Iš euro įvedimo daugiausiai naudos neturtingiausiems

Likus vos kelioms dienoms išleisti paskutinius litus, atbudo lietuvių dosnumas – vis daugiau pinigų sumetama į prekybos vietose stovinčias pinigų aukojimo dėžes. Vien gruodį teko keliskart tuštinti įprastai pustuštes dėžes, o kai kurios paramos organizacijos per mėnesį surinko pusę metų renkamas sumas.

Popieriniai banknotai – retas radinys

Didžiausio šalyje prekybos centro „Akropolis“ Rinkodaros skyriaus vadovas Justas Razmus DELFI pasakojo, kad šiuo metu „Akropoliuose“ yra įrengtos dviejų organizacijų – „Caritas“ ir Šiaulių „Lions“ moterų klubo – pinigų aukojimo dėžės, kurios pildytos neįprastai sparčiai.

„Gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje pastebėjome, kad žmonės itin noriai aukoja pinigus labdarai – dažniausiai čia metami litai, tačiau yra ir eurų. Aukojami ir centai, ir metaliniai litai, ir popierinės kupiūros, tačiau dominuoja monetos. Vilniuje „Caritas“ aukojimo dėžė užsipildė itin greitai, tad kreipėmės į organizaciją, kad ji anksčiau laiko inkasuotų pinigus. Panaši situacija yra ir Šiauliuose“, - sakė J. Razmus.

Kadangi aukų dėžes prižiūri patys labdaros organizatoriai, pateikti konkrečių skaičių apie paaukotų sumų dydį jis negalėjo. Lietuvos „Carito“ Komunikacijos specialistė Donata Račaitė taip pat tikino, kad kalbėti apie surinktus pinigus dar anksti, tačiau patvirtino, kad pinigų aukota ženkliai daugiau.

„Pastebėjome, kad jau metų pabaigoje dalis „Carito“ aukų dėžučių buvo gausiai pripildytos. Tikriausiai tai nulėmė ne tik praėjęs šventinis laikotarpis, kurio metu žmonės linkę labiau aukoti, bet ir artėjantis valiutos pasikeitimas“, - sakė D. Račaitė. 

Į „Caritas“ aukų dėžutes, kurias galima rasti kai kuriose didžiųjų prekybos centrų parduotuvėse, degalinėse, knygynuose, oro uostuose, Kauno Žalgirio arenoje, daugiausiai mesti smulkieji centai. Tai, kad greta lietuviškų centų gula ir euro monetos, problemų nesukelia. 

„Organizacija jaučia didelį dėkingumą visiems aukojantiems žmonėms, tad nepatogumų, kad žmonės aukoja tiek viena, tiek kita valiuta, tikrai neturime“, - patikino D. Račaitė. 

Pusmetį renkamos aukos – per vieną mėnesį

Išaugusį dosnumą stebėjo ir Labdaros paramos fondas SOS vaikų kaimai. Organizacijos marketingo projektų vadovė Indrė Čepulytė pasakojo, kad populiariausi – balti centai.

„Pastebėjome, kad vis daugiau žmonių meta baltus centus į prekybos centruose stovinčias dėžutes. Teko daryti papildomas inkasacijas, nes monetos nebetilpo į dėžes. Jos buvo perpildytos iki pat viršaus. Inkasacijos metu žmonės ėjo ir metė baltus centus tiesiai į maišus ir minėjo, jog tai daro visi jų draugai“, - sakė I. Čepulytė.

SOS vaikų kaimai iš aukų dėžučių surenka vidutiniškai 6 proc. visų lėšų. Šiais metais šį skaičių tikimasi padvigubinti. Organizacijos atstovės teigimu, tik vasario pradžioje bus galima tiksliai pasakyti, kiek pinigų surinkta, tačiau akivaizdu, kad skaičiai pranoksta lūkesčius. 

„Aukų dėžutes per metus mums tenka inkasuoti 2-3 kartus. Kiekvienais metais šventiniu periodu lėšų rinkimas labiau paaktyvėja ir surenkamos lėšos padidėja apie 15%, tačiau šiais metais dėžutes reikėjo inkasuoti kelis kartus tiek gruodį, tiek sausį, nes žmonės masiškai metė baltus centus“, - džiaugėsi I. Čepulytė, skaičiuodama, kad per vieną mėnesį surinkta apie 50% visų metų planuojamų surinkti pajamų iš aukų dėžučių. 

SOS vaikų kaimų aukų dėžutės stovi didžiuosiuose prekybos centruose „Rimi“, Vilniaus, Kauno oro uostuose ir Statoil degalinėse. Šventiniu laikotarpiu balti centai aktyviai rinkti ir iš Vilniaus įmonių darbuotojų, prisijungusių prie akcijos „Balti centai - vaikų svajonėms“. 

Vienu šūviu - du zuikiai

Parduotuvėse „Maxima“ galima aukoti „Vienybės“ fondui, adiministruojančiam kasmetinę „Išsipildymo akciją“. Prekybos tinklo Komunikacijos vadovė Renata Saulytė DELFI pasakojo, kad šventiniu laikotarpiu dosnumas į dėžutes nebetilpo.

„Paskutinėmis gruodžio savaitėmis ir pirmosiomis sausio dienomis buvo stebimas dėžučių pilnėjimas. Tai dar labiau buvo matyti prieš Kalėdas ir prieš Naujuosius metus. Dėžutes teko net keliskart per dieną tuštinti-inkasuoti, nes jos užsipildydavo labai greitai. Normaliu periodu tas dėžutes užtekdavo inkasuoti kartą per savaitę“, - pasakojo R. Saulytė.

Į dėžutes keliavo įvairūs pinigai – ir popierinės kupiūros, ir monetos – 1, 2, 5 litų, tačiau, kaip visada, dominavo balti centai.

„Žmonės buvo dosnesni ir, šiuo atveju, laimėjome visi. Paramos fondas gavo daugiau pinigų savo kilniems tikslams, o lietuviai turėjo progą darydami gera išleisti paskutinius centus“, - spėjo R. Saulytė.

„Maxima“ parduotuvėse, kuriose yra 4-5 kasos, įprastai surenkama apie 60 Lt, didesnėse „MaximaXX“ parduotuvėse – 200-300 Lt. Didžiausiose parduotuvėse yra surenkama apie 500 Lt, o rekordinė suma siekė 1000-1200 Lt.