Specialioje DELFI euro įvedimui skirtoje rubrikoje skaitytojas uždavė klausimą – „Ar įvedus eurą reikės iš naujo pasirašyti darbo sutartį, kur atlyginimo dydis bus įvardytas eurais?“. Šis klausimas privertė suklusti ir darbo šiuo metu ieškančius ar jį keisti norinčius asmenis. Jie domėjosi, kada palankiau ieškoti darbo, – prieš ar po euro įvedimo.
© Shutterstock nuotr.

Finansų ministerijos teigimu, dėl euro įvedimo privaloma tvarka darbo sutarčių pakeisti nereikės – galios jų tęstinumo principas, tačiau darbuotojus būtina informuoti apie konkretų kiekvieno darbuotojo darbo užmokestį eurais.

„Visos iki euro įvedimo sudarytos darbo sutartys liks galioti ir be tokių pakeitimų, nes konvertavimas turi būti atliktas automatiškai pagal litų į eurus keitimo kursą. Taip pat svarbu paminėti, kad darbo užmokestis bus apvalinamas gavėjo naudai“, – patikino Finansų ministerijos atstovai.

Tačiau pokyčių neišvengs darbo šiuo metu ieškantys asmenys. Latvijoje, kur euras buvo įvestas šių metų sausį, pirmąjį šių metų ketvirtį pastebėtas didžiulis atlyginimų šuolis (vidutinis atlyginimas Latvijoje didėjo 9 proc.). Estijoje, kuri eurą įsivedė 2011 metais, vidutinis darbo užmokestis nuolat tik didėjo ( Lietuvos banko duomenimis, „Estijoje 2009 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 784 eurai, 2010 metais jis siekė 791 eurą, 2012 m. pirmą ketvirtį buvo 847 eurai, o valandinis – 5,16 eurų“).

Įdomu ir tai, kad Estijai įsivedus eurą pastebėtas darbo pasiūlymų skaičiaus didėjimas (Lietuvos banko duomenimis, „2012 m. pirmą ketvirtį užregistruotas 14 081 darbo pasiūlymas, o tai sudaro iki 29 proc. daugiau darbo pasiūlymų nei 2011 metais tuo pačiu laikotarpiu. Estijos statistikos departamento duomenimis daugiausia laisvų darbo vietų 2011 m. pirmą ketvirtį buvo pramonės, viešojo administravimo, nacionalinės gynybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose“).

Todėl galime tikėtis, kad Lietuvai įsivedusi eurą sulauksime panašių pasekmių. Tai patvirtina ir Lietuvoje dirbantys karjeros konsultantai. Anot jų, vidutinis darbo užmokestis turėtų augti, o darbo pasiūlymų – daugėti.

Spėja, kad lietuviai vėl gali susigundyti emigracija

Tačiau personalo ir teisinių paslaugų bendrovės „Horos“ direktorė Ieva Jasaitytė nepataria laukti euro ir tik tada pradėti ieškoti darbo. Anot jos, darbuotojų judėjimas vyksta nuolat, taip pat nuolat steigiasi naujos bendrovės, užsienio bendrovės įsilieja į rinką, tad naujų darbo galimybių yra visada.

„Lietuvos integracija į Europos Sąjungą finansine plotme neatsiejama nuo integracijos ir įsiliejimo į bendrą darbo rinką. Dabar turime teisę į laisvą darbo judėjimą, tačiau Lietuvai įsivedus eurą, šią teisę įgyvendinti bus dar paprasčiau ir patraukliau. Visų pirma, įvedus eurą, darbuotojui bus lengviau palyginti darbo užmokesčio dydį Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse. Didžioji dauguma specialistų užsienyje gauna didesnius atlyginimus, nei specialistai Lietuvoje. Taigi darbuotojai arba pradės reikalauti didesnio atlygio už tą patį darbą, arba pradės vertinti darbo užsienyje galimybę. Galbūt paaiškės, kad verta persikelti gyventi į kaimyninę valstybę dėl naujo darbo arba sutarti su užsienio darbdaviu, kad dirbti būtų galima užsienio kompanijai, o fiziškai būti Lietuvoje“, – galimus rinkos pokyčius įvardijo specialistė.

