Pomėgis virto verslu
15 metų dirbęs informacinių technologijų srityje A. Mikalauskas vieną dieną nusprendė – gana. Būdamas arti trisdešimties jis suprato, kad norint nepasenti, reikia išsiugdyti įprotį nuolat tobulėti. Vieni šiam tikslui pasiekti pradeda lankytis įvairiuose seminaruose, kiti – patirties semiasi iš knygų.
„O aš joms neturėjau laiko, man kaip tik tuo metu buvo ką tik gimęs sūnus, tad atradau audioknygą – stumdydamas vežimėlį aš pradėjau jos klausytis ir per dieną tam skirdavau 2–3 valandas. Ir taip ir prasidėjo mano tobulėjimo kelionė. Čia įvyko lūžis, kur aš pradėjau aiškiai matyti, kad aš kaip žmogus galiu keistis, nes buvau labai introvertiškas, be to dirbau IT srityje ir buvau klasikinis moksliukas, kuris yra susidomėjęs technologijomis, o ne žmonėmis – socialinius ryšius kurti man buvo sunku, dar sunkiau – juos palaikyti, buvau uždaras“, – pasakoja A. Mikalauskas.
Klausydamasis knygų apie asmeninį tobulėjimą jis suprato, kad įgytomis žiniomis reikia pasidalinti su kitais ir ėmė rašyti tinklaraštį. Tai buvo ne tik būdas dalintis, bet ir tobulinti savo rašymo bei kūrybiškumo įgūdžius. Neilgai trukus pasibeldė ir pirmieji skaitytojai, kurie klausdavo, kur galima pasiklausyti garsinių knygų. A. Mikalauskas nukreipdavo į platformą, kurioje knygų klausydavosi pats. Tai tęsėsi trejus metus.
„Perklausiau Roberto Kiyosaki knygą „Du tėčiai – turtingas ir vargšas“ ir ten vienas iš labai svarbių principų sako, kad jeigu nori turėti šiek tiek daugiau finansų, turi išmokti kurti vertę. Supratau, kad audioknygos yra tas dalykas, kuris tiek mane labai asmeniškai uždega, tiek stipriai rezonuoja ir kitiems – čia yra labai daug energijos. 2009 metais aš atradau audioknygą, o 2012 metais jau pradėjau galvoti, kaip įkurti platformą, nes viena iš didžiausių problemų Lietuvos rinkoje buvo ta, kad man įdomia tema knygų buvo vos keletas. Tad verslo pradžia buvo iš noro sukurti vertę ir atliepti žmonių poreikį lietuviškoms audioknygoms“, – prisimena jis.
Po ilgų svarstymų, 2014 metais jis įkūrė lietuvišką garsinių knygų platformą, tačiau verslas tikrai nesiklostė kaip iš pypkės – pirmuosius keletą metų klientų buvo vos keletas. Sėkmei nesirodant, kilo įvairiausių dvejonių ir noras viską mesti.
„Mane palaikė tos pačios audioknygos. Buvo keletas tokių, kurias aš klausydavau tarsi ratu sukdamas vien tam, kad išlaikyčiau motyvaciją ir tikėjimą. Galiu net pavardinti: tai buvo Tonio Robbinso knyga „Pažadinkite savyje milžiną“, Napoleono Hillo „Mąstyk ir būk turtingas“ ir Dalo Carnegio „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“. Pastaroji knyga mokė lyderystės ir tai buvo vienas iš dalykų, kuris mane palaikė“, – sako jis.
Nuo garsinių knygų, prie tinklalaidės
Taip nuolat ieškodamas palaikymo knygose, verslininkas nepalūžo ir kryptingai judėjo toliau, o klientų, ieškančių garsinių knygų, į jo platformą užsukdavo vis daugiau ir daugiau. Vis dėlto, supratęs turintis misiją padėti kitiems atrasti savo kelią ir motyvaciją, jis ėmė svarstyti, kokie instrumentai padėtų ją transliuoti platesnei auditorijai. Čia toptelėjo idėja – galbūt tai galėtų būti tinklalaidė?
