– Egle, dirbate IT srityje. Ką konkrečiai darote?
– Esu IT projektų vadovė; tai reiškia įvykdyti projektus gerai, laiku ir kad išlaidos neviršytų sutarto biudžeto. IT projektų vadovas yra tarpininkas tarp verslo atstovų ir techninių darbuotojų (programuotojų). Tam, kad projektas būtų įgyvendintas sėkmingai, reikia organizuoti darbus, vadovauti komandai, numatyti projekto naudą ir nuostolius. Esi tas, kuris visada primeni komandai apie siekiamą tikslą.
– Manau, visuomenėje vis dar gajus stereotipas, jog informacinės technologijos labiau vyriška nei moteriška sritis. Ką galite pasakyti iš savo patirties?
– Manau, kad moterų įsitraukimas į IT sferą pastaruoju metu labai keičiasi į gerąją pusę. Prie to itin prisideda įvairios iniciatyvos („Woman Go Tech“, „Vilnius Girls Code“ ir kt.), jos skatina būtent moteris išbandyti save IT srityje. Žinoma, vyrų šioje srityje dirba daugiau, bet labai džiugu, kad vis daugiau moterų nebijo ir išmėgina save. Mano darbovietėje jų tikrai nemažai.
– Kokios būtent moterims būdingos savybės čia praverčia?
– Viskas labai priklauso nuo to, ką IT srityje darai, bet moterims itin praverčia jų vadinamosios „minkštosios“ savybės – empatiškumas, draugiškumas, atsakingumas. Pozityvus požiūris į darbą padeda sukurti atmosferą, kai komanda pasiruošusi padėti, – taip visada lengviau pasiekti bendrų tikslų.
– Darbas informacinių technologijų srityje palankus moteriai dar ir todėl, kad galima dirbti nuotoliniu būdu (pamirškime pandemiją, kalbėkime apie įprastą situaciją) ir taip derinti su asmeniniu gyvenimu. Gal turite patirties?
– Man labai patinka dirbti iš namų ir labai džiaugiuosi, kad ne tik pandemijos metu darbo pobūdis ir mano darbovietė suteikia tokią galimybę. Tai rodo, kad įmonė pasitiki savo darbuotojais. Namuose dažnai dirbu daug geriau, tik vis turiu sau priminti apie darbo valandas. Dažnai pradingsta riba tarp darbo ir laisvalaikio...
– Apie savo darbą kalbate su džiugesiu. Kuo labiausiai patinka jūsų profesinė veikla?
– Veikla yra nuolat kintanti – kiekviena diena atneša naujų iššūkių. O labiausiai džiugina kartu su komanda realizuoti sprendimai, kurie skirti Lietuvos gyventojams ar kurie palengvina mūsų įmonės grupės darbuotojų kasdienę veiklą, pvz., turime patogią savitarnos platformą, kur galima deklaruoti skaitiklių rodmenis ir apmokėti sąskaitas, neseniai atsirado galimybė turėti nuotolinės apskaitos skaitiklius, jų rodmenys nurašomi automatiškai – žmogui nereikia to daryti, siūlome įsigyti saulės elektrines ir gamintis elektrą patiems.
– Kaip manote, kas svarbu, kad žmogus norėtų dirbti? Iš ko susideda profesinė sėkmė?
– Visuma – tiek įmonės kultūra, tiek kolegos ar vadovai. Visada norisi eiti dirbti į tokią įmonę, kur tiek kultūra, tiek kolegos ar vadovai pasitiki, skatina tobulėti, padeda, jei tos pagalbos reikia.
– Koks buvo jūsų kelias iki dabar užimamų pareigų?
– Visada buvau IT srityje – dirbau projektų vadove, konsultante tarptautinėje įmonėje.
– Prasitarėte, jog buvote išvykusi į Aziją. Papasakokite apie šią patirtį: kur konkrečiai buvote, kodėl priėmėte tokį sprendimą, ką veikėte?
– Buvau išvykusi ir pusę metų praleidau Malaizijoje, Singapūre, Tailande ir Indonezijoje. Visada norėjau priimti tokį sprendimą, bet anksčiau būdavo sunku tam ryžtis. Tuo metu pasitaikė puiki proga – draugas dirbo IT kompanijoje, o aš nusprendžiau padaryti pertrauką ir vykti kartu.
– Kokie didžiausi skirtumai mūsų šalyje ir ten, kur buvote?
