aA
Šiuo metu nekilnojamasis turtas nėra pats populiariausias pirkinys ar investicija. NT rinka išgyvena sąstingį, o žmonės laukia daugiau aiškumo ir taupo. Tiesa, nors atrodo, kad būnant namuose ir niekur neinant sutaupyti labai paprasta, gyventojai mato augančias komunalinių paslaugų sąskaitas. Tačiau ir čia galima sutaupyti. Kaip tai padaryti? Atsakymas – elektra.
Kol NT išgyvena sąstingį, siūlo atsigręžti į kitas sritis: galite ne tik sutaupyti, bet ir uždirbti
© DELFI / Kiril Čachovskij

NT rinkoje stebimi pardavimų kritimai

Nors pirmasis 2020 metų ketvirtis NT sektoriui buvo puikus, kovo mėnesio paskutinės dvi savaitės, kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, NT rinkai – tarsi baisiausias sapnas. „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis lygina gyvenamosios paskirties NT sandorių skaičių Lietuvoje šių metų kovo mėnesį su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu.

„Šių metų kovo mėnuo buvo išskirtinis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai, kadangi mėnesio viduryje paskelbus karantiną visa nekilnojamojo turto rinka buvo tiesiog sustabdyta. Geriausiai tai iliustruoja sudarytų butų sandorių skaičius 2020 metų kovo mėnesį, kuris, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, palyginti su 2019 metų mėnesiniu vidurkiu, Lietuvoje sumažėjo 26 proc.: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai fiksuojamas 19 proc., 29 proc., 39 proc., 23 proc. ir 26 proc. sumažėjimas. Ženklus būsto rinkos aktyvumo sumažėjimas didžiąja dalimi buvo nulemtas dėl pirmąją karantino savaitę sustabdytos ir antrąją savaitę dar ne pilnu pajėgumu vykdytos notarų veiklos“, – teigia R. Reginis.

Kol NT išgyvena sąstingį, siūlo atsigręžti į kitas sritis: galite ne tik sutaupyti, bet ir uždirbti
© DELFI / Karolina Pansevič

Ekspertas, kaip ir NT vystymu užsiimančių bendrovių atstovai, tikina, kad situacija, kai kovo viduryje sumažėjo būsto pardavimo sandorių skaičius, tęsiasi ir toliau. Kol kas pirkėjai yra linkę laukti ir analizuoti situaciją, tikisi, kad NT kainos kris. Žmonės taupo ir laukia auksinės progos, lūkuriuoja ir tie, kurie planavo įsigyti NT kaip investiciją. Tačiau investuoti galima ne tik į nekilnojamąjį turtą.

Vilčių deda į saulės energetiką

Kaip vienu metu ir sutaupyti ir investuoti? Energetikos ekspertai tikina, kad šiuo metu atsakymas slypi čia pat. Tai – atsinaujinantys energijos šaltiniai. Labiausiai prieinamas kiekvienam iš mūsų – saulės energetika.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad atsinaujinanti energetika šiuo laikotarpiu, kai pasaulyje ir Lietuvoje ekonominė situacija nėra aiški, priklauso nuo Vyriausybės sprendimų ir paramos.

„Ką aš girdžiu, tai kalbama apie pakankamai didelį investicijų į atsinaujinančią energetiką skatinimą. Vienas pavyzdžių yra dar vienas kvietimas gauti paramą saulės elektrinėms liepos mėnesį. Jis nebuvo planuotas. Dėl jo nuspręsta atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl viruso. Tai Vyriausybė nori, kad žmonės ir verslas daugiau investuotų į saulės energetiką, į tą košiančią ekonomiką, kad ji greičiau pradėtų judėti, – aiškina M. Nagevičius.

Kita vertus, pašnekovas pažymi, kad norinčių investuoti į saulės energetikos projektus yra daug, kaskart surenkama daug paraiškų paramai gauti, tačiau yra problema, kad kai kurie gyventojai neturi pakankamai savo lėšų pradinei investicijai į saulės energiją. Tuomet jie gręžiasi į bankus, o šie šiuo metu paskolų davimą vertina itin atsargiai.

