Druska – balta, primenanti purias snaiges, gelsva, rausva, žemės riešutų atspalvio... Priklauso nuo to, iš kokios vietovės gaunama ar kokiais priedais papildyta. Jos istorija prilygsta žmonijos istorijai. Senovės Romos mokslininkas Plinijus Vyresnysis veikale „Gamtos istorija“ teigė, kad kiekvienam kūnui reikia saulės ir druskos. O Homeras savo „Odisėjoje“ druską pavadina dieviška.
Druska
© K.Šatūno nuotr.

Druska – tai dviejų cheminių elementų – natrio ir chloro išgryninta forma – junginys. Kristalinė medžiaga. Smulkinti druskos kristalai atspindi šviesą ir atrodo tarsi balti. Bet iš tiesų druska skaidri kaip stiklas. Šiais laikais į išvalytą druską dažnai papildomai pridedama įvairių mikroelementų.

Populiariausias – jodas, apsaugantis nuo daugelio ligų. Iškasamajai nerafinuotai jūros druskai priemaišos suteikia įvairių atspalvių – rausvų, pilkšvų, melsvų ar gelsvų.

Turbūt posakį „druska – baltoji mirtis“ žino kiekvienas. Senovėje druska buvo kone aukso vertės, šiandien kai kurie sveikos gyvensenos
propaguotojai rekomenduoja jos kiekį mažinti ar net visai atsisakyti.

Kaip yra iš tikrųjų? Ar druska – baltoji mirtis?

Kam reikalinga druska?

Natris yra būtinas organizmo skysčių pusiausvyrai palaikyti. Žmogaus organizme yra apie 100 gramų natrio. Mūsų organizmas negali nei kaupti, nei pasigaminti druskos, todėl jos turime gauti su maistu.

Didžioji dalis, t.y. apie 75 proc. yra kraujyje bei limfoje, o likusioji – 25 proc. – kauluose ir odoje.
Tai labai vertingas elementas, kurio mes turime gauti kasdien, nes kitaip organizmas negalės funkcionuoti. Tačiau tai nereiškia, kad jos turėtumėme suvalgyti kuo daugiau. Buvo atliktas nemažai tyrimų, siekiančių nustatyti minimalų druskos poreikį žmogaus organizmui. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja neviršyti 6 gramų druskos kasdien. Lietuvis per dieną suvartoja vidutiniškai 18 gramų.

Koks druskos neigiamas poveikis organizmui?

Kai natrio yra per daug, jis sulaiko skysčius, dėl to didėja arterinis kraujospūdis. Todėl per didelis druskos vartojimas ir siejamas su hipertenzijos, skatinančios hipertoninę ligą, atsiradimu. PSO sveikos mitybos taisyklėse ne be reikalo rekomenduoja riboti druskos vartojimą. Tačiau tai nereiškia, kad jos siūloma visai atsisakyti.

Japonijoje atliktų tyrimų duomenimis, didesnis druskos vartojimas (20 g per dieną) skatina kalcio išsiskyrimą iš organizmo, o tai gali būti vienas iš osteoporozės vystymosi rizikos veiksnių.

Druskos perteklius varo prakaitą, todėl padaugėja peršalimo ligų. Ligoniui pradėjus valgyti maistą be druskos, susilpnėja netgi epilepsijos priepuoliai, o kartais ir visiškai prapuola. Kai kurie mokslininkai mano, kad gausus druskos vartojimas atima iš mūsų organizmo energiją.

Japonų mokslininkai išsamiais tyrimas nustatė, jog, nuolat vartojant sūdytus produktus, padidėja rizika susirgti skrandžio vėžiu. Ypač tai gresia stipriajai lyčiai.

Japonijos sveikatos apsaugos ir darbo ministerija užsakė grandiozinius tyrimus – onkologijos specialistai 11 metų stebėjo 40 tūkst. vidutinio amžiaus japonų sveikatą ir gyvenimo būdą, ypač daug dėmesio skirdami mitybos įpročiams.

Tyrimų duomenys parodė, kad iš 500 sūriai valgyti mėgstančių vyrų 1 labai rizikuoja susirgti skrandžio vėžiu (palyginus su duomenimis, kad iš 1000 mažai druskos vartojančių vyrų rizika susirgti šia liga kyla tik 1). Moterims, net ir mėgstančioms valgyti sūriai, rizika gerokai mažesnė – galimybė maždaug 1 iš 2000.