Anot jos, euro įtaka darbo rinkai bus teigiama. Visų pirma, žmonėms taps lengviau įsilieti į darbo rinką, nes atsiras didesnė konkurencija, ir darbuotojai, ypatingai gyvenantys pasienio zonose, bus suinteresuoti gauti konkurencingą atlygį. Antra, įvedus eurą, kils ir kainos, taip bus daroma įtaka vartojimui – daugiau išleisime, reikės daugiau darbuotojų, norėsime daugiau uždirbti.

„Makroekonomine prasme, labai didelis pokytis neįvyks – juk litas jau yra surištas su euru, tiesiog vieną „popierėlį“ (litą) pakeisime kitu (euru). Didesni pokyčiai vyks psichologine prasme: investuotojai drąsiau investuos, steigs čia kompanijas, kurdami daugiau darbo vietų ir siūlydami darbuotojams didesnį atlyginimą, darbuotojai galės lengviau palyginti gaunamą atlygį su užsienio specialisto atlygiu, taip pat užsienio gyventojams Lietuva taps patrauklesnė ir darbuotojams iš užsienio bus patogiau atvykti dirbti čia“, – patikino I. Jasaitytė.

Jos teigimu, visi šie veiksniai yra palankūs darbuotojams derybose su darbdaviu dėl didesnio atlyginimo.

Didesnio atlyginimo galima prašyti jau dabar

Anot I. Jasaitytės, net ir liekant tame pačiame darbe, šiuo metu verta pabandyti darbdavių paprašyti didesnio atlyginimo ar geresnių darbo sąlygų. Tai galima daryti ir prieš ir po euro įvedimo – tereikia tokį norą pagrįsti skirtingais argumentais.

„Ir prieš, ir po euro įvedimo, darbdaviai turės papildomos naštos galvojant, ar viską atliko tinkamai ruošiantis euro įvedimui, tad tokiu įtemptu metu atsiras daugybė neišvengiamos administracinės naštos, kurios iki šiol nebuvo. Todėl gali būti, kad darbo sutarčių sąlygų keitimas ir darbuotojų motyvavimas kai kuriems darbdaviams bus antraeilis dalykas. Iš kitos pusės, persirašant darbo sutartis, ar įtraukiant į jas papildomą priedą dėl atlyginimo dydžio eurais, darbuotojas turi puikią progą kreiptis į darbdavį su prašymu persvarstyti jo atlyginimo dydį. Po euro įvedimo įtampa kurį laiką neatslūgs, ypač kai dar bus galimi atsiskaitymai litais“, – patikino specialistė.

Tuo tarpu darbo šiuo metu ieškantiems žmonėms ji patarė įdėti daugiau pastangų rengiant savo CV ir rašant motyvacinį laišką. Netinkamas savęs pristatymas – viena iš didžiausių ieškančių darbo klaidų. Tiesa, euro įvedimas turėtų pakoreguoti ir darbdavių planus.

„Dažnai darbdaviai mano, kad užtenka įkelti skelbimą „ieškomas specialistas“, ir žmonės ateis patys. Šiuolaikinis darbuotojas žino, ko yra vertas, ir renkasi, kurioje įmonėje nori dirbti, kokį darbą nori atlikti, kaip save realizuoti. Jei įmonė skiria nepakankamai laiko darbuotojo paieškai, nepasiekia potencialaus darbuotojo per jam priimtinas priemones (pavyzdžiui, socialinius tinklus), jei neskiria dėmesio ir laiko darbovietės reprezentacijai, nesistengia motyvuoti darbuotojus gera atmosfera, neverta tikėtis, kad geri specialistai patys susiras tokią įmonę“, – pripažino specialistė.