„Gali būti ir taip, kad žmonės parašys daug paraiškų, tačiau, kai ateis laikas jas įgyvendinti, trūks lėšų. Todėl, jeigu Vyriausybė padarytų dar vieną žingsnį ir suteiktų garantiją toms paskoloms, tai bankai teiktų paskolas užtikrinčiau, žmonėms nereiktų užstatyti savo turto ir pan.“, – pažymi M. Nagevičius.

Pinigai
Pinigai
© Shutterstock

Pasak pašnekovo, nutolusios saulės elektrinės yra pažangus žingsnis link dar platesnio atsinaujinančios elektros energijos gamintojų rato.

„Net jei žmonės neturi nuosavo stogo ar vietos, kur galėtų statyti saulės elektrinę, jie gali gaminti saulės energiją. Norinčių tai daryti atsiras tikrai daugiau. Tai yra ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, vėliau tokį principą pradėjo taikyti olandai“, – pasakoja pašnekovas.

Gaminti energiją gali ir daugiabučių gyventojai

Kaip „Delfi Būstas“ sakė „Ignitis saulės parkų“ produkto vadovė Indrė Baltušienė, saulės energetika šiandien yra vis populiaresnis būdas siekiant sumažinti sąskaitas už elektrą. Šiais laikais ja naudotis gali ne tik nuosavų namų, bet ir daugiabučių gyventojai. Ir visi, investavę į saulės energetiką, sulaukia grąžos.

„Dabar geras laikas investuoti į saulės energetiką, nes elektros kainos nemažėja, dabar labai yra aktyvus Energetikos ministerijos rėmimas, galiojanti parama. O ir taip pat nauja mada – naudoti žaliąją energetiką, taupyti gamtos išteklius. Turėdamas 5 kW saulės elektrinę per 25 metus klientas išsaugo 2325 medžius ir sumažina 93 tonomis anglies dvideginio išmetimą į aplinką“, – palygina pašnekovė.

Šiuo metu, pasak I. Baltušienės, visi, besidomintys saulės energetika, gali rinktis vieną iš dviejų būdų, kaip „pakinkyti saulę“: įsirengti saulės elektrines ant savo namų stogų arba išsinuomoti ar nusipirkti vieną iš saulės elektrinių, esančių nutolusiuose saulės elektrinių parkuose. Saulės parkai yra dar visai nauja galimybė. Būtent ja gali pasinaudoti daugiabučiuose gyvenantys elektros energijos vartotojai. Žinoma, saulės elektrinę saulės parke gali nusipirkti ar išsinuomoti ir nuosavų namų savininkai.

Saulės parkai
Saulės parkai
© Shutterstock

Kokiu būdu veikia nutolusių saulės parkų apskaita? Kaip aiškina I. Baltušienė, saulės parkas gamina saulės energiją. Generacijos duomenys fiksuojami ESO išmanių skaitiklių pagalba. Tuomet kliento objekte (bute ar nuosavame name) taip pat įrengiamas išmanus skaitiklis, pagal kurį ESO gauna duomenis apie kliento vartojimą. Ir, pagaliau, siunčiamoje kliento sąskaitoje yra jo įsigytų kW sugeneruota energija atimant kliento suvartotą energiją.

„Realiai apskaita vykdoma nuotoliniu būdu. Tai yra privalumas, nes elektrinės dalis gali būti priskiriama prie kito adreso, net gi skaidoma į du ar tris adresu. Tai nėra ribojama. Klientas ESO savitarnoje gali priskirti elektrinės dalį prie jam nuosavybės teise priklausančių objektų“, – pabrėžia pašnekovė.

Specialistė tęsia, kad skaičiuojama, jog vartotojas, įsigijęs saulės elektrinę ir tapęs gaminančiu vartotoju taupys savo elektros sąskaitų išlaidas vidutiniškai 70-80 proc. Nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje saulės elektrinių įsirengimas ar įsigijimas yra remiamas valstybės.

