Pirmosiomis 2015 m. sausio savaitėmis, iki mėnesio 15 d., kol verslininkai įstatymu yra įpareigoti klientams grąžą duoti eurais, dalis smulkiųjų verslininkų planuoja nedirbti. Priežastis paprasta – jie baiminasi, kad virs valiutos keityklomis ir neturės pakankamai eurų grąžai.
© DELFI (P.Garkausko nuotr.)

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė skaičiuoja, kad apie 30 proc. smulkiųjų verslininkų planuoja nedirbti.

„Retas verslininkas turės grąžos perkantiems duonos kepaliuką ir paduodantiems 200 litų. Dažniausiai nedirbti planuoja kaimo parduotuvėlės, turgavietės. Žinoma, verslas dėl to nukentės, pajamų už kelias savaites negaus, nors prekyba po Naujųjų metų ir nėra intensyvi“, - kalbėjo ji.

Pasak pašnekovės, dalis smulkaus verslo nedirbo Latvijoje ir Estijoje, kai nacionalinė valiuta tapo euras. Dėl to asociacija šiemet jau kreipėsi prašydama išaiškinti, kaip elgtis smulkiesiems, jei baigėsi grąžai skirti eurai ir liko tik litai.

„Iš tiesų, smulkus verslas taps keityklomis, nes žmonės neš pinigus pas verslininkus ir vengs stovėti bankų eilėse. Įstatyme numatyta, kad privaloma grąžą duoti eurais, išskyrus pagrįstus atvejus. Mums buvo išaiškinta, kad grąžą iki sausio 15 d. bus galima atiduoti litais, jeigu pirkėjas duos stambią kupiūrą ir pirks mažos vertės daiktą“, - teigė Z. Sorokienė.

Visgi, verslininkai sako, kad išaiškinimų norėtų ir daugiau. Dėl to jie planuoja kreiptis papildomai ir viliasi, kad grąžą litais bus galima duoti ir tuomet, kai verslininkui baigsis eurai.

Zita Sorokienė
Zita Sorokienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Mes dar kartą kreipsimės, prašydami, kad mums išaiškintų daugiau atvejų, kada bus galima grąžą atiduoti litais. Veikiausiai, jei žmogui pasibaigs apyvartoje eurai, grąžą jis galės atiduoti ir litais, manau, tai taip pat būtų pagrįstas atvejis“, - sakė Z. Sorokienė.

Ji įsitikinusi, kad kiekvienas verslininkas sieks prekes ir paslaugas parduoti, o klientą aptarnauti taip, kad šis sugrįžtų.

„Verslininkai tikrai eis ir ieškos apyvartinių lėšų kiek tik galima, bet viršyti savo galimybių žmonės negali. Kiekvienas įvertins, ką galės padaryti, kad prekiautų, jeigu galimybės bus menkos, žmogus rinksis nedirbti, kad nebūtų problemų“, - mano pašnekovė.

Vardija, kas gali nedirbti

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas patvirtina, kad iš smulkiųjų verslininkų jau girdėjo planų iki sausio vidurio nedirbti.

„Smulkieji verslininkai išreiškė nuogąstavimą, kad dirbantys su nedidelėmis apyvartomis, tai – kirpyklos, batų taisyklos ir kiti – sausio 2 d. neturės pakankamai pinigų, kad atsiskaitytų su klientais“, - teigė jis.

Nors, pasak jo, problemos šiuo atveju nėra - smulkieji verslininkai, gaudami didelės vertės kupiūras už mažos vertės prekes, grąžą galės atiduoti litais - ne visi apie tokią galimybę žino, nes jiems trūksta informacijos.

Pirmosiomis sausio savaitėmis laukia nemalonus netikėtumas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Jei kai kurie smulkieji verslininkai nedirbs, tai tik dėl to, kad laiku nerado informacijos. Mano žiniomis, kol kas daugiausiai planuojančių nedirbti yra mažų kaimo parduotuvėlių atstovai“, - sakė D. Arlauskas.

Pašnekovas primena, kad yra ir kita grėsmė: pas smulkiuosius su stambiomis kupiūromis plūstelės gaunantys pajamų iš šešėlinės ekonomikos – ir dėl to baiminamasi neturėti pakankamai grąžos eurais.