Kaip prisimena pašnekovas, dar gerokai prieš pradedant klausyti garsines knygas, jis klausydavosi tinklalaidžių – mokėsi fotografijos meno. Jau tada jis kažkur giliai pasąmonėje žinojo – ateis diena, kai tinklalaidė taps ir jo veiklų kasdienybe. Po ilgų ir varginančių metų darbuojantis ir vystant nuosavą verslą, 2021-aisiais jis išėjo užtarnautų atostogų – visą vasarą ilsėjosi ir kaip sako jis: „Man atrodo, mano protas prašviesėjo, pradėjo visai kitaip matyti ir tarsi intuityviai pradėjo viskas dėliotis, kad aš noriu ir esu pasiruošęs kurti tinklalaidę“.
Taip gimė bene klausomiausia tinklalaidė Lietuvoje – „Pradėk iš naujo“, dar kitaip vadinama tiesiog „PIN“, kurios pagrindinis tikslas buvo parodyti žmonėms, jog padarytos klaidos nėra praradimai, tai – atradimai ir naujų gyvenimo etapų pradžia.
„Aš ieškau kitų žmonių, kurie buvo ten, kurie pabandė dar kartą ir galbūt dar kartą, ir jiems galiausiai pavyko, tam, kad kitiems parodyčiau, jog jie irgi gali tai padaryti. Viskas gerai yra suklysti, ir „PIN“ yra apie tai, kad į klaidas tu gali žiūrėti ne kaip į klaidas, o kaip į eksperimentus. Kai tu pirmą kartą tai išgirsti, tai skamba kaip klišė, bet kai pradedi matyti, kad daugybė žmonių gali taip žiūrėti ir tu tai girdi dar ir dar kartą, pradedi tikėti ir pradedi savo gyvenime tai taikyti bei matai, jog žmonės, kurie padarė daug klaidų, galiausiai vis tiek atrado kažkokį būdą, kuris veikia. Vadinasi, klysti gal nėra taip blogai.
Norintiems, bet bijantiems žengti pirmą žingsnį pokyčių link, parekomenduosiu ir vieną knygą. Tai – Ryano Holiday „Kliūtis paversk galimybėmis“ – ji apie tai, kad kiekviena kliūtis, su kuria tu susiduri, kiekviena klaida, kurią tu padarai, greičiausiai tavo gyvenime atveria tam tikrą galimybę. Čia yra ir nemažai įdomių istorijų, kurios pakeičia mąstymą“, – pasakoja pašnekovas.
Žinutė kritikams
Yra daug knygų, kurios moko, kaip uždirbti milijoną, tapti sėkmingu verslininku ir išmokti kitų savybių, galinčių atvesti į sėkmės kelią. Vis dėlto, kai kam vis dar atrodo, kad šios knygos tėra laiko švaistymas. Kritiškai žiūrintiems į motyvacines, asmeninio tobulėjimo knygas, A. Mikalauskas nori paprieštarauti ir sako, kad tai tarsi psichoterapija – suradus atsakymus ir būdus kažką keisti, norint pastebėti rezultatus, reikia tuo ir užsiimti: „Žmonės dažnai įsivaizduoja – žinau, vadinasi esu. Tačiau tarp žinojimo ir žinių taikymo yra didžiulė praraja ir mes dažnai įklimpstame į spąstus, kuriuose žinome ir dažnai netgi kitiems aiškiname, kaip reikia gyventi, bet patys taip negyvename“.
Vadinasi, įgytas žinias reikia išmokti taikyti savo kasdienybėje. Būtent dėl šios priežasties A. Mikalauskas perklausęs knygą ją neretai klauso dar ir dar kartą ir dirba, kaip sako jis, su nedidele knygos dalimi – bando patarimus pritaikyti savo gyvenime.
„Yra viena Gario Kellerio knyga „Tik vienas dalykas“, kurią septynis kartus perklausiau ir kiekvieną kartą perklausydamas aš kažkokį vieną dalyką iš tos knygos pritaikydavau praktikoje. Labai neseniai tikrinausi ir supratau, kad ji yra viena iš tų knygų, kurias aš praktiškai pilnai per dvejus metus integravau į savo gyvenimą – pritaikiau visus dalykus, kuriuos ten aprašė“, – pasakoja A. Mikalauskas.