„Vertinant paramą, kai klientas susigrąžina 323 EUR/kW, atsipirkimas yra per 5-6 metus. Jei standartiškai klientas sunaudoja per metus 5000 kWh, jis moka apie 756 EUR per metus už elektros energiją (skaičiuojant po 0,149 EUR/kWh), o tapus gaminančiu vartotoju, sąskaita bus 158,25 EUR per metus (mokant tik pasinaudojimo tinklais mokestį po 2,63 EUR/kW/mėn.). Žinoma, skaičiuojant ne vienerių metų, bet ilguoju periodu, reikia įvertinti elektros tarifų pokytį, infliaciją, modulių degradaciją (apie 0,8 proc. per metus). Todėl sutaupymai tik didėja“, – teigia I. Baltušienė.

Paramą saulės energijai vartotojų namuose skiria Energetikos ministerija. Jos išmokėjimą ir paskirstymą koordinuoja APVA agentūra (Aplinkos projektų valdymo agentūra). Šiais metais kvietimas gauti paramą saulės elektrinių įsigijimui buvo sausio mėnesį. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pranešė, kad kitas kvietimas nutolusioms elektrinėms bus skelbiamas liepos mėnesį, o spalio mėnesį – nuosavų namų elektrinėms. Kol kas paramos sąlygos ar kvietimo suma nėra paskelbtos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(23 žmonės įvertino)
1.9130

Top naujienos

Policijai teks atsiprašyti emigranto: išprovokavę konfliktą patruliai vairuoti pasiūlė 2-mečiui (130)

Trumpų atostogų iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą su dvimečiu sūnumi atskridęs ir iš oro...

Daugiabučių gyventojai gali sulaukti pokyčių: įtaria norą užkrauti finansinę naštą ir sužlugdyti bendrijas (59)

Daugiabučių gyventojai jaučiasi apgauti. Nuo lapkričio mėnesio Aplinkos ministerijos rengtas...

ECB: ekonomikai atsiveriant, euro zona vis dar žengia netvirtais žingsniais (2)

Euro zonos ekonomika vis dar susiduria su rimtomis grėsmėmis, nors politikos formuotojai ėmėsi...

Ne viskas, kuo tikėjome apie tyrimus, tiesa: Morozovas sudėjo visus taškus ant i (5)

Anksčiau mano kolegoms reikėjo žinoti daugiau nei 60 apčiuopiamo pulso rūšių, iš gleivinių ir...

Vilnietis atliko eksperimentą su erkėmis: štai būdas, kaip savo kieme galite sugaudyti erkes (28)

Tikėtina, kad Lietuvai atsigaunant nuo karantino, bet vis dar esant neužtikrintumo dėl keliavimo...

Užkalnio ir Faustos šunų auklės alga kai kuriuos privers žagtelėti: uždirba ir 1,5 tūkst. eurų

Paradoksas, tačiau nors žurnalistai Andrius Užkalnis ir Fausta Marija Leščiauskaitė laikomi...

Prasideda vasara – profesionalus sodininkas pataria, ką būtina nuveikti sode ir kokių klaidų šiukštu nedaryti ar išsigąsti raudonų šilauogių lapų

Laidoje Delfi 11 kalbamės su Gediminu Cijūnaičiu, gediminosodai.lt savininku, kuris papasakoja, ką...

The Economist

Nesibaigianti „Kraftwerk“ įtaka

Neseniai miręs Florianas Schneideris paliko viliojantį, tačiau tikra vizija netampantį Europos...

Nausėda apie jaučiamas krizės nuotaikas: artėjame prie antirekordo (251)

Prezidentas Gitanas Nausėda išskirtiniame interviu Delfi įvertino koronaviruso krizės žalą...

Kodėl būtina apkarpyti pinigų medį ir kaip tą daryti tinkamai

Storalapis, pinigų medis (lot. crassula ) – populiarus augalas. Daugeliui kambarinių augalų...

|Maža didelių žinių kaina