aA
Lietuvoje šių Naujųjų metų buvo laukiama su gerai atlikto darbo jausmu ir nauja valiuta – euru.
Ramunė Rimgailaitė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Šiame tekste – apie tai, kaip lietuviai jaučiasi prisijungdami prie euro zonos.

Lietuviai jau yra gerai susipažinę su euru

Iš tikrųjų nėra labai tikslu eurą vadinti nauja valiuta. Europos bendra valiuta gyvuoja jau nuo 1999 metų, o Lietuvos litas su euru susietas 2002 metais.

Lietuvių pasirinkimas įsivesti eurą nėra staigmena, nes žmonės jau kurį laiką euru pasitiki ir naudoja jį kartu su litu: panašiai kaip Latvijoje, eurais skolinamasi ar kaupiami pinigai bankuose, atsiskaitoma už importuojamas ir eksportuojamas prekes. Ir kaip kitaip? Juk euras yra viena iš valiutų, plačiai naudojamų visame pasaulyje: 25 % pasaulio užsienio valiutų atsargų laikomos eurais ir 40 % pasaulio prekybos sandorių sudaromi šia Latvijoje jau geriau pažįstama valiuta.

Kelias euro link nebuvo rožėmis klotas

Paralelės tarp Latvijos ir Lietuvos yra akivaizdžios. Nei Latvijos, nei Lietuvos kelias euro link nebuvo sklandus ir rožėmis klotas. Lietuva įsivesti eurą bandė 2007 metais, deja, nesėkmingai, nes ekonominio augimo tempas nebuvo toks, kad valstybė atitiktų Mastrichto kriterijus. Žiūrint į dabartinį Lietuvos ekonominį vystymąsi, jau galima sakyti, kad ekonominiai rodikliai yra geresni nei vidutiniai euro zonos ekonominio vystymosi rodikliai ir pakankami eurui įvesti. Nuo 2011 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempai Lietuvoje buvo vieni iš sparčiausių visoje euro zonoje, valstybės skola, skaičiuojama procentais, palyginti su BVP, yra viena mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), nuo 2009 iki 2013 metų Lietuvos Vyriausybė – viena iš ES lyderių pagal sumažintas vyriausybės išlaidas (procentais, palyginti su BVP).

Lietuva artėja prie ES vidutinio išsivystymo rodiklio

Džiugu, kad Lietuvai pavyko pasiekti nuo 2004 metų didžiausią perkamosios galios pariteto (BVP vienam gyventojui) prieaugį visoje ES, ir 2013 metais Lietuvos BVP vienam gyventojui jau yra toks pats kaip atitinkamas Estijos ir Graikijos rodiklis. Viena iš greito augimo priežasčių galėtų būti tai, kad neturtingesnės ES valstybės prie geresnio pragyvenimo lygio artėja greičiau nei turtingesnės. Tačiau bet kuriuo atveju šis rodiklis gerai parodo valstybės materialinės gerovės lygį, o jo augimas yra ženklas, rodantis ekonominės padėties pagerėjimą.

Iššūkių pakanka

Euras nėra burtų lazdelė, jo įvedimu niekas nesibaigia. Lietuvai toliau kyla rimtų iššūkių, pavyzdžiui, palyginti didelės priklausomybės nuo pagrindinės prekybos partnerės – Rusijos - problema. Būtent Lietuvą Rusijos sankcijos pažeidė labiausiai. Sankcijomis uždraustų produktų eksportas į Rusiją sudarė 2,5 % BVP (toks Latvijos, Estijos ir Lenkijos eksportas buvo mažesnis nei po 0,5 % BVP). Kaip nurodo Lietuvos ekonomikos ekspertai, dėl sankcijų lietuviškos kilmės pieno ir jo produktų eksportas šių metų rugpjūčio–spalio mėnesiais sumažėjo 144,2 milijono litų (41,8 milijono eurų), palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, tačiau lietuviškos kilmės mėsos ir jos produktų eksportas sumažėjo 29,1 milijono litų (8,4 milijonais eurų). Kartu Lietuvos eksportuotojai toliau stengiasi persiorientuoti į kitas rinkas, ir statistika rodo, kad iš dalies jau yra persiorientavę. Numatoma, kad šį procesą paskubins ir pokyčiai, susiję su Rusijos ir kitų Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių valiutomis. Rublio kurso kritimas irgi iš esmės brangina Lietuvos eksportuojamą produkciją į Rusiją.

Įprastos baimės dėl euro įvedimo

Suprantama, kad Lietuvoje yra daug žmonių, kurie euro įvedimo laukia susirūpinę – tiek dėl nostalgijos, tiek iš praktinių sumetimų. Kad šios baimės būtų mažesnės, noriu priminti Latvijos patirtį po euro įvedimo. Iš esmės visi euro įvedimo laikotarpiu Latvijos banko pateikti pažadai, kaip rodytų 12 mėnesių laikotarpis, išsipildė. Neišsipildė tik prieš Europos bendrosios valiutos įvedimą visuomenėje sklandžiusi baimė, pavyzdžiui, apie spartų kainų kilimą, euro zonos žlugimą, nacionalinio identiteto praradimą ir pan.