Druska reikalinga žmogaus organizmo medžiagų apykaitos procesams. Jei jos trūksta, galime netekti per daug skysčių. Tai vadinama dehidratacija. Tokiais atvejais ligoniams į veną lašinami druskos tirpalai arba rekomenduojama gerti daug pasūdyto vandens.

Kitas dalykas, kad druska mūsų organizmui turi ir fiziologinę reikšmę. Jei maistas yra skanus, o jis toks būna tuomet, kai yra šiek tiek pasūdytas, tai geriau skiriasi skrandžio sultys, geriau virškinama. Tai taip pat svarbu. Niekur nedingsi, valgymas – ne tik vienas iš gyvenimo malonumų, bet ir būtinas dalykas.

Druska – baltoji mirtis

Šis posakis turi gilią prasmę, tik nereikėtų jo suprasti pažodžiui. Druska bet kuriuo atveju nėra nuodingas produktas. Tačiau jis sukelia organizme tam tikrus pokyčius, turinčius įtakos ligų atsiradimui. Druska laikoma kenksminga dėl to, kad jos sudėtyje yra natrio. Natris organizmui reikalingas, tačiau nedideliais kiekiais.

Jei jau niekaip negalite įprasti prie ne tokio sūraus maisto, vaistinėse galima nusipirkti druskos, kurioje yra daug mažesnis natrio kiekis. Jis pakeičiamas kitais mineralais, pavyzdžiui, kaliu. Kita išeitis – naudoti daugiau prieskonių, prieskoninių žolelių. Jos pagardins maistą, bus mažiau juntama, kad jis mažiau sūrus, nei buvote įpratę.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nuo kitų metų pradžios gausite didesnį atlyginimą? Neskubėkite džiaugtis – piniginę paplonins papildomos sąlygos* (179)

Nuo kitų metų pradžios gausime didesnius atlyginimus – tokia džiugi žinia sklandė viešojoje...

Gražuolis grafas, pradėjęs Palangos pramogų erą: širdžių daužytojas, vaikų auklėms kėlęs ypatingus reikalavimus (39)

Juozapas Tiškevičius – grafas , sukūręs Palangos, kaip pramoginio kurorto, veidą. Nutiestas...

Mamos pagalbos šauksmas: į darželį vaikus priėmė, bet jo dar net nepradėjo statyti

DELFI redakciją pasiekė pasipiktinusios vilnietės Olgos laiškas, kuriame ji skundžiasi, jog per...

Šįkart situacija dėl Turkijos gali susiklostyti visai kitaip, analitikai perspėja: mums tai nepatiks (34)

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ne kartą įrodė, kad verčiamas aplinkybių...

„Maxima“ atidaro dvi išparduotuves (56)

Prekybos tinklas „ Maxima “ praneša ketvirtadienį atidarantis išparduotuves Kaune ir Klaipėdoje.

Didžiuosiuose prekybos centruose ir vaistinėse – patikrinimai dėl lojalumo kortelių (31)

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ketvirtadienį pradėjo tikrinti didžiuosius maisto, namų...

Vilniaus stoties rajonas pasikeis neatpažįstamai (50)

Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo teritorijos, esančios tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties...

Nėščiosios pilvą parai išbandęs Žygimantas Gečas: iki tol maniau, kad jos tik naudojasi savo padėtimi (40)

Praėjusią savaitę sūnaus Žako susilaukę dainininkai Anžela ir Žygimantas Gečai gyvena...

Įspūdžiai po atostogų Lenkijoje: Lietuvai yra ko pasimokyti iš kaimynų, ten net girtuokliai padorūs (19)

Kelionė į Gdanską iš Klaipėdos, deja, tik aplinkui. Mus ji vedė pro Vilnių. Norėjosi...

„StiliuSOS“ išnarpliojo Victorios Beckham garderobą: yra ko pasimokyti kiekvienai (13)

Victoria Beckham – viena didžiausių šių dienų stiliaus deivių, kuri ne tik diktuoja gatvės...