Išsigelbėjimas skanėstų mėgėjams: skanūs desertai, kurie neina į kūną

 (8)
Ne visi jaučia kaltę valgydami riebaus torto gabalėlį ir skaičiuoja, kiek valandų sporto salėje teks už jį sumokėti, tačiau visi žino, kokios įtakos sveikatai turi šios saldžios nuodėmės. Vienos iš jų yra didesnės už kitas, bet esama ir tokių desertų, kuriais galima mėgautis be jokios baimės.
Plikyti pyragaičiai su kremu
© Shutterstock

Desertuose neįžvelgia nieko blogo: svarbiausia tinkamai pasirinkti

Mitybos ekspertė Gintarė Jonaitytė įsitikinusi, jog žmogaus gyvenime svarbūs visi skoniai ir negalima manyti, jog tai, kas saldu, nėra naudinga. Anot jos, noras smaguriauti ir paragauti kažko saldaus yra natūralus prigimtinis jausmas.

„Valgant desertą išsiskiria daugiau insulino ir baltymai, vadinami triptofanu, iš kraujo patenka į smegenis. Triptofanas reguliuoja žmogaus budrumą, nerimą, apetitą, atmintį, džiaugsmo pojūtį – kuo daugiau gauname saldumynų, tuo daugiau šios medžiagos pasigamina organizme ir tuo laimingesni jaučiamės“, – aiškina mitybos ekspertė.

Nors esame įpratę desertu pasimėgauti po pagrindinio patiekalo, mitybos ekspertė šiuo atžvilgiu pastebi daromą didelę klaidą.

„Nuvykus pas italus vakarėlis prasidės ne nuo pagrindinio patiekalo, o nuo deserto. Išvertus iš prancūzų kalbos, desertas reiškia „po visko“, tačiau tai nėra teisinga. Skanėstas turi būti valgomas pirmiausiai, nes tai yra ilgai virškinama angliavandenių ir riebalų dozė, kurią po sotaus valgio organizmui pernelyg sunku išskaidyti“, – aiškina G. Jonaitytė.

Mitybos ekspertės rekomenduojamas sveikas desertas, kurį galima pasigaminti namuose patiems ir valgyti be jokios baimės – granola. Tai yra orkaitėje pakepinti avižiniai dribsniai, į kuriuos galima įmaišyti kakavos gabaliukų, džiovintų vaisių, sėklų, sviestmedžio.

Granola
Granola
© I.Alenskaitės nuotr.

„Tereikia sumaišyti pasirinktus ingredientus ir trumpai paskrudinti orkaitėje ant kepimo popieriaus. Tai labai naudingas desertas, kai norisi kažko saldaus ir greito. Pakepintą masę galime valgyti vieną arba maišyti su graikišku jogurtu, užsipilti pienu, kefyru“, – pataria ji.

Nuodingoms sudėtinėms dalims siūlo sveikas alternatyvas

Vis dėlto, ne visi desertai mums yra naudingi. G. Jonaitytės teigia, jog desertų sudėtyje dažnai randamos trys sudedamosios dalys, kurių turėtume vengti: tai rafinuotas cukrus, aukščiausios rūšies miltai ir hidrinti riebalai. Todėl geriausia desertus gamintis patiems ir vietoje šių sudėtinių dalių rinktis organizmui naudingas alternatyvas.

Vietoje rafinuoto cukraus G. Jonaitytė siūlo rinktis saldumynus, kuriuose yra fruktozės, nes tai – gyvas ir natūraliai susiformavęs cukrus iš vaisių. Taip pat cukrų gali pakeisti agavų sirupas, medus, trintų obuolių arba kitų mėgstamų vaisių masė, pavyzdžiui, abrikosų arba bananų tyrė.

Aukščiausios rūšies miltuose yra blogųjų angliavandenių, kurie užkemša kraujagysles ir neturi jokios naudos žmogaus organizmui, todėl juos siūloma keisti pilno grūdo speltų miltais.
Kalbant apie riebalus, gaminant skanėstus galima naudoti sviestą, tačiau reikėtų vengti hidrintų margarinų ir aliejų, kurie nėra aukšto spaudimo. Vietoje jų geriau rinktis kakavos sviestą, sviestmedį, kokoso pieną ir aliejų.

