Sugriovė mitą apie populiarų desertą: valgykite tiek, kiek geidžiate

 (30)
Skirtingais metų laikais žmogaus mityba neturėtų kardinaliai keistis, tačiau kiekvienas sezonas turi keletą taisyklių, kurių nesilaikydami galime pakenkti savo sveikatai ir išvaizdai. Vasaros sezonas mitybos atžvilgiu taip pat yra unikalus – sutinkama, jog tai metas, kada pakeisti mitybos įpročius ir dailinti kūno linijas yra lengviausia.
Ledai su cinamonu
© Shutterstock

Vietoje pusryčių galite rinktis ir vien vaisius

„Kardiolitos“ klinikų gydytoja dietologė Eugenija Časaitytė tikina, jog nepaisant nežymių skirtingų sezoninės mitybos skirtumų, esminė mitybos taisyklė galioja visus metus – tai sveikos mitybos rekomendacijų laikymasis.

„Mityba vasarą šiek tiek skiriasi nuo įprastinės mitybos. Tai palankus metas maitintis sveikiau, mat nesinori riebaus, sunkaus maisto. Esant aukštesnei temperatūrai, natūralu, jog žmogus suvartoja mažesnį maisto kiekį, renkasi liesesnius produktus, suvartoja daugiau daržovių, vaisių, uogų. Nors suvalgome mažiau, vis tiek privalome valgyti 3 kartus per dieną“, – teigia ji.

Vis dėlto, ne mažiau svarbu nepamiršti ir užkandžių, kurių pasirinkimas vasarą yra labai platus. „Užkandžiams puikiai tinka vaisiai, uogos – juos galima valgyti ir vietoje pusryčių. Nemažai žmonių visai nepusryčiauja ir ryte neturi apetito, net ir jiems vasaros metu ne taip sunku pusryčiauti renkantis vaisius ir uogas. Tik svarbu, kad vaisiai ir uogos nebūtų apipilami dideliu kiekiu riebaus pieno arba gardinama naudojant daug cukraus, grietinės – tai yra nereikalingos papildomos kalorijos. Svorio problemų neturintys žmonės tikrai gali pusryčiams pasidaryti vaisių ir uogų kokteilį su pienu, rūgpieniu ar pasukomis. Jį išgerti yra kur kas geriau nei visai nepusryčiauti“, – aiškina E. Časaitytė.

Pienas
Pienas
© Shutterstock

Ji pastebi, jog vasarą didelė žmonių dalis susiduria su problema, kai vanduo nenumalšina troškulio, kad ir kiek daug jo būtų geriama. „Tegul šie žmonės pabando išgerti mineralinio vandens – vasarą išgariname iš savo kūno daug skysčių, o su prakaitu netenkame daug natrio, chloro. Mineralinis vanduo numalšins troškulį geriau nei paprastas vanduo, nes gausime ne tik skysčių, bet ir juose esančių mikroelementų. Per dieną reikėtų išgerti pusantro litro vandens, tačiau tai negali būti vien mineralinis vanduo“, – aiškina ji.

Mėsa vasarą gali būti pavojinga: siūlo jos vartoti mažiau

Gydytoja dietologė rekomenduoja vasaros metu mažinti mėsos vartojimą ir dažniau vietoje jos rinktis pieno produktus. „Kiti vasarą vietoje vakarienės išgeria kefyro, rūgpienio, suvalgo šaltibarščių. Tik kefyras neturėtų būti didelio riebumo – užtenka 2,5 proc. riebumo, bet ne daugiau. Neatrodo, kad riebesnio kefyro skonis žymiai skirtųsi nuo liesesnio, tačiau poveikis organizmui yra skirtingas. Bulves šiuo metų laiku geriau virti su lupenomis – taip iš dabartinių jaunųjų bulvių galima gauti daugiau maistinių skaidulų“, – teigia E. Časaitytė.

Anot dietologės, vasarą svarbu vengti sotaus, kaloringo ir sūraus maisto, nes organizmas jį sunkiau virškins. „Sūriuose produktuose yra natrio chlorido, kuris organizme sulaiko skysčius – dėl to tinsta kojos, rankos. Vasaros metu priprantame prie liesesnio maisto, todėl grįžimas prie riebesnio lemia gerokai sunkesnį virškinimą. Tiesa, riebų maistą galime suprasti skirtingai – vieniems tai bus 9 proc. riebumo varškė, kitiems kiauliena. Iš tiesų reikėtų vengti tų maisto produktų, kuriuose akivaizdžiai matosi riebalas – pavyzdžiui, dešroje su lašinukais“, – pataria pašnekovė.

Šašlykai
Šašlykai
© Shutterstock

Gydytoja dietologė nori perspėti ir tuos, kurie vasarą mėgsta kepti šašlykus ir dešreles ant laužo – perkantiems maisto produktus svarbu įsitikinti, jog ant jų pakuočių yra užrašas „tinkama kepti“.
„Svarbu, kad mėsos produktuose, kuriuos norite išsikepti ant laužo, nebūtų natrio nitrito, žymimo E250. Kepant jo turinčius produktus aukštoje temperatūroje, išsiskiria kancerogenai nitrozaminai. Jiems organizme susijungus su kraujo baltymais, išsiskiria kenksmingi junginiai, kurie pažeidžia kepenų audinį, kraujo ir limfos sistemą. Natrio nitritas skatina organizmą sudaryti laisvuosius radikalus ir sukelia vėžinius susirgimus“, – teigia pašnekovė.

