Viena pagrindinių problemų, su kuriomis gali susidurti verslininkai, ypač prekybininkai, o sykiu – ir pirkėjai, yra ta, kad prekybos ir paslaugų teikimo vietose pritrūks grynųjų eurų.
Baiminasi, kad trūks eurų
Teisės aktuose numatyta, kad nuo sausio 1-osios dvi savaites pirkėjai prekybos ir paslaugų teikimo vietose galės atsiskaityti ir litais, ir eurais, tačiau grąža jiems turės būti atiduodama tik eurais.
„Jei prekybininkai neturės eurų, kuriais privalės atiduoti grąžą, reiškia, kad prekybą teks stabdyti“, – teigė banko „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento projektų vadovas Martynas Bejeris.
Jo žodžiais, pirmosiomis dienomis išsikeisti litus į eurus bankuose bus ypač sudėtinga, todėl prekybininkams ir rekomenduojama nauja valiuta apsirūpinti iš anksto.
„Turėkite omenyje, kad į bankus plūs žmonės, kurie norės litus išsikeisti į eurus, todėl tikrai prognozuojame, kad eilės bus didžiulės, o verslo klientams pirmenybė nebus teikiama. Be to, bankai pirmosiomis sausio dienomis taip pat dirbs gana trumpai, nes sausio 1-oji, ketvirtadienis, bus nedarbo diena, sausio 2-oji, penktadienis, bus sutrumpinta darbo diena, o paskui – šeštadienis ir sekmadienis, kai bankai dėl euro įvedimo dirbs kitu režimu, nei įprasta. Todėl planuojama, kad veiks daugiau bankų padalinių, ne tik didmiesčių didžiuosiuose prekybos centruose – kalbėjo M. Bejeris.
Patarimas prekybininkams - pasirūpinti eurais iš anksto
Jo teigimu, remiantis Latvijos, kuri eurą įsivedė nuo šių metų pradžios, patirtimi, galima teigti, kad 90 proc. atsiskaitymų prekybos vietose pirmosiomis sausio dienomis vyks litais ir tai tęsis maždaug savaitę, nes antrąją sausio savaitę jau apie 50 proc. pirkėjų už prekes ir paslaugas mokės eurais, kita pusė – litais.
„Visa tai rodo, kad sausio 1-ąją prekybininkai savo kasose privalo turėti pakankamai eurų – tiek kupiūrų, tiek monetų, kad galėtų atiduoti grąžą. Faktas tas, kad eurų iš pirkėjų jie beveik negaus, todėl ir reikia iš anksto pasirūpinti šia naująja valiuta“, – aiškino ekspertas.
Latvijos patirtis rodo, kad vidutinė išankstinė suma, kurią įsigijo prekybininkai, siekė 3000 eurų. Monetomis tokia suma sudaro 40 kilogramų. „Suma priklauso nuo prekybos vietos dydžio, klientų srautų, apyvartos ir panašiai. Latvijoje vidutinė iš anksto verslininkų užsakoma eurų suma buvo apie 3000 eurų, skaičiuojame, kad Lietuvoje ji bus šiek tiek didesnė ir sieks 3500 eurų. Tam, kad prekybininkai galėtų tinkamai užsiimti savo veikla, nereikėtų stabdyti prekybos tik todėl, kad pritrūko eurų grąžai, jie turėtų įsivertinti grynųjų eurų poreikį bent savaitei, atsižvelgdami į savo apyvartą ir didesnį grąžos poreikį“, – tvirtino M. Bejeris.
Parduotuvės taps keityklomis
Jis prekybininkus ragino nepamiršti ir fakto, kad nemaža dalis žmonių prekybos vietomis naudosis tarsi valiutos keityklomis.
„Kadangi pirmąsias dvi savaites bus galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, o grąžą atiduoti tik pastarąja valiuta, nemaža dalis žmonių pirks pigius niekučius ir mokėdami už juos paduos stambias litų kupiūras, kad jas išsikeistų į eurus“, – dėstė projektų vadovas.
Anot M. Bejerio, įvertinus visas šias aplinkybes, pirmoji sausio savaitė tiek bankuose, tiek prekybos vietose bus kritinė.
„Tačiau reikia suprasti, kad eurą įsivedame ne kasmet, o tik vieną kartą, todėl visi turime susitaikyti, kad nepatogumų ir nesklandumų nepavyks išvengti. Bet kuo anksčiau pradėsime ruoštis, tuo jų bus mažiau“, – patikino M. Bejeris.
