aA
Nuo kitų metų sausio Lietuvoje nacionaline valiuta bus euras, tačiau gyventojai tam ėmė ruoštis jau dabar: personalo atrankos įmonės pastebi, jog darbuotojai prašo apie 100 litų didesnių algų, tačiau kartu ir išgyvena dėl galimų sunkumų.
© Shutterstock nuotr.

„Įdomus reiškinys, kurį stebime jau nuo rugpjūčio – kandidatai atrankų metu vis dažniau išsako savo atlyginimo lūkesčius eurais, neretai apvalindami sumas savo naudai. Anksčiau girdėti 2000-3000 litų lūkesčiai virto 600-900 eurais, nors pagal konvertavimo kursą turėtų būti keliais ar keliasdešimčių eurų mažesni. Bus itin įdomu stebėti, ar šis atlyginimo lūkesčių augimas dėl apvalinimo pereis ir į realaus atlyginimo didėjimą“, - komentuoja personalo atrankos įmonės „Manpower Lit“ direktorė Božena Petikonis-Šabanienė.

Bendrovė yra atlikusi darbuotojų ir darbdavių apklausą apie euro įvedimo baimes ir pasekmes.

Artėjant euro įvedimui, darbuotojai baiminasi, kad įmonės pasinaudos situacija ir bandys pabloginti darbo sąlygas: prašys „veržtis diržus“, sieks perskaičiuoti atlyginimus arba gudraus konvertuodami atlyginimą, pastebi įmonės „Manpower Lit“ vadovė.

„Tokios mintys paprastai vyrauja tose darbovietėse, kur nėra atviro bendravimo su darbuotojais. Kompanijose, kur atsakingai dirbama su personalo vadyba, darbuotojai dažniausiai nemato jokių grėsmių iš darbdavio pusės, nes sutarties keitimo, konvertavimo tvarka yra išdėstoma aiškiai ir laiku, tad darbuotojui nereikia spėlioti, kaip bus po sausio 1 dienos“, - sako B. Petikonis-Šabanienė.

Ji sako, jog darbdaviai panašių baimių turi tiekėjų ir partnerių atžvilgiu, kaip ir darbuotojai darbdaviams: ar teisingai bus konvertuojamos kainos, ar jie pasinaudos situacija medžiagų kainai padidinti, ar bandys persiderėti dėl esamų sąlygų.

Ar verta tikėtis atlyginimų augimo?

Šeimos finansų specialistės paaiškina, kad žmogaus noras uždirbti apvalią sumą pinigų yra paaiškinamas keliais argumentais.

„Yra tam tikros sumos ir išlaidų tipai, kuriuos įprasta įvardinti sveikaisiais skaičiais, pavyzdžiui, viešojo transporto bilietų, automobilio stovėjimo kaina, daugelio paslaugų įkainiai, o taip pat ir atlyginimas. Ko gero, keistai ar net įtartinai skambėtų, jei paklaustas apie lūkestį būsimam atlyginimui asmuo atsakytų „579 eurai“. Tad veikiausiai paprastumo dėlei ši suma suapvalinama, juolab, kai apie ją kalbama kaip apie gaires, - sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė. - Be to, kalbama apie pajamas, niekas nenorėtų patirti skriaudos, tad natūralu, jog apvalinama savo naudai.“

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė priduria, jog kalbant apie atlyginimą, darbo ieškantys žmonės savo lūkesčius perskaičiuoja į eurus ir renkasi artimiausią gražų skaičių.

„Žmonėms nepatinka mažesnė pajamų skaitinė išraiška. Taip pat jie patiria sunkumų „prisipratindami“ naują valiutą. Todėl žmonės nori „kompensacijos“ už, jų manymu, dėl euro įvedimo pablogėjusią gyvenimo kokybę, pavyzdžiui, didesnio uždarbio, - teigia J. Varanauskienė. - Toks požiūris atrodo pateisinamas, matant pavyzdžius, nors tokių būtų ir ne dauguma, kaip perskaičiuojamos prekių ir paslaugų kainos.“

Specialistės nuomone, jei įmonės produkcija pardavinėjama Lietuvoje ir pardavimo kainos perskaičiuotos jas suapvalinant į didesnę pusę ne tik matematiškai, bet ir rinkodariškai, tai yra prielaida tos įmonės darbuotojams tikėtis ir darbo užmokesčio apvalinimo į didesnę pusę.

Pataria, kaip išleisti mažiau

Pasikeitus atlyginimų ir kainų skaitinėms išraiškoms, trumpam gali pasikeisti ir vartotojų elgesys. Specialistės pataria, kaip išvengti neplanuotų išlaidų.