Tėra viena išimtis, kodėl verta palaukti euro

Tačiau Lietuvos karjeros specialistų asociacijos nario Kęstučio Mikolajūno teigimu, tėra viena išimtis, kada ieškant darbo verta laukti euro įvedimo.

„Jei euro simbolis ar banknotas žmogui yra stipriausias motyvatorius, dėl kurio jis padarytų viską, gal tada ir verta palaukti. Dabar daugelis žmonių jaučiasi neramiai dėl euro įvedimo ir galimo jo poveikio, o tas nerimas yra dar didesnis, jei žmogus neturi darbo. Tuomet mažėja jo pasitikėjimas savo jėgomis, krenta savivertė, todėl jis tampa nebepatrauklus ir potencialiam darbdaviui“, – pastebi K. Mikalojūnas.

Anot jo, didžiausia galimybė išsiderėti palankesnes sąlygas darbe bus tada, kai abi sandorio pusės iš to laimės – darbdaviui reikės būtent tokio darbuotojo, o darbuotojui – būtent tokio darbo.

„Svarbu nepamiršti, kad darbdavys taip pat rizikuoja gauti katę maiše ir avansu jam pasitikėti būsimu darbuotoju – sunku. Kas kita, jei esi įgijęs pasitikėjimą, įrodei tai darbais ar kažkaip kitaip. Įsivaizduokite vestuves (ar draugystę) – reikalingas abipusis pasitikėjimas, panašūs santykiai yra ir darbe. Dabar numatyti visas euro įvedimo pasekmes sunku, tačiau verslui tai paranku. Tikėtina, kad algos ilgainiui kils, tačiau ne iškart tik įvedus eurą“, – ateities prognozėmis dalijosi specialistas.

Įvardijo, kokiose srityse darbuotojų gali pritrūkti

Šiuo metu ieškantiems darbo jis pataria įsidarbinti darbo ieškotoju – darbo ieškoti po 8 valandas kasdien. Pavyzdžiui, pusę dienos skirti informacijos rinkimui, vizitų derinimui, planavimui, skambučiams ir laiškams, o kitą pusę – susitikimams su potencialiais darbdaviais.

„Tradiciškai daugiausia darbuotojų ieškoma iškart po vasaros, vasarą reikia nebent sezoninių darbuotojų, kaip kad pavyzdžiui, padavėjų. Euras Lietuvoje įvedamas per Naujuosius metus, iš karto po jų dauguma verslų kiek sustoja – po Kalėdinės prekybos bumo būtinas šioks toks atokvėpis. Tad ir darbuotojų bus ieškoma kiek mažiau. Jauni žmonės yra labai lankstūs, tad prie euro jie turėtų prisitaikyti greitai, kiek daugiau laiko turbūt prireiks pensininkams.

Prisimenu, kad metus ar du po devalvacijos Lenkijoje (buvo nubraukti trys nuliai), žmonės dar perskaičiuodavo kainas tūkstančiais (su nuliais), ypač automobilių ar nekilnojamojo turto srityje – ilgiau planuojamų pirkinių. Tikėtina, kad automobilių ar nekilnojamo turto segmentuose bus nedidelė stagnacija, o turizmo ir su eksportu susijusiuose sektoriuose perėjimas prie euro bus nepastebimas, tikėtina, kad šiuose segmentuose darbuotojų paklausa išaugs“, – kaip įvairios darbo sritys reaguos į eurą, spėjo K. Mikolajūnas.

Įvardijo 4 žingsnius, padėsiančius susirasti darbą

Ir įvardijo 4 žingsnius, kurie padės susirasti darbą:

1. Reikia įsisąmoninti, kad tik tu pats esi atsakingas už savo karjerą. Tai reiškia, kad į save turi investuoti nuolat, net tada, jei turi darbą, ir esi juo patenkintas. Tobulėti esamame darbe, plėsti profesinius ryšius, galbūt susirasti greta kitą sritį, kuri tave praturtintų, būtų privalumas tavo profesijoje, o reikalui esant, galėtum greitai pakeisti profesiją.

