Maisto tyrinėtoja išdavė aukso vertės taisyklę: deja, ji mažai kam patiks

 (35)
Kol vieni sveikos gyvensenos ir mitybos ekspertai tvirtina, jog valgyti reikia laikantis tam tikro režimo ir taisyklių, kiti teigia, jog organizmas pats pasako, ko ir kada jam reikia. Tai vienas iš daugybės prieštaravimų, su kuriais susiduriama kalbant apie sveiką gyvenseną – nepasiklysti šiuose painiuose patarimuose DELFI tiesioginės konferencijos metu padėjo sveikos gyvensenos tyrinėtoja ir knygos „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“ autorė Guoda Azguridienė.
Kalėdiniai patiekalai
© Shutterstock nuotr.

Maisto produktų kaina ir kokybė ne visais atvejais susijusi

Priežastis, kodėl sveikos gyvensenos patarimai dažnai prieštarauja vienas kitam, paprasta – kiekvienas žmogus yra unikalus ir tai, kas sveika vienam, nebūtinai sveika kitam. Pašnekovė atkreipia dėmesį, jog dažnai žiniasklaidoje skambantys sveikos gyvensenos ir mitybos patarimai yra sukurti pagal žmogų, kuris turi aukštą kraujospūdį, aukštą cholesterolio kiekį, nejuda ir turi polinkį į viršsvorį, todėl kiekvienam aklai tuo pasitikėti nereikėtų.

„Tiesą sakant, yra ta auksinė formulė, kaip kiekvienas galėtų sveikai maitintis, bet žmogui ji labai nepatinka. Pagal šią formulę reikėtų valgyti šviežią, švarų maistą ir nuolatos šiek tiek neprivalgyti. Bet ar jūs įsivaizduojate, kaip tai yra sunku?“ – verčia susimąstyti pašnekovė.

Dažnai girdima sakant „nepirksiu pigaus produkto, nes jis yra prastas“. O kaip yra iš tikrųjų? „Nesvarbu, ar rafinuotas cukrus yra raudoname pakelyje, ar baltame – jis yra toks pat. Taip pat ir su rafinuotu aliejumi: jis irgi toks pat, nepriklausomai nuo kainos. Kita vertus, jei kalbame apie natūralų, šalto spaudimo aliejų, ne tik jo kaina gali skirtis dešimt kartų, bet ir kokybė. Nekalbu apie falsifikatus, nes šie produktai visada yra prasti. Gero alyvuogių aliejaus kaina ir kokybė priklauso nuo to, ar alyvuogės buvo teisingai nurinktos, labai greitai išspaustos, iškart po to laikomos šaltai, pilamos į tamsų stiklinį, o ne plastikinį butelį“, – vardina G. Azguridienė.

Guoda Azguridienė
Guoda Azguridienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Perkant kokį nors gaminį, kaina taip pat priklauso nuo to, kaip buvo sukurtas jo receptas, kokios technologijos naudotos, ar produktas ekologiškas, išaugintas be pesticidų. Pavyzdžiui, pomidoro kaina taip pat skiriasi atsižvelgiant į tai, ar jis išaugo lauke, šiltnamyje ar ant plėvelės, buvo gausiai ir nesveikai tręšiamas ar gavo natūralias medžiagas – tuomet skiriasi ne tik maistinė vertė, bet atitinkamai ir kaina.

Didžioji dalis renkasi visiškai nevertingą rafinuotą aliejų

Daugelį gąsdina tyrimai, kurių rezultatai rodo, jog aliejus sukelia širdies, kraujagyslių ligas ir vėžį. „Tyrimų yra įvairių ir vieni aliejai sukelia tam tikras ligas, o kiti, priešingai, jas išgydo. Man neteko girdėti apie tyrimus, kad geros kokybės šalto spaudimo aliejus gali sukelti kokią nors ligą. Yra pripažinta, jog geros kokybės alyvuogių aliejus su pakankamu kiekiu polifenolio teigiamai veikia kraujagyslių sistemą. Žinoma ir apie teigiamą linų sėmenų, graikinių riešutų aliejaus poveikį, tačiau 90 proc. žmonių, nuėjusių į parduotuvę, nusiperka rafinuotą aliejų“, - aiškina sveikos gyvensenos tyrinėtoja.