Dar vienas svarbus įprotis, kuriuo vadovaujasi verslininkas – atsiribojimas nuo naršymo socialiniuose tinkluose, turint laisvo laiko. Pasak jo, tai – tiesiausias kelias gauti dopamino dozę, bet tai taip pat užmuša mūsų produktyvumą ir potencialą sukurti ar nuveikti kažką prasmingo. A. Mikalausko teigimu, laisvas 5–10 minučių, kurias mes skiriame naršymui „Instagram“ ar „Facebook“ platformose, galima skirti kitoms alternatyvoms.
„Pavyzdžiui, galima mokytis naujos kalbos. Yra labai faina programėlė „Duolingo“, kurią aš pats dabar naudoju ir tais periodais, kai aš turiu laisvas 5 minutes, įsijungiu ir mokausi ispanų kalbos. Be to, aš esu labiau orientuotas į turinio kūrimą, ne į vartojimą. Kai jau išmokstu paskutinę kalbos pamoką, atsidarau užrašinę telefone ir pažiūriu, prie ko aš paskutinį kartą dirbau ir vystau mintį toliau, nes aš labai dažnai ten tiesiog dėlioju apie ką būtų galima parašyti straipsnį, apie ką trumpą vaizdo įrašą sukurti ir panašiai.
Taip pat labai dažnai mes pradedame naršyti vien todėl, kad telefonas yra mūsų matymo lauke. Dirbant patarčiau paslėpti telefoną nuo savęs. Aš visada jį laikau už savo kompiuterio ekrano, kad nematyčiau, išjungiu garsą ir tokiu būdu telefonas nežadina mano noro naršyti. Ir vienas turbūt sunkesnių dalykų, bet labai labai vertingas ir geresnei savijautai, ir geresniam miegui, ir įpročiui naršyti sumažinti – įprotis telefono neturėti tame pačiame kambaryje, kur miegame“, – patarimais dalijasi jis.
Svarbu ne tik asmenybė, bet ir finansai
Pakeitę požiūrį, įsikvėpę naujai pradžiai, atradę motyvacijos keisti darbą ar kasdienybę, turėtų nepamiršti ir žemiškųjų, bazinių dalykų – finansinės sveikatos. Juk dažnai atrodo, kad sėkmingi žmonės yra tie, kurie uždirba kalną pinigų, nes jie mėnesio pabaigoje nejaučia pinigų stygiaus. Vis dėlto, kaip teigia „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė, čia didžiausią įtaką turi ne pajamų dydis, o jų valdymo įpročiai.
Todėl vienas iš svarbiausių įpročių, lemiančių gerą finansinę sveikatą – suderintos išlaidos su pajamomis taip, kad kiekvieną mėnesį jos būtų mažesnės už pajamas. Šį įprotį pavyks išugdyti vedant biudžetą ir aiškiai skirstant mėnesio išlaidas. Tačiau svarbu ir suprasti, kokios sumos yra skiriamos kokioms išlaidų kategorijoms – ar nebūtinosios išlaidos neviršija būtinųjų? Apskritai, ar gebame identifikuoti, kurios išlaidos yra būtinosios?
„Svarbu nenuvertinti ir smulkių išlaidų – mėnesio pabaigoje jos gali sudaryti apčiuopiamas sumas. Kartais ta akistata gali būti nemaloni, norime vengti tam tikrų nepatogių sprendimų arba kaip tik ryžtis labai drastiškiems. Jei vargina tokios kontrastingos savijautos, rekomenduojame pasikalbėti su specialistu, sudalyvauti konsultacijoje, kuri gali padėti susidėlioti tvaresnį finansinį planą“, – pataria ekspertė.
Dar vienas svarbus įprotis – rūpinimasis finansiniu rezervu. Jis gali padėti išvengti skaudžių finansinių pasekmių nutikus nelaimėms, susirgus, netekus darbo ar dėl įvairiausių priežasčių staiga drastiškai išaugus išlaidoms arba sumažėjus pajamoms. Kokią sumą kaupti priklausys nuo namų ūkio, tačiau, kaip aiškina ekspertė, norint nusistatyti rezervo dydį, svarbu suprasti namų ūkio vidutines mėnesio išlaidas.
