Nuo šių metų sausio euro zonos nare tapusios Latvijos gyventojai iki šiol yra pakankamai skeptiški dėl bendros europinės valiutos, tvirtina SEB banko Latvijoje šeimos finansų ekspertas Edmundas Rudzitis.
© K. Cemnolonskio nuotr.

„Tai gali būti susiję ir su valiutos keitimo išlaidomis, ir su augančiomis kainomis“, - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje svarstė jis.

87 proc. latvių  tvirtino pastebėję kainų augimą po euro įvedimo.

Edmunds Rudzitis
Edmunds Rudzitis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Nors bendra infliacija buvo nedidelė, tačiau paslaugų sektoriuje kainos didėjo. (…) Žinoma, iš dalies tai buvo dėl apvalinimų prieš euro įvedimą“, - kalbėjo E. Rudzitis.

Latvijos statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį, palyginus su praėjusių metų rugpjūčiui, labiausiai – 7 proc. - per metus išaugo kirpėjų paslaugų kainos.

Antroje vietoje pagal kainų augimą buvo nuomos paslaugos, kurios per metus pabrango 6 proc., turizmo paslaugos – beveik 6 proc., maitinimo paslaugos – kiek daugiau nei 5 proc. Bendra paslaugų infliacija viršijo 3 proc.

Jo teigimu, po euro įvedimo latviai aktyviau pradėjo naudotis banko kortelėmis.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi SEB banko Estijoje šeimos finansų ekspertė Triina Messimas tvirtino, kad estai pakankamai lengvai apsiprato su euru.

Triin Messimas
Triin Messimas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Galėčiau pasakyti, kad estai pakankamai gerai įprato naudotis euru, todėl net sunkoka prisiminti, su kokiais iššūkiais susidūrėme jį įvedant“, - teigė ji.

Šiuo metu estai yra vieni labiausiai palaikančių eurą tarp visų euro zonos šalių – 80 proc. estų palaiko bendrą Europos Sąjungos valiutą.

Ekonomistė pastebi, kad įvedus eurą pasikeitė kai kurie gyventojų įpročiai, pavyzdžiui, dabar vaikai gauna daugiau kišenpinigių, nes anksčiau jie gaudavo 10 kronų (apie 64 euro centus), o dabar jiems duodama 1-2 eurus. 

SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė atkreipia dėmesį, kad lietuviai kainų didėjimo po euro tikisi labiausiai iš visų trijų Baltijos šalių. 

Tačiau ji pastebi, kad tam gali būti ir logiškas paaiškinimas, nes Latvijoje paslaugos ėmė brangti nuo praėjusių metų rugsėjo, o Lietuvoje – šį balandį, likus kur kas daugiau laiko iki euro įvedimo.

„Galima konstatuoti faktą, kad mūsų verslininkai išmoko kitų šalių praktiką ir kainas pradėjo apvalinti anksčiau, nes pasirašius Geros verslo praktikos kodeksą kainų keisti nebegalima“, - teigė J. Varanauskienė.

Atsikrato grynųjų

Kaip nurodoma SEB banko parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje, vis daugiau gyventojų grynaisiais laikomas santaupas padeda į banko sąskaitas tam, kad jos automatiškai pasikeistų į eurus.

Tiesa, Lietuvoje grynųjų pinigų yra daugiau nei kitose Baltijos šalyse.  Europos centrinio banko duomenimis, Lietuvoje vienam gyventojui statistikai teko 634 eurai grynųjų pinigų. Atitinkamu laikotarpiu iki euro įvedimo Estijoje šis skaičius buvo 297 eurai, Latvijoje – 680 eurų. 

Julita Varanauskienė
Julita Varanauskienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nors Latvijoje grynųjų pinigų kiekis prieš euro įvedimą buvo istoriškai didžiausias tarp Baltijos šalių, euras situaciją pakeitė iš esmės.

„Jau dabar indėlių augimo tempas Lietuvoje yra didesnis nei ruošiantis įvesti eurą Latvijoje ir Estijoje. Tai rodo, kad nemaža dalis gyventojų ketina rinktis automatinį pinigų keitimo būdą ir grynaisiais laikomas santaupas neša į bankus“, - sako J. Varanauskienė.

Tiesa, kaimyninėse šalyse buvo pastebėta, kad po euro įvedimo, grynųjų pinigų dalis ekonomikose vėl šiek tiek išaugo.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Savaitės orai: bus labai tvanku (10)

Pirmadienio dieną Lietuvoje bus nepastoviai debesuota. Daugelyje pietinių ir rytinių rajonų...

Keturių mažamečių mama kaimu grožisi valydama kaminą (58)

Vaikštome su Daiva Mikelioniene jos šeimos sodyboje Verstaminų kaime. Apžiūrėti visam turtui...

Prakeiksmas yra ne juokai: ar tai tikrovė, ar tik silpnų žmonių baimės? (120)

Kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas DELFI teigia, kad prakeikti galima tik tuos, kurie yra...

Turime dvi problemas – emigraciją į užsienį ir emigraciją į Vilnių (369)

Pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Rygos įsikūrusio Rokiškio Nepriklausomybės aikštėje...

Legendinio Nicko Cave'o koncertas: pravirkdyta publika, roko manifestas ir neįprastas dėmesys fanams

Šių metų „ Positivus “ festivalis stebino įspūdingais pasaulinio garso vardais ir...

Už Atlanto žalgirietis Daviesas – rezultatyvus ir naudingas draugiškame turnyre (7)

Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas Brandonas Daviesas savaitgalį pradėjo kovas draugiškame...

Ligoninių pertvarka: žmonės bijo, kad susirgę nebeturės kur eiti (59)

Seimui rengiantis spręsti, ką daryti su prezidentės Dalios Grybauskaitės prašymais pataisyti...

Jau po poros metų tokių specialistų paklausa išaugs triskart (18)

Vos už poros metų – 2020-aisiais – Lietuvoje reikės nemažiau kaip 300 informacinių sistemų,...

Po Trumpo ir Putino susitikimo – nedviprasmiškas JAV signalas Rusijai: mes jus stebime (744)

Ar Rusija, JAV prezidento nuomone, yra priešininkė? Tokio klausimo kelis sykius pastaruoju metu...

Gyvybingumu stebinantis interjeras: dizaineriai laužė visus stereotipus (8)

Įsiurbti į pilką didmiesčio kasdienybės rutiną dažnai pasvajojame apie pabėgimą į pavasario...