„Metų pradžioje ir dar kurį laiką pasikeitus kainų ir pajamų skaitinėms reikšmėms tikrai bus iššūkių paskirstyti pajamas, lyginti kainas, jas vertinti, mat nebus susiformavę „brangumo“ ir „pigumo“ kriterijai, sukaupta prekių ir paslaugų kainų „duomenų bazė“. Verta jau dabar atkreipti dėmesį į prekybininkų skelbiamas kainas eurais, pamažu formuojant kainų vertinimo kriterijus. Taip pat metų pradžioje reiktų didesnį dėmesį skirti sąskaitų išrašams ugdant įgūdžius vertinti pasikeitusias pinigų srautų skaitines reikšmes“, - siūlo O. Bložienė.

J. Varanauskienė pataria kelis pirmuosius mėnesius, kai Lietuvoje pasikeis valiuta, atidėti dalį pirkinių.

„Pirmus mėnesius galimi siurprizai. Atsiranda tikimybė nusipirkti nelabai reikalingų, neplanuotų pirkinių – rečiau perkamų daiktų. Paprastai tikimybė apsigauti mažesnė, jei perkame įprastinius daiktus – jų kainą gerai žinome litais, lengviau perskaičiuojame ir į eurus. Bet, jei staiga akis užkliūva už kokio nors patrauklaus daikto, kurio anksčiau nesame pirkę ir nelabai tiksliai galime pasakyti, kiek jis kainavo litais, gali būti sunku nuspręsti, pavyzdžiui 17 EUR (58,7 Lt) už orchidėją vazone tai daug ar mažai?“, - klausia J. Varanauskienė.

Ji vardija, kad žmonės mažiau ir rečiau klysta, spėdami dažniau perkamų tipinių prekių kainas.

„Sąmoningai pasidomėjusį žmogų apgauti visada yra daug sunkiau negu tą, kuris pasikliauja tik nuogirdomis iš pažįstamų. Ragintumėme visus pasitikrinti informaciją oficialiuose šaltiniuose, nesudarinėti sandorių, jeigu nesate tikri dėl jų teisėtumo, kruopščiai patikrinti pasiūlymus ar užklausas prieš teikiant savo asmeninę informaciją. Reikėtų supratingai reaguoti į galimas technines, IT sistemų klaidas ir netikslumus“, - pataria B. Petikonis-Šabanienė.

DELFI primena, kad patvirtintas ir neatšaukiamas litų keitimo į eurus kursas yra 3,4528 Lt už vieną eurą.

„Be eilių prekybos vietose atsiskaitant litais po Naujųjų metų, tikrai jokių šokiruojančių nesklandumų tikėtis nereiktų“, - mano O. Bložienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Į darbą Kauno tardymo izoliatoriuje grįžusi Kazėnienė pakliuvo į spąstus (65)

Korupciją ir nepotizmą Kalėjimų departamente demaskavusi Rasa Kazėnienė , grįžusi į darbą,...

„Alfa vyras“ laiške iš Lukiškių skundžiasi bado sąlygomis: atrodau kaip pažemintas kalinys (165)

Išžaginimu ir santykiavimu su jaunesniu nei šešiolikos metų asmeniu kaltinamas „ Alfa vyras “...

Seimas ant plauko pakabino kogeneracinių jėgainių likimą (7)

Šiandien Seimas atidėjo balsavimą dėl atliekų tvarkymo įstatymo pataisų, kuriomis būtų...

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Baltijos šalims teks rinktis (1126)

Šių valstybių padėtis bus nepavydėtina: ekonomika stagnuos, gyvenimo lygis smuks, pramonė...

Prekybininkų atstovas siūlo nekelti dramos dėl kainų: Lietuvoje pigiau nei kitur Europoje (87)

Premjeras Saulius Skvernelis žada paskelbti vyriausybės planą, kaip sumažinti kainas ribojant...

Vilniaus viešbučiams – aukso amžius: turistų daugėja, bet užsieniečiai sostinėje kai ko pasigenda (19)

„Iš ko susideda krypties patrauklumas? Geras įvaizdis padeda, bet kartais jo nebuvimas irgi yra...

Karbauskis neskuba patikėti miškų klausimo visam Seimui: per daug žaidimų emocijomis „valstiečiai“ pasiūlė nukelti klausimą (185)

Valstiečių-žaliųjų frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis sakė, kad miškų kirtimo klausimu...

Picerijų tinklas nubaustas 73 tūkst. eurų bauda: atlyginimus mokėjo per pensijų fondus (29)

Bendrovė, valdanti picerijų tinklą, į valstybės biudžetą turės sumokėti per 73 tūkst. eurų...

Vaikų maitinimo pertvarka virsta skandalu – susijusi įtakinga interesų grupė (470)

Daug kritikos sulaukęs naujasis Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas vaikų maitinimo ugdymo...

Fausta Marija Leščiauskaitė: tikiu, kad vaikams nereikia aukoti gyvenimo (69)

Fausta Marija Leščiauskaitė, kaip ir jos mylimasis, publicistas Andrius Užkalnis, žodžių...