Dietologė ledus vadina nekalčiausiu vasaros desertu

Dar viena aktuali tema kalbant apie mitybą vasaros metu – ledai. „Dietologai ledus vadina desertu ir natūralu, jog tai neturėtų būti valgoma kelis kartus per dieną. Porcijų skaičius, kurį būtų galima suvalgyti per dieną, kiekvienam yra individualus – vieniems per dieną užtenka vienos porcijos, kiti gali suvalgyti 2-3, bet tikrai ne daugiau. Vis dėlto, ledai yra pats nekalčiausias desertas, nes tai yra pieno produktas, kuriame netrūksta naudingų maisto medžiagų. Leduose yra pieno baltymų, kalcio, fosforo, riebaluose tirpių vitaminų“, – vardina pašnekovė.

Gydytoja dietologė pataria vengti ledų, kurie akivaizdžiai buvo pakartotinai užšaldyti, praradę formą. Ledų taip pat esama skirtingų – pavyzdžiui, plombyras yra kaloringas, tačiau natūralesnis produktas už kitokius ledus. Pavyzdžiui, 75 g plombyrinių ledų vaflyje sudaro apie 200 kcal, o užšaldytų sulčių ledai tesiekia kelias dešimtis kcal. Žinoma, kaloringumas gali skirtis priklausomai nuo to, ar ledai su glaistu, kitais priedais.

Renkantis ledus, svarbu pasidomėti jų sudėtimi ir žinoti, ko derėtų vengti. Anot E. Časaitytės, geriausia rinktis šviežio pieno arba grietinėlės ledus ir vengti ledų, kurių sudėtyje minimi pieno milteliai. Ji rekomenduoja rinktis ledus, kurių sudėtyje būtų kuo mažiau emulsiklių, stabilizatorių – pašnekovė pripažįsta, jog visiškai jų išvengti nepavyks, nes be jų ledai būna beformiai. Taip pat reikia vengti dirbtinių saldiklių, palmių riebalų.

Naminiai ledai
Naminiai ledai
© Shutterstock

„Pastaruoju metu populiarėja jogurtiniai ledai, kuriuos labai paprasta pasigaminti – tai paprasčiausiai užšaldytas jogurtas. Ledus galime patys pasidaryti užšaldydami ne tik jogurtą, bet ir sultis, įsispausti ar įmaišyti vaisių, uogų. Plombyrinių ir pieninių ledų patys taip paprastai nepasigaminsime, tačiau vaisinių ir jogurtinių pasigaminti paprasta ir sveika“, – aiškina gydytoja dietologė.

Gydytoja dietologė rekomenduoja kaskart nusprendus valgyti desertą savęs paklausti, ar tikrai jo norime. „Kartais tiesiog norime atsigaivinti, o tai juk galima padaryti ne tik su ledais – galime atsigaivinti skysčiais. Jeigu tuo metu nesinori valgyti, nesijaučiame alkani, ledai taps ne tik atgaiva, bet ir papildomomis, visiškai nereikalingomis kalorijomis“, – pabrėžia ji.

Didžiausia mitybos vasarą nauda slypi miško uogose

Sveikos mitybos ir gyvensenos ekspertė Gražina Gum neabejoja, kad sezoniškumas kalbant apie žmogaus mitybą yra labai svarbus.

„Vasaros metu reikėtų stebėti, kas pradeda augti aplink mus – kokios sezoninės uogos, daržovės, vaisiai mus supa. Šiuos produktus reikia įtraukti į savo mitybos racioną, nes vietiniai produktai išties mums neša didelę maistinę vertę. Jei neturime galimybės maitintis produktais, auginamais savame darže, tai bent valgykime tai, ką užaugina patikimi ūkininkai, nenaudojantys daug chemijos“, – pataria ji.

G. Gum siūlo ypatingą dėmesį atkreipti į miške augančias uogas. Anot jos, tai vienas geriausių dalykų, kokį tik gali pasiūlyti vasara mūsų mitybai.

„Miško uogos auga pačios be žmogaus įsikišimo. Jų nereikia nei sodinti, jos nėra genetiškai modifikuotos, nėra tręšiamos. Visai neilgai trukus pasirodys žemuogės – miško uogų vasarą reikėtų valgyti kuo daugiau“, – teigia sveikos mitybos ir gyvensenos ekspertė.

Žemuogės
Žemuogės
© DELFI / Karolina Pansevič

Pašnekovė rekomenduoja vasaros metu kiekvienam žmogui į savo mitybos racioną įtraukti laukinius augalus ir iš jų ruošiamus žaliuosius kokteilius.