Mėgstantiems pasigardžiuoti įvairiais batonėliais G. Jonaitytė pataria įsitikinti, jog 100 g produkte nėra daugiau nei 40 g cukraus. Reikia vengti netikro šokolado, kuriame kakavos yra mažiau nei 70 proc. – tai mitybos ekspertė vadina tuščiomis kalorijomis. Tuo metu tikras šokoladas naudingas, nes jis yra geležies ir magnio šaltinis, o guminukai ir ledinukai yra išvis beverčiai saldumynai, mat jų sudėtyje – vien cukrus, konservantai, vanduo bei skonio ir stiprikliai.

Šokoladas
Šokoladas
© Fotolia

G. Jonaitytė perspėja, jog dažnai apsunkinant skrandį saldumynais jaučiami nemalonūs simptomai, ilgainiui atsiranda žarnyno disbakteriozė – kuomet virškinamajame trakte trūksta gerųjų bakterijų. Apie šį sutrikimą išduoda ant odos atsirandantys spuogai, sutrikęs tuštinimasis, pradedantys slinkti plaukai ir lūžinėjantys nagai.

Drąsiausiai galime valgyti veganiškus desertus

Mitybos specialistė Indrė Trusovė atkreipia dėmesį į tai, jog didelės naudos iš populiariųjų desertų tikėtis negalime – naudingiausi mums yra tie desertai, apie kuriuos nėra daug kalbama.

„Kalbėdami apie desertus dažniausiai įsivaizduojame populiarius ledus, šokoladą, pyragaičius. Tai yra visiškai nereikalinga kalorijų bomba. Kas kita yra įvairūs žaliavalgiški ir veganiški desertai, kurių sudėtis yra naudinga žmogaus organizmui. Jie pagaminami iš vaisių, sėklų, kokosų aliejaus, riešutų – tai kaloringas, tačiau, jaučiant saiką, geriausias deserto pasirinkimas“, – įsitikinusi mitybos specialistė.

Vienas paprasčiausių jai žinomų sveikų desertų – datulių ir riešutų saldainiai. Jiems pasigaminti tereikia sumalti keletą datulių ir mėgstamų riešutų su trupučiu kokosų aliejaus – gauta masė šlapiomis rankomis suformuojama į mažus, maždaug 3 cm skersmens „burbuliukus“.

Mitybos specialistės teigimu, šį desertą galima valgyti kur kas drąsiau nei populiariuosius desertus, randamus parduotuvių lentynose, tačiau saiko vis tiek prarasti negalima – nors ir sveikas, šis desertas taip pat yra kaloringas. Anot pašnekovės, geriausia šiuo desertu mėgautis priešpiečių metu ir suvalgyti ne daugiau kaip 3 „burbuliukus“.

Vasara daugeliui asocijuojasi su ledais – šį desertą I. Trusovė pataria pamėginti pasigaminti patiems, nes taip galime išvengti įvairių priedų, naudojamų masinėje ledų gamyboje. Paprastas ledų receptas – sumaišyti graikišką jogurtą, keletą šaukštelių medaus ir trintų braškių, o gautą masę įdėti į šaldiklį. Mitybos specialistė nuramina, jog tokius ledus galima drąsiai valgyti ir antroje dienos pusėje – valgant juos dėl figūros pergyventi neteks.

Patys nesveikiausi desertai – populiariausi ir mėgstamiausi

I. Trusovė rekomenduoja nevalgyti desertų vėliau kaip 14 val. „Suvalgę desertą tokiu metu, per likusią dieną tikrai išnaudosime didžiąją dalį su juo gautų kalorijų. Pavalgius geriausia nesėdėti prie televizoriaus, bet išeiti pasivaikščioti ir išdeginti nors kiek suvartoto cukraus“, – pataria ji.

O ką mitybos specialistė patartų tiems, kuriems sunkiausia atsispirti saldumynams? „Deja, paprasto būdo atsisakyti saldumynų nėra, o cukrus sukelia didžiausią priklausomybę, pranokstančią net priklausomybę narkotikams. Buvo atliekamas įdomus mokslinis tyrimas su pelėmis: joms kas kiek laiko buvo pasiūloma kokaino ir baltojo cukraus, tačiau ilgainiui jos rinkdavosi cukrų. Tai yra sunkiausiai atsikratoma priklausomybė“, – tikina I. Trusovė.

Cukrus
Cukrus
© Fotolia

Mitybos specialistė siūlo būdą, kaip sumažinti šią priklausomybę – dvi savaites visiškai susilaikyti nuo baltojo cukraus ir tuo metu vartoti chromo papildus. Anot jos, po šių poros savaičių lengviau jausti saiką tiems, kuriems vieno šokolado gabalėlio niekada nebūna gana.