Didieji verslininkai siūlo išeitį

Didelėms ir tarptautinėms įmonėms atstovaujančios Lietuvos verslo konfederacijos “ICC Lietuva” generalinis direktorius Algimantas Akstinas sako, kad smulkus verslas yra svarbi rinkos dalis: jei dalis jo nedirbs, tai pajaus ir didžiosios įmonės, kurios smulkiesiems yra partneriai.

„Nuogąstavimas, kad dalis smulkiųjų nedirbs, yra. Be abejo, ūkio subjektai gali pasirinkti, kiek dirbti, tačiau nedirbti vertinu kaip netinkamą pasirinkimą, nes tai kenksminga tiek verslui, tiek vartotojams“, - kalbėjo A. Akstinas.

Jis įsitikinęs, kad pereinamam laikotarpiui galima pasiruošti pasinaudojus užsienio šalių patirtimi, o jei grąža duoti klostytųsi ne taip sklandžiai, kaip planuota, ieškoti geranoriškų sprendimų.

Algimantas Akstinas
Algimantas Akstinas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Manau, smulkiesiems verta išsikeisti eurų pagal galimybes ir, jei verslas grąžos neturės, o gyventojai atbėgs su labai stambiomis kupiūromis, grąžą duoti pagal galimybes: esant reikalui ir litais. Tai - ypatingos aplinkybės, kuriomis įstatymas verslui leidžia pasinaudoti. Visi turime būti supratingais“, - komentavo A. Akstinas.

Lietuvoje euras nacionaline valiuta taps nuo 2015 sausio 1 d. Litai į eurus bus keičiami kursu 3,45 lito už 1 eurą.

Skelbta, kad litų banknotai ir monetos galės būti naudojami 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos - iki 2015 m. sausio 15 d. Per šį dviejų valiutų apyvartos laikotarpį prekybininkai, paslaugų teikėjai vieno atsiskaitymo metu turėtų priimti iki 50 vienetų galiojančių litų monetų, nepaisant jų vertės, ir neribotą kiekį litų banknotų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šiurpi vienos šeimos istorija: išžudė šeimą ir apsigyveno su seserimi (169)

Stropus ir gabus abiturientas iš darbščios ūkininkų šeimos, tačiau kartu – ir negailestingas,...

Apie Lietuvą kalbėjo su ašaromis akyse: kodėl kai kurie emigrantai negrįžta (61)

„Jūs neįsivaizduojate, kaip pasiilgstame Lietuvos. Visi, kad ir ką sakytų, visi visu 100...

Dar 12 nacionalinės „Eurovizijos“ dalyvių rungėsi dėl jūsų simpatijų: pusei jau užtrenktos durys (263)

Pirmasis eurovizinių atrankų etapas jau praeityje – iš pusšimčio dalyvių liko vos 24....

Klaipėdoje minios žmonių susirinko į miesto aikštes ir skverus (83)

Pagrindinis šalies uostamiestis šeštadienį ūžia. Čia tęsiasi ketvirtasis „ Šviesų...

Orai: paspaus šaltukas, sulauksime ir snaigių

Ši savaitė baigsis palyginti ramiai, tačiau kitos savaitės antroje pusėje prognozuojami didesni...

16 metų tikro košmaro: ryte kūnai būdavo ištempiami lauk (95)

Po metų, kai jos tėvas su dviem jo broliais buvo rasti nušauti, sovietų valdžia atėjo Jevgenijos...

Amžinos vasaros kurortas vilioja atostogomis ant Raudonosios jūros kranto (23)

Eilate, Izraelio pietiniame kurorte prie Raudonosios jūros, jau turbūt yra pabuvoję nemaža dalis...

Atidžiai peržvelgusi vaikų vadovėlius tiesiog nustėro: tai – realus atvejis (696)

Viešai pristatyta nepanorusi būti filologė, humanitarinių mokslų daktarė, šiuo metu auginanti...

Deivydas Praspaliauskas atskleidė tobulos sriubos virimo būdą (80)

DELFI Maistas svečiavosi pas šefą Deivydą Praspaliauską restorane „Amandus“, kur virtuvės...

Lėktuvuose tarp keleivių sėdintys pilotai įsidėmi tai, ko mes nė nepastebime (35)

Keliones lėktuvu daugelis sieja su puikia proga netrikdomai pasnausti, padirbėti, paskaityti knygą...