Vaistažolės, kurias būtina turėti savo namuose: padės įveikti bet kokį negalavimą

 (7)
Lietuvoje daugėja ne tik sveiką gyvenimo būdą propaguojančių, bet ir alternatyvią mediciną pamėgusių gyventojų. Vis daugiau žmonių įvairių sričių gydymui renkasi vaistažoles. Kokių žolelių verta turėti savo namuose?
Vaistažolės
© DELFI montažas

Vaistažolės – protėvių patikrintas vaistas

Mūsų šalyje vaistažolių apstu. Kartais nė į galvą neateitų, kad kai kurie sudžiovinti augalai gali tapti vaistu nuo visų ligų. Skeptikams „Gintarinės" vaistinės vaistininkė Kristina Vaičaitienė atsako, kad vaistažolės seniausias ir visiems gerai žinomas bei tikrai veiksmingas vaistas, jei žinoma, kaip ir kada jį naudoti.

„Žmogus yra gamtos dalis ir, kad išgyventų, apsisaugotų nuo ligų, gamtoje gali rasti reikalingų vaistinių medžiagų. Vaistažolės turi savo veikliąsias medžiagas, cheminius junginius - yra net mokslas, vadinamas farmakognozija, tiriantis augalinės ir gyvulinės kilmės vaistines žaliavas. Naudojant įvairių vaistažolių veikliąsias medžiagas netgi yra susintetinama nemažai ir cheminių vaistų, tik cheminiame vaiste išgryninama veiklioji medžiaga, o vaistažolėse yra įvairių vaistingų medžiagų mišinys“, – teigia K. Vaičaitienė.

Ji pabrėžia, kad kiekvienas žmogus turi jam genetiškai tinkančių vaistažolių sąrašą, perimtą dar iš senelių ar tėvų.

15 vaistažolių, rekomenduojamų turėti namuose

Specialistei pritaria ir vaistininkė-žolininkė Jadvyga Balvočiūtė, teigianti, kad kiekvienam savo namuose tiesiog būtina turėti ryšulėlį vaistažolių, gydančių visas ligas.

Žolininkei antrina ir K. Vaičaitienė, paminėdama ramunėles, čiobrelius, pelyną, jonažoles. Šių vaistažolių arbata su medumi – geriausias vaistas.

Galimas ir šalutinis poveikis

Tačiau J. Balvočiūtė ragina nepamiršti, kad bet koks produktas, vartojamas ilgą laiką, gali sukelti ir neigiamą poveikį. Vertėtų žinoti, kad, pavyzdžiui, liepžiedžiai nevartotini lytinio brendimo ir klimakteriniu laikotarpiu, sutrikus lytinei funkcijai; debesylo šiukštu nevartoti esant alergijai graižažiedžių šeimos augalams, kepenų cirozei, inkstų ligoms; šermukšnio žiedų – padidėjus rūgštingumui, sergant akmenlige, opalige, viduriuojant. Netgi žemuogė gali turėti šalutinį poveikį, todėl patartina jos nevartoti nėštumo metu, esant skydliaukės hiperfunkcijai, alergijai žemuogėms ar kitiems šeimos augalams (avietei, abrikosui). Gysločio sultys nevartojamos esant skrandžio uždegimui, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, kai padidėjęs rūgštingumas.

K. Vaičaitienė taip pat pabrėžia, kad išgėrus liepžiedžių, kurį laiką nepatariama eiti į lauką, o ilgai juos vartojant organizme sumažėja kalio. Išgėrus jonažolių arbatos, patariama nebūti saulėje.

Liepžiedžiai
Liepžiedžiai
© Vida Press

Vaistažolių įvairovė gydyti peršalimui

J. Balvočiūtė vardija ir kitas žoles, kurios gydo ne vieną negalavimą, akcentuodama rudenį ir žiemą žmonėms aktualiausio peršalimo gydymo priemones.

