraitė savo pacientams sakosi rekomenduojanti, jei tai yra reikalinga, papildus, kurių sudėtyje yra visiems žinomų medžiagų: vitaminų, mikroelementų, mineralinių medžiagų, omega-3 riebiųjų rūgščių. Ypač lietuvių racione trūksta pastarųjų.

„Taigi, jokios egzotikos. Viską puikiausiai galėtume gauti ir su kasdieniu maistu, jei atidžiau rinktumėmės produktus. Deja, kai kuriems žmonėms labiau imponuoja negirdėti, įmantriai skambantys pavadinimai. O gamintojai tuo ir naudojasi – stengiasi išsiskirti ir taip pritraukti naivų pirkėją“, – apgailestauja medikė.

Dar vienas itin dažnas reklaminis triukas, pasak D. Pipiraitės, tvirtinti, kad maisto papildas yra natūralus. Atrodytų, kad tai, kas natūralu turėtų būti gerai.

„Iš natūralių medžiagų pagamintas papildas gali būti toks pat stiprus kaip ir sintetinis. Be to, ne visų augaluose esančių medžiagų poveikis yra ištirtas. Pavyzdžiui, efedra – natūralus preparatas, o veikia taip stipriai, kad net sveikam žmogui gali sukelti širdies ir kraujagyslių sutrikimų. O šiaip jau organizmui nėra jokio skirtumo, kaip veiklioji medžiaga yra išgauta: ar iš augalo, ar susintetinta mėgintuvėlyje“, – teigia dietologė.

Mitybos specialistė skeptiškai žiūri į papildus, kurie neva suteikia energijos, kuriuose yra daug geležies. Pati sakėsi nepatikinti vaistininkui išrinkti papildą: „Tarkime, noriu vitaminų plaukams. O jiems reikia biotino ir kalcio. Būtent tai ir perku. Kam mokėti už kompleksinius papildus, kuriuose yra daug, bet man visiškai nereikalingų medžiagų?“

Maisto papildas – ne vaistas

VVSPT atstovė E. Venckevič atkreipia vartotojų dėmesį, kad maisto papildai jokiu būdu nėra vaistai ir negali pakeisti gydymo. Net draudžiama ant papildo pakuotės rašyti ar reklamuojant užsiminti apie gydomąjį poveikį. Už tokius teiginius papildo platintojas gali būti nubaustas.

R. Stukas apgailestauja, kad papildams sparčiai populiarėjant vis dar nėra įpročio dėl jų vartojimo pasitarti su mitybos specialistu ar gydytoju. Papildus žmonės renkasi pasitikėdami reklama, draugų patirtimi, geriausiu atveju – vaistininko rekomendacijomis.

„Reklama yra reklama, tai, kas atsitiktinai tiko vienam žmogui, nebūtinai tiks ir kitam, o vaistininkas juk suinteresuotas parduoti savo prekę. Tad sunegalavę ne papildus pirkite, o pasitarkite su gydytoju. Maisto papildai ne gydo, o tik papildo mitybą“, – primena Visuomenės sveikatos instituto direktorius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„MG Baltic“ byla. Idealus partijų trejetukas ir kyšis, kurį Masiuliui įteikė TV eteryje (33)

Politinės korupcijos bylą ištyrę prokurorai teigia, kad dabar jau iš politikos pasitraukęs...

Neišsprendžiama lygtis: kam Lietuvai reikia dar dviejų kogeneracinių elektrinių (23)

Būtinai dar dvi kogeneracinės elektrinės Lietuvai, nors neaišku, ar užteks atliekų, kurias...

Po grasinimų mirtimi ir lyginimų su nušautu Escobaru Kolumbijos rinktinė pergalę skyrė Sanchezui (6)

Po klaidos pirmose pasaulio futbolo čempionato rungtynėse raudonąją kortelę 3 minutę gavęs ir...

Petro Gražulio dukrelės mama paviešino jų susirašinėjimą: galite suprasti, kaip jaučiausi Gražulis teismo keliu reikalaus vaiko globos (1459)

Po žinomo politiko Petro Gražulio pareiškimo, jog savo ir palangiškės Birutės Navickaitės...

Žinomą didžėjų prieš mirtį supo draugų rūpestis, bet tai nepadėjo: jis bendravo su kitu pasauliu (3)

Penktadienį didžėjus Modestas Žilionis , geriau žinomas Modessthe Sound pseudonimu, buvo rastas...

Deja, bet tai tik laikinas sprendimas: aiškėja, kad elektromobilių revoliucija atneš naujų problemų (38)

Po daugelio metų susidomėjimas elektrinėmis transporto priemonėmis smarkiai išaugo ir ypač po...

Orai: po drėgmės atskubėję karščiai neužsilaikys

Artimiausios dienos bus permainingos, LRT RADIJUI sako sinoptikė Edita Gečaitė.

Ar tikrai naudinga būti pasaulio futbolo čempionato šeimininku? (96)

Pasaulio futbolo valdančioji organizacija FIFA tikina, kad šalys, rengiančios futbolo...

Naujausias tyrimas: keliatės anksti ar vėlai, lemia polinkį į depresiją (16)

Ar miegojimo įpročiai turi įtakos rizikai susirgti depresija ? Naujas tyrimas patvirtino, kad...

Rinkimų komisija: Erdoganas perrinktas per pirmąjį turą (16)

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas užsitikrino naują mandatą per pirmąjį...