Specialioje euro įvedimui skirtoje rubrikoje domimasi ne tik tuo, kokia valiuta santaupas saugoti, bet ir kur tai daryti. Klausiama, ar tikrai saugiausia santaupas laikyti bankuose – juk visai neseniai buvo paskelbtas „Snoro“ bankrotas, iš finansų rinkos pasitraukė ir „Ūkio bankas“, o gal verta jas investuoti – tačiau kur?, spėliojama, gal geriausia turimus pinigus tiesiog slėpti kojinėje?
DELFI nusprendė išsiaiškinti, kaip santaupas laikyti pataria skirtingų sričių specialistai. Jų teigimu, saugiausia pinigus laikyti bankuose ir pernelyg jais nespekuliuoti.
Namuose pinigus nesaugu laikyti dėl vagių ir užmaršumo
Vis dėlto matyti, kad dalis žmonių mėgsta pinigus laikyti prie savęs – namuose ar kitoje jiems gerai pažįstamoje vietoje. Taip elgiamasi ne tik dėl įpročių, bet ir dėl to, kad bankais iki šiol nėra pasitikima. Tačiau toks sprendimas gali atnešti didelių nuostolių, mat namuose paslėptų pinigų netekti galima kur kas greičiau nei žlugs bankas.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis DELFI patvirtino, kad laikyti dideles sumas pinigų namuose – nėra saugu, nes dažniausiai vagys atranda net įmantriausias slėptuves.
„Oficialios baudžiamosios statistikos duomenimis, vagystės sudaro 77,9 proc. visų užregistruotų kriminalinių nusikaltimų. Geriausias patarimas – nelaikyti pinigų namuose, nes bet kokiu atveju labai didelė tikimybė, kad įsilaužėliai juos aptiks“, – patarė R. Matonis.
Lietuviai ruošiasi euro įvedimui – perka seifus
Gausu informacijos ir apie tai, kai pinigus namuose saugoję žmonės apie juos pamiršta ir, pavyzdžiui, išmeta sofą, kurios čiužinyje santaupos buvo slepiamos, ar užkuria krosnį, kurios kamine pinigus saugojo. Viešoje erdvėje matyti ir pranešimų apie sukčiams atiduodamus pinigus – santaupas namuose laikantys žmonės greičiau pasiduoda manipuliacijoms ir jas perduoda. Santaupos gali žaibiškai išnykti ir namuose kilus gaisrui.
Vis dėlto seifus parduodančios įmonės „Vairema“ direktorius Vaidas Dargis pastebi, kad pastaruoju metu seifų paklausa šiek tiek paaugo. Tai rodo, kad lietuviai bando namuose laikomas santaupas ir kitus brangius daiktus apsaugoti.
„Pagrindiniai mūsų pirkėjai yra tie, kuriems seifas yra būtinas saugoti ginklą ar svarbius dokumentus. Dažniausiai renkamasi tuos modelius, kurie kainuoja iki 500.lt. Laikyti pinigus ar brangius daiktus seife pavojinga, jei seifas neatitinka jam keliamų saugumo reikalavimų, tačiau užsienyje jau kurį laiką taikoma praktika, kai jie dengiami įvairiomis plokštėmis, ir iš išorės atrodo kaip paprastos spintelės. Seifas yra reikalingas namuose, nes tinkamai įrengtas, jis gali padėti apsisaugoti nuo svetimų žmonių – santechniko, auklės, namų tvarkytojos, vaikų draugų ar pažįstamų – landumo”, – mano V. Dargis.
Tačiau net ir seife laikomi pinigai nėra visiškai saugūs. Ne kartą buvo girdima apie atvejus, kai įsibrovę į namus, vienkiemių ir sodybų šeimininkus plėšikai kankina, sumuša arba grasina ginklais ir peiliais, kol kodas yra išduodamas. Be to, laikomos namuose santaupos nėra apdraustos.
Santaupas pataria laikyti bankuose
Todėl asmeninių finansų srityse besispecializuojantys specialistai sutaria, kad saugiausia yra santaupas laikyti banko sąskaitoje.
„SEB“ banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pasakojo girdėjusi, kad euro įvedimo Lietuvoje faktu pradeda naudotis ir sukčiai. Pavyzdžiui, vyksta pas žmones suregistruoti grynųjų litų ir juos pasisavina.
„Belieka priminti, kad indėliai, banko sąskaitose laikomos lėšos iki 100 tūkst. eurų yra apdraustos indėlių draudimu“, – informavo specialistė.
Anot jos, laukiant naujos valiutos, būtina peržvelgti savo santaupas ir įvertinti, ar jų gali prireikti artimiausiu metu, ar jos bus skirtos tolimesnei ateičiai, pavyzdžiui, pradiniam būsto paskolos įnašui, vaiko mokslams ar pensijai.