„Labai padeda aviečių uogienė ir aviečių lapų arbata, gerai turėti šalavijo, priešuždegimiškai stipriausiai veikia vingiorykštė, debesylas, šermukšnio žiedai. Žinoma, gerti liepžiedžių arbatą, jeigu pakyla temperatūra. Ji padės išprakaituoti. Dar raudonųjų serbentų lapų arbata, kosint siūlau pasirinkti liepos pumpurų, juos sutrinti, užplikyti ir gerti arbatą“, – siūlo J. Balvočiūtė.

Anot jos, net jei žmogus neturi nė vienos jos išvardytos vaistažolės, peršalus ir pakilus temperatūrai būtina vakare išgerti bet kokios karštos arbatos, geriausia su imbieru, ir miegoti šiltai.
Kaip kovos su peršalimu priemones žolininkė taip pat įvardija pankolį, anyžių, krapų sėklas. Tiesa, pastarosios mažina kraujo spaudimą, todėl jas reikia vartoti itin atsargiai. Kaip nepaprastai gerą priemonę nuo peršalimo žolininkė rekomenduoja džiovintų obuolių ar jų žievelių arbatą.

Žolelės skausmui malšinti

Dažnas gyventojas skundžiasi danties, galvos, sąnarių skausmais. Esant danties skausmams žolininkė siūlo ant skausmo šaltinio uždėti pankolio, šalavijo, drebulės arba topolio sutrintų pumpurų. Deja, nuo galvos skausmo konkretaus recepto nėra. Žolininkė teigia, kad pirmiausia reikia nustatyti negalavimo priežastį.

„Reikia žiūrėti, kur skausmo šaltinis. Ar nedirba skrandis, ar padidėjęs rūgštingumas, galbūt persivalgyta“, – akcentuoja J. Balvočiūtė.

Štai sąnariams žolininkė turi konkretų vaistažolių sąrašą.

„Sąnariams yra specialios arbatos, žolelių mišiniai, į kuriuos, priklausomai nuo sąnarių ligos rūšies, gali įeiti ir karklo žievė, vingiorykštė, kuri turi priešuždegiminių savybių, ir debesylas“, – pasakoja moteris.

Ji primena, kad sąnarių skausmams malšinti ir ligoms gydyti šalia arbatų galima naudoti ir išorines priemones iš žolelių – tepalus. Be to, esant bet kokio tipo skausmams, patartina visaip stengtis gerinti kraujotaką.

Priemonės išvengti šlapimo takų infekcijų

Atšalus orams padažnėja ir šlapimo takų uždegimų ar infekcijų atvejai. J. Balvočiūtė sako, kad esant šiems susirgimas, labai svarbu gerti vaistažolių arbatas, kurios valo ir dezinfekuoja šlapimo takus.

„Visi žinome bruknės lapus, viržius. Galima paprasčiausiai pasidžiovinti kriaušės lapų, meškauogės jau net neminiu, nes turbūt visi ją žino. Šiaip geriausia yra paprastosios arba kanadinės rykštenės arbata. Ji skani, nesukelia jokio šalutinio poveikio ir labai efektingai veikia priešuždegimiškai. Galima pasirinkti liepos, šaltalankių lapų“, – teigia J. Balvočiūtė.

Meškauogės
Meškauogės
© Wikimedia Commons nuotr.

Įveikti stresą padeda ne tik melisa

Žolininkė vardija vaistažoles, kurios gali sumažinti stresą ir įtampą. Pirmiausia ji akcentuoja visiems gerai žinomą valerijoną, melisą. Tačiau gamta siūlo toli gražu daugiau natūralių vaistų nervams raminti.