Euro balansą trumpame pranešime apibendrino Latvijos banko ekonomistė Daina Paula. Ji darė išvadą, kad po euro įvedimo Latvijoje vidutinės algos augimas iš esmės pranoksta infliaciją, vidutinė senatvės pensija ir jos perkamoji galia ir toliau auga, tačiau euro įvedimo įtaka infliacijai yra minimali. Be to, tiek valstybė, tiek gyventojai sutaupė daug pinigų, nes nebėra valiutos konvertavimo išlaidų, gerokai sumažėjo tarptautinių mokėjimų eurais pavedimų mokestis, valstybės skolos tvarkymo išlaidos tapo mažesnės.

Lietuva ir euras – Baltijos regiono kontekstas

Baltijos šalių ekonomikos yra glaudžiai susijusios. Pavyzdžiui, 2014 metų 2 ketvirčio duomenimis, 11 % Lietuvos tiesioginių investicijų į užsienį pateko į Latviją, 8 % – į Estiją. Turint omenyje tai, kad visose Baltijos valstybėse nuo 2015 metų sausio 1 dienos bus bendra valiuta, galima laukti tiek tarpusavio investicijų, tiek prekybos augimo. Dėl bendros valiutos tikrai palengvės eksportas ir importas. Numatoma, kad su euro įvedimu Lietuvos investuotojų akyse Baltijos šalys taps vienu bendru ekonominiu regionu. Regiono bendras ekonominis potencialas yra svarbus ir Europos mastu – pagal bendrą Baltijos šalių gyventojų skaičių (6,3 milijonai) būsime per vidurį tarp Suomijos (5,4 milijono) ir Austrijos (8,5 milijono).

Tapsime stipresni, turtingesni ir įtakingesni

Apibendrinant pasakytina, kad euro įvedimas visose trijose Baltijos šalyse leis mums tapti stipresniems ir turtingesniems, arba, ekonomistų kalba kalbant, pasiekti geresnį gyvenimo lygį.

Euras reikš ir didesnį tiek Lietuvos, tiek ir viso regiono saugumą, o tai ypač svarbu vykstant dabarties geopolitiniams įvykiams.

Dar vienas aspektas – Baltijos šalys ir toliau stiprina savo vaidmenį ir įtaką priimant Europos ekonominius sprendimus. Po 2015 metų sausio 1 dienos prie bendro Europos Centrinio Banko Tarybos stalo sėdės jau keturi baltai – Latvijos, Lietuvos ir Estijos centrinių bankų prezidentai ir už eurą atsakingas ES komisaras Valdis Dombrovskis. Kooperuodamiesi ir bendradarbiaudami priimant ekonominės politikos sprendimus Europos koridoriuose, gebėsime geriau pasirūpinti savo regiono reikalais euro zonoje. Atskirai kiekviena Baltijos šalis yra maža, bet kartu jos sugeba daug.

Vis dėlto, nors euro įvedimas ir turės teigiamą įtaką Lietuvos ekonomikos augimui, reikia atsiminti, kad euras – ne burtų lazdelė. Taigi, siekiant geresnio pragyvenimo lygio, ir toliau labai svarbu vykdyti išmintingą biudžeto politiką ir struktūrines reformas, stiprinančias valstybės konkurencingumą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos grėsmių akivaizdoje – svarbus iššūkis Lietuvai: ekspertai įvardijo, koks žingsnis būtų pražūtingas (65)

Kas turi dar įvykti, kad lietuviai nebesiilgėtų Sovietų Sąjungos? Kuri šalis mums atrodo pati...

Įtampa Vilniaus daugiabutyje: kaimynui pradėjus remontą – pradėjo griūti visas namas (56)

Nenori susipykti su kaimynu, nepradėk remonto, – sako žmonės. Vieno Vilniaus daugiabučio...

Kelionės tikslas – Jordanija: turistų neišlepinti vietiniai atostogas paverčia tobulomis (1)

Prieš pradėdamas norėčiau įspėti – jei Jūs esate poilsį paplūdimyje mėgstantis turistas,...

Vytautas Landsbergis: Lietuva neteko labai svarbaus žmogaus, savo gyvasties, balso ir liudijimo (235)

„ Lietuva neteko labai svarbaus žmogaus, savo gyvasties, balso ir liudijimo“, – taip apie Jono...

Kuzminskas – apie mūšio su „Žalgiriu“ svarbą, norą pasirodyti ir Kurtinaitį Eurolygoje specialiai Krepšinis.lt iš Milano (1)

Milano „Olimpia Armani“ ekipos puolėjas Mindaugas Kuzminskas Eurolygos rungtynių su Kauno...

Valdo Adamkaus prisiminimai apie Joną Meką: jis buvo realistas su meniška gyslele (17)

„Paprastas žmogus, realistas, jaučiantis gyvenimo pulsą, bet savyje turėjęs meniškąją...

Gydytoja Lina arabų šalyje užsiima vienu pavojingiausių darbų: bet kuriuo metu geras gyvenimas gali pasibaigti (112)

Lina Skutaitė-Chaudhary gali save drąsiai vadinti gydytoja ekstremale. Ši akušerė-ginekologė...

Mirė Jonas Mekas papildyta (112)

Trečiadienį mirė žinomas lietuvių kilmės menininkas Jonas Mekas .

Naujame „Eurovizijos“ atrankų filmavime – netikėti dalyvių prisistatymai ir naujų favoritų paieška pildoma (9)

Trečiadienio vakarą LRT Didžiojoje studijoje prasidėjo jau ketvirtasis „Eurovizijos“...