Pašnekovės teigimu, rafinuotas aliejus – pigus, patogus, tačiau nevertingas produktas, nes jis nesuteikia sotumo jausmo ir jį vartodami tiesiog apkrauname organizmą nenaudingomis medžiagomis. Kita vertus, net ir sveiko aliejaus pasirinkimas gali būti pavojingas, jei nežinome, kaip jį vartoti. „Jei kaitinsime linų sėmenų aliejų, jis tikrai virs nuodu – jį turime vartoti šaltą. Jei kaitinsime kokosų aliejų, nieko blogo nenutiks, bet svarbu jo neperkaitinti. Reikia prisiminti, jog kai kurios aliejų kategorijos valgomos tik šaltos“, – tikina G. Azguridienė.

Cukrus
Cukrus
© Shutterstock nuotr.

Daugeliui kelia nerimą hidrinti riebalai, kurie atsirado po Pirmojo pasaulinio karo. Tuo metu trūko maisto ir ieškant išeities, kuo išmaitinti žmones, pradėti masiškai naudoti hidrinti riebalai. Šiandien jie tebenaudojami kepiniuose, saldainiuose, desertuose, nes jie gerai išsilaiko, yra pigūs, neturi specifinio skonio.

„Daugybė atliktų tyrimų įrodė, kad hidrinti riebalai yra kenksmingi. Jie veikia lėtuoju būdu – keičia biocheminius procesus, mūsų metabolizmą, kaip mes virškiname maistą, o tai gali sukelti įvairius disbalansus tiek cholesterolio, cukraus, svorio atžvilgiu. Galime būti ramūs, kad ekologiškumo ženklu pažymėtuose produktuose hidrintų riebalų nėra“, – teigia pašnekovė.

Šių laikų epidemija – maisto netoleravimas

Šių laikų epidemija pašnekovė vadina maisto netoleravimą. „Žmonės to nepastebi, kol tai nepaliečia jų tiesiogiai. „Man atrodo visiškai logiška ir suprantama teorija, kad tai vyksta dėl labai greitos maisto kaitos ir besikeičiančių maisto technologijų. Labai sunku pasakyti, ką šiandien žmonėms išprovokuoja kviečiai, jų auginimas su herbicidais ar pesticidais, jų pakeitimas į tiek daug glitimo turinčią kultūrą. Anksčiau pieno produktai, daryti iš nepasterizuoto pieno, šiandien daromi iš pasterizuoto – žmogus reaguoja į tokius pokyčius“, – aiškina sveikos gyvensenos tyrinėtoja.

Alyvuogių aliejus
Alyvuogių aliejus
© Shutterstock nuotr.

Pasak jos, turėtume suprasti, jog maisto netoleravimas kiekvieno iš mūsų laukia už kampo. Nors šiandien išties daug žmonių susiduria su šia problema, taip pat nemaža dalis jų dar net nežino, jog netoleruoja tam tikrų produktų. Jie ilgą laiką kenčia nuo tokių simptomų, kaip migrena, bėrimas, raudonis, taip ir nežinodami, jog tai yra maisto netoleravimo požymiai.

Kol visuomenėje verda diskusijos, ar įmanoma pilnavertiškai maitintis pasirinkus vegetarišką ar veganišką mitybą, G. Azguridienė net neabejoja, jo tokia mityba taip pat gali būti pilnavertiška. Tačiau tokiu atveju reikia turėti omenyje, kad tokiai mitybai teks skirti daugiau dėmesio. „Nuėjęs į kavinę, veganas turi daug mažesnį pasirinkimą nei visavalgis. Taip pat ir žmogaus, netoleruojančio pieno ar glitimo, pasirinkimas bus labai ribotas, todėl tokie žmonės dažniausiai maistą gamina patys. Tai didelis privalumas, nes pasidomima, kokius maisto produktus geriausia rinktis, valgomas šviežias maistas. Įprastai vegetarai ir veganai daugiau žino apie pačią mitybą“, – pastebi pašnekovė.

Artėjant šventėms pataria nedaryti klaidos su kisieliumi

Anot G. Azguridienės, ateityje tokia mityba bus plačiau paplitusi. „Mėsa ir pienas – ilgiausia maisto grandinė ir ne tik svarbu, ką tu valgai, bet ir kuo šeriamas gyvulys, kurį valgome. Šiomis dienomis, kai tiek daug chemizacijos, leidžiamų visokių genetiškai modifikuotų ir neaiškių dalykų, jaučiama daugiau rizikų. Vakaruose veganizmas labai populiarus – Vokietijoje, Olandijoje, D. Britanijoje. Lietuvoje tai ne tiek populiaru – čia labiau propaguojama žaliavalgystė.