Organizmas pripranta prie gaunamo cukraus kiekio, todėl mažinant jo vartojimą dažnai jaučiamos nemalonios pasekmės.

„Teko bendrauti su keliomis klientėmis, kurios buvo įpratusios 12 val. eiti gerti kavos, šalia kurios vaišindavosi pyragais, saldainiais. Pradėjus keisti mitybą, pietų metu joms būdavo silpna ir negera, nes organizmas žinojo, kad būtent tą valandą jame turi pakilti cukraus lygis. Su tokiais įpročiais labai sunku kovoti, tačiau viskas įmanoma“, – aiškina I. Trusovė.

Mitybos specialistė perspėja, jog pats pavojingiausias ir nesveikiausias desertas – aliejuje verdamos spurgos, kurios pastaruoju metu mūsų šalyje vis populiarėja.

„Deja, bet populiariausi desertai ir yra patys nesveikiausi. Labiausiai vengtinas desertas – spurgos, o visi importiniai kepiniai, sausainiai ir saldainiai taip pat yra daugiau ar mažiau pavojingi sveikatai. Reikėtų saugotis prekybos centruose parduodamų ledų, kurių sudėtis dažnai yra tiesiog katastrofiška – kur kas geriau juos gaminti namuose. Iš tiesų, ši taisyklė galioja visiems desertams – išvengsime nereikalingų stabilizatorių ir konservantų“, – perspėja pašnekovė.

Netinkamai pasirinkti desertai turi neigiamos įtakos žmogaus sveikatai – tai lemia antsvorį ir pastaruoju metu vis populiarėjantį cukrinį diabetą. Sergamumas juo dabar ypač pastebimas tarp mokyklinio amžiaus vaikų, o cukrinį diabetą sukelia netaisyklinga mityba – pusfabrikačių, greitojo maisto ir populiariųjų skanėstų vartojimas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveika mityba

Į šalį plūstelėjus karščiui: keli patarimai, kaip greitai atsigaivinti (1)

Kalendorinė vasara jau eina į pabaigą, tačiau šiltos dienos dar tik įgauna pagreitį. O ir orais nelepinusi vasara, rodos, nusprendė užsukti. Šiltas metų laikas atneša į mūsų gyvenimą daugiau jėgų, puikios nuotaikos bei aktyvumo, tačiau tai tikras išbandymas mūsų odai. „Douglas“ odos ekspertė Laima Kairienė dalinasi patarimais, kurie išgelbės karštą dieną, rašoma pranešime spaudai.

Pavojingas vasaros palydovas: kelios klaidos jus gali paguldyti į lovą (3)

Sunku įsivaizduoti karštą vasaros dieną be oro kondicionieriaus – jis nuo karščio sukeliamo diskomforto saugo mus ir automobilyje, ir darbovietėje, ir namuose. Vis dėlto, netinkamai naudojamas oro kondicionierius gali ne tik tapti sąnarių bei raumenų skausmo priežastimi, bet ir sukelti nuovargį ir daugybę nemalonių susirgimų.

Išsigelbėjimas skanėstų mėgėjams: skanūs desertai, kurie neina į kūną (8)

Ne visi jaučia kaltę valgydami riebaus torto gabalėlį ir skaičiuoja, kiek valandų sporto salėje teks už jį sumokėti, tačiau visi žino, kokios įtakos sveikatai turi šios saldžios nuodėmės. Vienos iš jų yra didesnės už kitas, bet esama ir tokių desertų, kuriais galima mėgautis be jokios baimės.

Tai ne piktžolės: pamatę šiuos augalus šiukštu nepraeikite (34)

Vasarą pievos pilnos vaistų – tai puikiai žino tie, kurie moka atpažinti sveikatai naudingus augalus. Kartais net ir nemėgstama, darže paspiriama piktžolė gali tapti sveikatos ir geros savijautos šaltiniu – geriausi vaistai nuo visų ligų yra arčiau nei gali atrodyti.

Klaida, kuri gali brangiai kainuoti: kiek skysčių vasarą turime išgerti (8)

Vasarą pakilus termometro stulpeliui žmogus sušyla ir iš jo kūno greičiau pasišalina skysčiai. Kokius ir kiek skysčių reikia vartoti vasarą, kad organizmui jų netrūktų? Kokių skysčių reikia vengti? Visą tai DELFI papasakojo mitybos specialistai Andrius Pauliukevičius ir Artūras Sujeta.