„Jeigu santaupų gali prireikti per artimiausią pusmetį ar metus, paprasčiausia reikia jas padėti į banko sąskaitą ar indėlį. Tai nesuvaržys žmogaus poreikių naudoti lėšas. Be to, 2015 m. sausio 1 d. šios santaupos litais bus automatiškai ir nemokamai perskaičiuotos į eurus pagal nustatytą ir neatšaukiamą lito ir euro kursą (1 Eur = 3,45280 Lt)“, – priminė banko atstovė.
Tačiau norinčius ir toliau santaupas laikyti grynaisiais pinigais ji suskubo informuoti, kad šiuo metu, nelaukiant 2015 metų, litus keičiant į grynuosius eurus bankuose yra taikomas valiutos keitimo paslaugos mokestis, o valiuta keičiama pagal komercinį kursą. Todėl norint išvengti papildomų išlaidų ji pataria pinigus keisti po sausio 1 dienos, per nustatytą laikotarpį, kai grynieji pinigai bus keičiami nemokamai.
„Tik, ko gero, reikėtų apsišarvuoti kantrybe, nes kaimynų latvių patirtis rodo, kad tokiems žmonėms teko gaišti eilėse“, – įspėjo J. Varanauskienė.
Litus į eurus nemokamai bus galima keisti ištisus metus
Tačiau „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė priminė, kad litus į eurus visuose bankų padaliniuose nemokamai galima bus keisti pusę metų, dalyje jų (89-iuose) – ir ištisus metus, o Lietuvos bankas litus į eurus keis neribotą laikotarpį, taigi laiko išsikeisti pinigus tikrai yra ir bus.
Ji taip pat patikino, kad dabar – pats geriausias laikas santaupas grynaisiais pinigais laikiusiems žmonėms juos įnešti į sąskaitas. Tai būtina padaryti nelaukiant paskutinės minutės – gruodžio mėnesio.
„Gruodžio mėnesį ir taip yra begalė rūpesčių: įmonių vakarėliai, šeimos vakarienės ir pietūs, dovanos, apsipirkimai, vaikų šventės darželyje ir mokykloje, spūstys gatvėse ir bankuose. Daugelis stengiasi prieš šventes sutvarkyti paskutinius finansinius klausimus, eilės būna visur, tad geriausia, ką gali gyventojai, turintys santaupų namuose, padaryti – įnešti savo santaupas į sąskaitas bankuose pasinaudodami pinigų įnešimo bankomatais ir ramiai planuotis rudens ir švenčių laikotarpį. Svarbu atsiminti, kad pinigai sąskaitose yra labiau apsaugoti ir nuo įvairių sukčiavimo atvejų, santaupos banke kur kas rečiau nukenčia nei grynieji namuose“, – pastebi specialistė.
Investuoti pataria į save
Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, ekonomistas Antanas Buračas pastebi, kad taupymo tradicijas lietuvius verčia keisti ne euras, o nulinės palūkanos. Dėl to beveik nebėra prasmės taupyti bankuose.
„Taupyti bankuose tapo neprasminga senokai, kai tik palūkanos tapo lygios infliacijos tempui. Banke tinka tik saugoti pinigus – tai saugiau nei namuose, o ir patogiau – paskui jas galima išleisti naudojant banko kortelę, tačiau prasmingiausia pinigus investuoti. Tiesa, tam reikia žinių ir prasmingų apmąstymų. Deja, dažnai mūsų finansų konsultantai yra nepakankamai patikimi – jie rūpinasi savo premijomis arba savininkų interesais. Todėl informacijos, kaip teisingai investuoti, geriausia ieškoti internete, prie investicinių fondų, arba klausti konsultacijas teikiančių firmų. Didesni investiciniai fondai turi parengę demonstracinius paketus, padedančius išmokti teisingai atlikti visas operacijas”, – patarė profesorius.
Paklaustas, į kokias sritis galėtų patarti investuoti, A. Buračas patikino, kad pelningas sritis nuspėti nėra paprasta. Jam keista, tačiau nepasiteisino net profesionalų patarimai investuoti į retuosius metalus, į žaliavas, kurių esą pasaulyje mažėja.
„Įvedus eurą bus griežtesnė komercinių bankų priežiūra ir indėlių apsaugos kontrolė. Dabar didelės bankų krizės atveju visiems indėlininkams būtų galima tikėtis savo lėšų susigrąžinimo tik teoriškai – Lietuvoje tam nėra sudaryti pakankami rezervai. Todėl paprasčiausias būdas pasiruošti lito pakeitimo euru – laikyti pinigus sąskaitoje, nes euro įvedimo dieną litai sąskaitoje bus perskaičiuoti į eurus pagal oficialų kursą. Be to, tai nieko nekainuos. O investuoti geriausia į savo profesinę kompetenciją, vaikus, šeimą, namus, internetą. Valiutų spekuliacijos ar investicijos į vertybinius popierius reikalauja nepriklausomų žinių ir nuolatinės situacijos kontrolės”, – pripažino ekonomistas.