„Laukiniai augalai mums neša daug energijos ir jėgų, o iš jų pagaminti kokteiliai yra labai maistingi, atstato organizmą ir papildo jį būtinais mikroelementais. Jeigu turite problematišką, silpną kraują ir norite atstatyti hemoglobiną jame, rekomenduočiau gerti vaisių, uogų ir žalumynų kokteilius. Galite sumaišyti obuolį, bananą, uogas, o į mišinį įdėti saujelę dilgėlių. Vietoje jų galima įdėti ir burokėlių lapelius, žemuogių lapus. Pasirodo, jog žemuogių lapeliai turi tą pačią maistinę vertę, kaip ir žemuogės. Tai paprasti, tačiau galingi dalykai – pasinaudokime tai siūlančiu sezonu“, – aiškina G. Gum.

Rekomenduoja vasaros metu keisti miltų ir cukraus vartojimą

Vasaros metu sveikos mitybos ir gyvensenos ekspertė siūlo visiškai atsisakyti sunkaus, sotaus ir riebaus maisto.

„Rekomenduoju kiek galima mažiau suvartoti miltinių patiekalų – jie yra sunkiai virškinami, dažnai mūsų organizme sukuria gleives ir toksinus. Vis dėlto, jeigu jau tektų rinktis, naudokite pilno grūdo miltus ir jų gaminius“, – teigia pašnekovė.

Jos teigimu, vasarą energijos pasisemiame paprasčiausiai iš oro, saulės, judėjimo, daug energijos suteikia ir natūraliai lauke augančios daržovės, vaisiai, uogos – visa tai vartodami, pavyzdžiui, su kruopomis, nesunkiai atprantame nuo sotaus ir riebaus maisto, neapsunkiname organizmo.

Taip pat G. Gum pataria vasaros metu atsisakyti baltojo cukraus – šiuo metų laiku tai padaryti yra paprasčiausia, nes turime platų natūralaus cukraus turinčių produktų pasirinkimą.

„Vasara – tai uogų sezonas. Vietoje dirbtinio cukraus galime naudoti medų, pasisaldinti gyvenimą vaisiais, uogomis. Taip kur kas paprasčiau priprasti vartoti mažiau baltuoju cukrumi saldinto maisto“, – aiškina ji.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveika mityba

Palygino skirtingas duonos rūšis: vieną pamiršome visai nepelnytai (39)

Lietuviško maisto racione duona yra toks produktas, be kurio neįsivaizduojamas nei šventinis, nei kasdieninis stalas. Keičiantis gyvenimo būdui ir vartojimo įpročiams šiandien parduotuvių lentynose galime rasti daugybę skirtingų rūšių duonos ir jos pakaitalų. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto vyresniosios mokslo darbuotojos Linos Vaičiulytės-Funk, į rinką pateikiamas labai platus duonos ir pyragų asortimentas, tačiau tradicinę technologiją atitinkančios duonos – nepakankamai.

Stebuklingas produktas: ne tik gydo peršalimą, bet ir stabdo vėžio ląstelių augimą (22)

Bitės žmonėms dovanoja ne tik medų, bet ir kitus vertinamus produktus: bičių pienelį, bičių duonelę, vašką. Nereikėtų pamiršti ir bičių pikio – propolio. Šis gali būti naudojamas ne tik kaip natūralus antibiotikas, bet ir padėti gydant vėžį, rašoma pranešime spaudai.

Ūkininko idėja Lietuvai: pigūs ir visiems prieinami sveiki maisto produktai (34)

Mes, lietuviai, šiandien kaip niekada anksčiau daug šnekame apie mitybą. Tai yra socialinis reiškinys, kurį nesunku paaiškinti. Ekonominis šalies vystymasis didžiajai daliai visuomenės jau spėjo užtikrinti tam tikrą materialios gerovės minimumą. O kai visuomenė visiškai atsikrato baimių dėl prasimaitinimo, ima mąstyti apie mitybos kokybę.

Produktai, kuriuos be reikalo pamirštame: stiprina imunitetą ir gelbsti nuo mieguistumo (6)

Niūrų rudenį Lietuvoje trūksta saulės, o tai paveikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir imuninę sistemą. Organizme pradeda trūkti naudingų medžiagų, vitaminų ir mineralų, kurie skatina medžiagų apykaitą. Būtent dėl to rudenį žmonės jaučiasi labiau mieguisti ir dažniau serga, rašoma klubo „VITAMIN day plus“ pranešime spaudai. Kokius vitaminus būtina vartoti rudenį?

Į šalį plūstelėjus karščiui: keli patarimai, kaip greitai atsigaivinti (1)

Kalendorinė vasara jau eina į pabaigą, tačiau šiltos dienos dar tik įgauna pagreitį. O ir orais nelepinusi vasara, rodos, nusprendė užsukti. Šiltas metų laikas atneša į mūsų gyvenimą daugiau jėgų, puikios nuotaikos bei aktyvumo, tačiau tai tikras išbandymas mūsų odai. „Douglas“ odos ekspertė Laima Kairienė dalinasi patarimais, kurie išgelbės karštą dieną, rašoma pranešime spaudai.