2. Labai svarbu, kaip jautiesi, t.y. kiek pasitiki savimi, savo jėgomis konkrečioje profesinėje srityje. Jei kurį laiką jau neturi darbo, tai pastebėsi, kad savivertė krenta. Todėl geriau laikinas darbas, net jei alga mažesnė, nei tikėjaisi, arba savanorystė – visa tai kelia savivertę, suteikia neįkainojamos patirties (taip, darbe gauni ne tik algą, o ir išmoksti ko nors naujo, tobulėji), todėl tikimybė įtikti naujam darbdaviui bus didesnė. Be to, kiekvienas darbas plečia tavo pažinčių ratą, todėl didėja tikimybė sulaukti patrauklių pasiūlymų iš aplinkinių ar kolegų.

3. Darbo ieškoti geriau netradiciškai – pačiam megzti ryšius su potencialiais darbdaviais, net kai jie darbuotojų neieško. Taip pat megzti profesinius ryšius, rūpintis savo profesine reputacija, nelygu sričiai, gal savanorystė ar nevyriausybinės organizacijos veikla bus ta tarpinė stotelė, kuri ves į svajonių darbą.

4. Jeigu neturi darbo, tai nereiškia, kad esi kuo nors blogesnis už kitus. Visiems taip nutinka. Svarbu neužsidaryti tarp keturių sienų, rasti draugų ar artimų žmonių, kurie palaiko, o kartu padeda objektyviau suprasti save. Pasiklausinėk, kokioje srityje jie tave matytų, kokios tavo stipriosios savybės. Pokalbis su psichologu, koučingo specialistu ar karjeros konsultantu padės geriau pažinti save ir susidėlioti savo ateities planus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Žalgirio“ pergalės – „Olympiakos“ stiliumi: sėlinti, varginti ir smogti specialiai Krepšinis.lt iš Pirėjo (10)

Varžovus varginantis sėlinimas iš paskos ir lemiamas smūgis artėjant finalo sirenai. Tai ilgą...

Medikai sutrikę dėl valdžios planų: negalima gydytojui mokėti tokių pinigų (71)

Mitingui prie Seimo kitą savaitę besirengiantys medikai sunerimę matydami, kad parlamentarų...

Trumpas pripažino: Sirijoje įvyko labai rimtas amerikiečių ir rusų pajėgų susidūrimas (321)

Bendros JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Japonijos premjero Shinzo Abe spaudos konferencijos...

Stiprus vėjas Vilniuje: metalinis bokštas užvirto ant gyvenamojo namo (15)

Ketvirtadienį Vilniuje vėjas nuvertė 12 m aukščio metalinį apžvalgos bokštą. Paaiškėjo, kad...

Vilniuje atsidarė pirmasis „Marriott“ viešbutis (3)

Ketvirtadienį Vilniuje atsidarė pirmasis Baltijos šalyse „Courtyard by Marriott “ viešbutis...

Kaip iš siaubo filmo: tragiškame skrydyje bandė gelbėti keleivę, bet nesitikėjo išgyventi patys (6)

Siaubo apimti „ Southwest Airlines “ lėktuvo keleiviai bergždžiai mėgino išgelbėti moters,...

Netrukus Vilniuje duris atvers pasaulinio garso architekto šedevras

Vietoje daugeliui vilniečių gerai žinomo kino teatro „Lietuva“ jau netrukus – spalio 18 d....

Panevėžio policija prašo visuomenės pagalbos: dingo nepilnametė

Panevėžio policija ieško dingusios be žinios Deimantės Šinkūnaitės (gim. 2003 m.)....

Vindzoras rengiasi karališkoms vestuvėms: nuo tradicinių menkniekių iki „princo“ prezervatyvų (1)

Nuo sausainių iki alaus ir tradicinių puodelių bei prezervatyvų: Vindzoro kompanijos ir...

Senolį nustebino banko laiškas – taip ir nesulaukė jokio atsiprašymo (36)

Ačiū už Jūsų straipsnius DELFI portale apie tai, kad „Swedbank“ toliau siuntinėjamus...