„Rekomenduoju dalgutį, tuomet iš ankštinių augalų mes naudojam kulkšnę, bet ne visi ją turi, tai siūlyčiau tuomet paprastojo kiečio. Netgi labai gerai yra šaknų turėti, tai bus kaip valerijonai. Taip pat raminančiai veikia visi kvapnūs augalai, ypač tie, kuriuos mėgstam. Tai, pavyzdžiui, ramunėlės, mėtos, melisa. Mėta apskritai yra tokia pusiausvyros žolė, jei esame labai susijaudinę, tai ji nuramins, o jei mums liūdna, gali ir pralinksminti. Be to, ji pagerina ir tulžies nutekėjimą, bendrą savijautą. Tačiau jei bus padidėjęs rūgštingumas, vėl bus negerai, nes dar labiau kels rūgštis“, – aiškina žolininkė.

Būtina vaistažolių kaita

J. Balvočiūtė pataria gyventojams „pažaisti žolininkus“ ir pamaišyti namuose turimas vaistažoles. Jeigu žmogus labai mėgsta mėtų arbatą, tačiau ji per daug didina rūgštingumą, tuomet tokią problemą galima išspręsti mėtas užplikius kartu su rūgštingumą mažinančiomis žolėmis.
„Čia reikia truputi pamanipuliuoti. Jeigu padidėjęs rūgštingumas, tai šalia mėtų įsidėkime, kas turi gleivių, pavyzdžiui, liepžiedžių, liepų pumpurų, liepų lapų“, – sako moteris.

Be to, anot jos, visas išvardytas vaistažoles rekomenduojama karts nuo karto pakeisti kitomis, pavyzdžiui, kelias dienas gerti vieną arbatą, kitas keletą dienų – kitą. Taip pat geriausia vaistažoles skirstyti į rytines ir vakarines: ryte gerti skanią, tonizuojančią arbatą, o vakare raminančią melisų ar mėtų su liepžiedžiais arbatą.

Vingiorykštė
Vingiorykštė
© Shutterstock nuotr.

Geriausia lietuviškos žolelės

Vaistininkė K. Vaičaitienė pabrėžia, kad gyventojai turėtų rinktis vietos arbatžoles, augančias jų pačių sode.

„Vienas labai svarbus dalykas, kurį reikia atsiminti, geriant žolelių arbatas, ruošiant jas reikėtų vartoti mūsų aplinkoje surinktas vaistažoles, kurios auga čia, Lietuvoje. Dabar populiaru pirkti indiškas, kiniškas žoleles, tačiau, mano nuomone, net genetiškai yra užprogramuota, kad mūsų aplinkoje užauginti augalai mums tinka labiausiai. Aišku, gali prireikti ligos gydymui specifinių vaistažolių, bet kasdien vartokime lietuviškas“, – aiškina specialistė.

Vaistažolės yra puiki profilaktinė priemonė

K. Vaičaitienė akcentuoja, kad vaistažolės jokiu būdu negali pakeisti vaistinių preparatų, nes kartais be jų išgyti nepavyks. Bet ypač svarbu vartoti vaistažoles sergant lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, kraujospūdžiui pakelti tinka eleuterokokas, peršalus - čiobrelis, ramunėlė, avietė, sergant šlapimo takų ligomis - spanguolės, petražolės, bruknės, meškauogės.

„Aš, kaip vaistininkė, siūlyčiau vaistažoles savarankiškai gerti tik profilaktiškai ar labai gerai žinomas. Šiaip reikėtų pasitarti su mediku, nes vaistažolės gali ne tik padėti, bet ir pakenkti, pavyzdžiui, vartojant jonažolę kartu su kraujospūdį reguliuojančiais vaistais, gali sumažėti šių vaistų poveikis. Pavasarį, vasarą visko yra gamtoje, o žiemai reikia paruošti atsargas“, – pabrėžia „Gintarinės" vaistinės vaistininkė K. Vaičaitienė.

Anot jos, geriausia vaistažoles rinkti per Jonines ir nebūtinai tik arbatai. Vaistininkė dalijasi visas ligas gydančio sirupo receptu.