„Žinant, kiek išlaidų patiriame kiekvieną mėnesį, galima skaičiuoti, kokio dydžio finansinis rezervas turi būti. Rekomenduojamas mažiausias jo dydis yra 3 mėnesių vidutinių namų ūkio išlaidų suma. Saugesnis ir daugiau stabilumo suteikiantis rezervo dydis yra 6 mėnesių vidutinių namų ūkio išlaidų suma“, – aiškina banko atstovė.
Svarbu galvoti ir apie senatvę
Finansų instituto ekspertė įspėja, kad svarbu gyventi ne tik šia diena, bet ir pagalvoti, kaip patenkinti savo ilgalaikius poreikius ir, svarbiausia – orią senatvę. To pasiekti padės papildomas investavimas ir taupymas – šis įprotis yra būtinas.
„Vienas iš būdų tai padaryti – kaupti lėšas antroje ir trečioje pensijų pakopose. Šiuo metu vidutinė socialinio draudimo pensija Lietuvoje sudaro apie 540 eurų. Kaip rodo „Swedbank“ tyrimo duomenys, tokio dydžio pensija šiuo metu visiškai patenkintų tik 6 proc. apklaustų dirbančių gyventojų poreikius. Dirbantys šalies gyventojai pageidautų gauti vidutiniškai 907 eurus siekiančią pensiją, kurios, jų teigimu, pakaktų savo poreikiams ir norams senatvėje patenkinti.
Siekiant, kad kaupiamos lėšos taptų reikšmingu priedu prie senatvės pensijos, kas mėnesį šalies gyventojams kaupimui II ir III pensijų pakopoje ar investavimui į kitas grąžą atnešti galinčias priemones rekomenduojama bendrai skirti apie 10–15 proc. savo pajamų“, – aiškina specialistė.
Kaip rodo banko atliktas tyrimas, ilgalaikis finansinis atsparumas ir saugumas – gyventojų silpnoji pusė.
„7 iš 10 apklaustųjų pajamos per pastaruosius 12 mėn. viršijo arba atitiko išlaidas, ir tai reiškia, kad reikšminga gyventojų dalis geba išlaikyti kasdienių finansų balansą. Tačiau daugiau nei pusė gyventojų nėra užtikrinti, kad išėjus į pensiją jiems užteks santaupų, kurios garantuotų norimą pragyvenimo lygį. Tik trečdalis gyventojų nenumatytiems įvykiams trumpuoju laikotarpiu turi sukaupę 3 ar daugiau mėnesių namų ūkio pajamų dydžio santaupas“, – aiškina J. Bagdanavičiūtė.
Dar vienas įprotis – poreikis apsaugoti save ir savo finansus nuo įvairių nelaimingų atsitikimų. Pašnekovės teigimu, jei įvairios galimos nenumatytos situacijos neramina, kelią finansinį stresą – geriausia būtų pasidomėti skirtingais draudimo įrankiais ir pasirinkti tą, kuris finansinį nerimą sumažins iki minimumo.
Galiausiai – finansiniai įsipareigojimai ir skolos, kurias taip pat reikia valdyti efektyviai. Kaip teigia Finansų instituto ekspertė, apskritai prieš priimant sprendimą skolintis verta pirmiau pagalvoti, ar galima reikalingą sumą susitaupyti? Jei taip, skolintis nebūtų tinkamiausias sprendimas. Tačiau norint įgyvendinti didesnius finansinius tikslus, pavyzdžiui, įsigyti būstą, automobilį ar susimokėti už mokslą, savų lėšų gali nepakakti.
„Tokiu atveju skolinimasis gali būti vienintelė galimybė tikslui pasiekti. Svarbu skolintis protingai, kad skolinimosi įmokos būtų pagrįstos ir neapsunkintų įsipareigojimų vykdymo, net jei palūkanų normos padidėtų, o skolinimosi tikslas kurtų pridėtinę vertę ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju periodu. Rekomenduojama, kad finansinių įsipareigojimų įmokų suma per mėnesį neviršytų 30–40 proc. gaunamų pajamų“, – aiškina ji.