– Maistas daug aštresnis nei Lietuvoje, žmonės atrodo laimingesni ir laisvesni, mes labiau užsidarę, nemėgstame tiek šypsotis, paburbam dažnai. Ten gyvenimo sąlygos prastesnės, bet džiaugsmo daugiau. Daug skirtingų kultūrų, architektūriniai skirtumai, žmonių įpročiai.
– Kokias kelionės patirtis įvardytumėte kaip reikšmingiausias?
– Sakyčiau, kad pati kelionė buvo labai reikšminga ir pamokanti. Iš pradžių kelionė atrodė kaip svajonė, bet nuvykusi ten pamačiau, kad, galima sakyti, esame tik dviese. Neturime draugų, šeimos, žmonių, su kuriais gali susitikti, pabendrauti, kultūra kitokia, maistas kitoks, net parduotuvėse reikėjo išmokti apsipirkti – iki dabar nežinau, kaip Malaizijoje surasti miltų.
Aš neturėjau darbo, iš pradžių buvo labai sunku, liūdna, nežinojau, ką veikti, – nemokėjau būti su savimi. Bet po truputį įsivedžiau discipliną – žinojau, ką darysiu kiekvieną dieną, meditavau, išmokau mėgautis akimirka čia ir dabar ir būti dėkinga už tai, kad turėjau galimybę nedirbti, keliauti ir patirti naujų dalykų.
– Kodėl grįžote? Kaip jautėtės grįžusi? Kokius didžiausius iššūkius teko įveikti?
– Turėjome bilietus atgal į Lietuvą, bet nežinojome, ar grįžtame visam laikui, ar vėl trauksime atgal. Išvykusi buvau pusmetį, bet prie oro jau buvau pripratusi – ten kiekvieną dieną šilta. Negaliu pasakyti, koks buvo didžiausias iššūkis, bet iš pradžių jaučiausi keistai – reikėjo laiko priprasti. Leidau sau tą padaryti, pasidžiaugti lietuviška vasara ir tik tada kibti į darbus, kurių buvau išsiilgusi.
– Kaip sekėsi ieškoti darbo? Per kiek laiko įsidarbinote? Kokia patirtis apie darbo rinką Lietuvoje, pokalbius, atrankas?
– Ieškoti darbo sekėsi gerai, tačiau neskubėjau ir norėjau priprasti prie buvimo namuose. Ieškodama supratau, kad ne tik darbdavys renkasi, bet ir aš. Darbdavio įvaizdis šiais laikais tapo svarbiu dalyku. Kai kurių pasiūlymų teko atsisakyti įvertinus tiek atmosferą įmonėse, tiek poziciją.
Apie „Ignitis“ grupę iš pradžių, turbūt kaip ir dauguma, turėjau skeptišką nuomonę, nes tai – lietuviška įmonė. Tą nuomonę pakeičiau jau po pirmo darbo pokalbio – jis buvo ir labai konkretus, ir šiltas. Nesijaučiau tardoma, kaip kartais būna. Visi buvom lygūs: jie ieškojo kandidatų, o aš rinkausi.
– Kaip darbdaviai vertino jūsų profesinę pertrauką? Tai tapo jūsų pranašumu ar trūkumu?
– Buvo įvairių situacijų – vieni vertino teigiamai, kiti žvelgė su nepasitikėjimu, galvodami, kad įsidarbinusi galiu bet kada išvykti. Bet juk tai normalu, aš savo kelio nežinau, ir tai nuostabu.
Šiandien aš visa galva pasinėrusi į darbus ir jais labai džiaugiuosi, bet gali ateiti diena, kai kas nors pasikeis mano gyvenime. Ši karjeros pertrauka sustiprino mane kaip asmenybę, parodė, ko aš noriu, pradėjau mažiau visko bijoti.
– Galbūt išvykusi ko nors išmokote ir taikote tai darbe?
– Išmokau ramybės ir buvimo su savimi, o tai man padeda sprendžiant konfliktus ar sudėtingas situacijas, bendraujant išklausyti ir išgirsti, priimti kritiką ir iš jos pasimokyti, o ne atmesti.
– Koks kitas jūsų karjeros laiptelis?
– Kai kalbama apie karjeros laiptelius, iš karto įsivaizduoju pozicijos kilimą. Bet man karjera yra ten, kur esu motyvuota ir atsakinga už tai, ką darau, kur galiu mokytis ir tobulėti, dalytis tuo, ką žinau, su kitais ir būti naudinga.
– O kokia didžiausia asmeninė svajonė?
– Šių metų mano asmeninis tikslas – padaryti špagatą.
– Ačiū už pokalbį!