Pusryčiai
Pusryčiai
© Shutterstock nuotr.

O ko niekada nevalgytų pati sveikos mitybos ir gyvensenos tyrinėtoja? „Negaliu valgyti baltos duonos, kuri įprastai naudojama gaminant sumuštinius – man tai yra kaip popierius, pjuvenos. Tokius sumuštinius dažnai duoda skrendant lėktuvu, o aš jų net kąst nenoriu – man to nereikia, aš to nevirškinsiu, pasiimkit tą savo sumuštinį! Taip pat negaliu valgyti produktų su hidrintais ar rafinuotais riebalais“, – atskleidžia G. Azguridienė.

Artėjant didžiosioms šventėms, daugeliui kyla klausimas – o kaip nepadaryti kasmetinės nuodėmės ir nepersivalgyti? „Jei tik kartą per metus darome nuodėmę, tai darykim. O jei rimtai, nepersivalgyti per šventes yra sunku. Patariu įsidėti kuo mažiau maisto, nes jei tikrai norėsis dar, įsidėsite vėliau. Taip pat rekomenduoju nieko neužgerinėti kisieliumi, kompotu, sultimis – tai negeras įprotis. Nesumaišykime tų dvylikos patiekalų dar ir su kisieliumi“, – pataria ji.

Ši taisyklė galioja ne tik švenčių laikotarpiu – įprastai nerekomenduojama maisto užgerti žalia, juoda arbata ir kava, nes tai blogina mineralų pasisavinimą ir prarandama valgomo produkto maistinė vertė.

Nuotraukos iš konferencijos:

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveika mityba

Palygino skirtingas duonos rūšis: vieną pamiršome visai nepelnytai (39)

Lietuviško maisto racione duona yra toks produktas, be kurio neįsivaizduojamas nei šventinis, nei kasdieninis stalas. Keičiantis gyvenimo būdui ir vartojimo įpročiams šiandien parduotuvių lentynose galime rasti daugybę skirtingų rūšių duonos ir jos pakaitalų. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto vyresniosios mokslo darbuotojos Linos Vaičiulytės-Funk, į rinką pateikiamas labai platus duonos ir pyragų asortimentas, tačiau tradicinę technologiją atitinkančios duonos – nepakankamai.

Stebuklingas produktas: ne tik gydo peršalimą, bet ir stabdo vėžio ląstelių augimą (22)

Bitės žmonėms dovanoja ne tik medų, bet ir kitus vertinamus produktus: bičių pienelį, bičių duonelę, vašką. Nereikėtų pamiršti ir bičių pikio – propolio. Šis gali būti naudojamas ne tik kaip natūralus antibiotikas, bet ir padėti gydant vėžį, rašoma pranešime spaudai.

Ūkininko idėja Lietuvai: pigūs ir visiems prieinami sveiki maisto produktai (34)

Mes, lietuviai, šiandien kaip niekada anksčiau daug šnekame apie mitybą. Tai yra socialinis reiškinys, kurį nesunku paaiškinti. Ekonominis šalies vystymasis didžiajai daliai visuomenės jau spėjo užtikrinti tam tikrą materialios gerovės minimumą. O kai visuomenė visiškai atsikrato baimių dėl prasimaitinimo, ima mąstyti apie mitybos kokybę.

Produktai, kuriuos be reikalo pamirštame: stiprina imunitetą ir gelbsti nuo mieguistumo (6)

Niūrų rudenį Lietuvoje trūksta saulės, o tai paveikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir imuninę sistemą. Organizme pradeda trūkti naudingų medžiagų, vitaminų ir mineralų, kurie skatina medžiagų apykaitą. Būtent dėl to rudenį žmonės jaučiasi labiau mieguisti ir dažniau serga, rašoma klubo „VITAMIN day plus“ pranešime spaudai. Kokius vitaminus būtina vartoti rudenį?

Į šalį plūstelėjus karščiui: keli patarimai, kaip greitai atsigaivinti (1)

Kalendorinė vasara jau eina į pabaigą, tačiau šiltos dienos dar tik įgauna pagreitį. O ir orais nelepinusi vasara, rodos, nusprendė užsukti. Šiltas metų laikas atneša į mūsų gyvenimą daugiau jėgų, puikios nuotaikos bei aktyvumo, tačiau tai tikras išbandymas mūsų odai. „Douglas“ odos ekspertė Laima Kairienė dalinasi patarimais, kurie išgelbės karštą dieną, rašoma pranešime spaudai.