„Mes pripratę džiovinti vaistažoles, bet galime pasigaminti ir sirupų, pavyzdžiui: 200 gramų vaistažolių rožių žiedlapių, šalavijų, mėtų ar kitų vaistažolių užpilame 750 ml vandens, įdedame 260 gramų cukraus, 100 gramų uogienių cukraus ir verdame 10 minučių. Palaikome 45 minutes ir nukošiame. Darau šiuos sirupus ir pati, labai patinka. Skanu, gražu, naudinga. Rožių sirupas padeda nuo streso, mėtų - žarnynui, melisų - raminantis. Tokius sirupus galime naudoti įvairiai; gerklei skalauti, dėti į kokteilius“, – pasakoja vaistininkė K. Vaičaitienė.

Abi specialistės pabrėžia, kad vaistažolės neturi tapti pagrindiniu vaistu, tačiau šalia medikamentų netgi būtina nuolatos profilaktiškai gerinti savo sveikatą. Geriausia priemonė – natūralios, Lietuvoje augančios vaistažolės.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveika mityba

Palygino skirtingas duonos rūšis: vieną pamiršome visai nepelnytai (39)

Lietuviško maisto racione duona yra toks produktas, be kurio neįsivaizduojamas nei šventinis, nei kasdieninis stalas. Keičiantis gyvenimo būdui ir vartojimo įpročiams šiandien parduotuvių lentynose galime rasti daugybę skirtingų rūšių duonos ir jos pakaitalų. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto vyresniosios mokslo darbuotojos Linos Vaičiulytės-Funk, į rinką pateikiamas labai platus duonos ir pyragų asortimentas, tačiau tradicinę technologiją atitinkančios duonos – nepakankamai.

Stebuklingas produktas: ne tik gydo peršalimą, bet ir stabdo vėžio ląstelių augimą (22)

Bitės žmonėms dovanoja ne tik medų, bet ir kitus vertinamus produktus: bičių pienelį, bičių duonelę, vašką. Nereikėtų pamiršti ir bičių pikio – propolio. Šis gali būti naudojamas ne tik kaip natūralus antibiotikas, bet ir padėti gydant vėžį, rašoma pranešime spaudai.

Ūkininko idėja Lietuvai: pigūs ir visiems prieinami sveiki maisto produktai (34)

Mes, lietuviai, šiandien kaip niekada anksčiau daug šnekame apie mitybą. Tai yra socialinis reiškinys, kurį nesunku paaiškinti. Ekonominis šalies vystymasis didžiajai daliai visuomenės jau spėjo užtikrinti tam tikrą materialios gerovės minimumą. O kai visuomenė visiškai atsikrato baimių dėl prasimaitinimo, ima mąstyti apie mitybos kokybę.

Produktai, kuriuos be reikalo pamirštame: stiprina imunitetą ir gelbsti nuo mieguistumo (6)

Niūrų rudenį Lietuvoje trūksta saulės, o tai paveikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir imuninę sistemą. Organizme pradeda trūkti naudingų medžiagų, vitaminų ir mineralų, kurie skatina medžiagų apykaitą. Būtent dėl to rudenį žmonės jaučiasi labiau mieguisti ir dažniau serga, rašoma klubo „VITAMIN day plus“ pranešime spaudai. Kokius vitaminus būtina vartoti rudenį?

Į šalį plūstelėjus karščiui: keli patarimai, kaip greitai atsigaivinti (1)

Kalendorinė vasara jau eina į pabaigą, tačiau šiltos dienos dar tik įgauna pagreitį. O ir orais nelepinusi vasara, rodos, nusprendė užsukti. Šiltas metų laikas atneša į mūsų gyvenimą daugiau jėgų, puikios nuotaikos bei aktyvumo, tačiau tai tikras išbandymas mūsų odai. „Douglas“ odos ekspertė Laima Kairienė dalinasi patarimais, kurie išgelbės karštą dieną, rašoma pranešime spaudai.