Įspėja tuos, kurie vandens išgeria per mažai: pasekmės gali būti labai liūdnos

 (28)
Dažnai skubėdami pamirštame, kad kvėpuojant, prakaituojant, šlapinantis iš mūsų organizmo pasišalina vanduo. Ne visuomet sąžiningai sugrąžiname visus vandens resursus atgal į organizmą. Sunku patikėti, tačiau vandens gurkšnis išties gali būti lemiamas: vienu mažiau ar vienu daugiau - ir jus kankina tulžies pūslės akmenys, onkologinės ligos, vidurių užkietėjimas, cukrinis diabetas, insultas ir begalybė kitų ligų.
Vanduo su citrina
© Shutterstock

Visą laiką vartoti tą patį vandenį nepatartina

Gydytojos dietologės Rūtos Petereit teigimu, mažiausias specialistų rekomenduojamas suvartoti gryno vandens kiekis yra 1,5 litro, o tai sudaro 6 stiklines vandens. Jeigu nesergama skrandžio refliuksu, liaudiškai sakant, jeigu nekyla rūgštys – galima rinktis ir gazuotą vandenį.

„Gali būti geriamas ir mineralinis, šaltinio vanduo. Svarbiausia neįprasti vartoti vienos rūšies mineralinio vandens, geriau dažniau jį pakeisti, kadangi juose yra skirtinga mineralinių medžiagų koncentracija“, – pataria gydytoja dietologė.

Vis dėlto, neretai galime išgirsti sakant, jog per dieną reikėtų suvartoti 2 litrus vandens. R. Petereit paaiškina, kodėl rekomendacijos gali skirtis. Anot jos, gryno vandens turime suvartoti 1,5 litro, o likusią dalį gauname iš kitų maisto produktų ir patiekalų.

„Iš tikrųjų, 20 proc. ir daugiau vandens gauname iš sriubos, vaisių, daržovių. Jei žmogus laikosi subalansuotos mitybos ir per dieną suvalgo tam tikrą kiekį vaisių ir daržovių, gaunama likusi reikiamo suvartoti vandens dalis“, – aiškina gydytoja dietologė.

Kiti skysčiai: kiek gerti kavos ir arbatos, kad sau nepakenktume

Pašnekovė pabrėžia, jog kava į šį reikiamo suvartoti vandens kiekį neįskaičiuojama, nes veikia diuretiškai – tai reiškia, jog ji mažina skysčių ir kai kurių druskų kiekį organizme.

„Sveikoje, subalansuotoje mityboje kavos kiekis turėtų būti du puodeliai po 200-250 mililitrų, jei žmogus nesiskundžia širdies, kraujagyslių ligomis. Priešingu atveju, jei turima sveikatos problemų, užtenka vieno puodelio. Tiems, kurie piktnaudžiauja ir išgeria tris, keturis puodelius kavos, kyla skysčių trūkumo grėsmė“, – perspėja gydytoja dietologė.

Kava
Kava
© Shutterstock

Išgeriantiems tris arba keturis puodelius kavos, 1,5 litro gryno vandens nepakanka – tokiu atveju dietologė siūlo už kiekvieną išgertą kavos puodelį išgerti ir stiklinę vandens.

Arbatą taip pat ne visais atvejais galima priskirti prie rekomenduojamo per dieną išgerti vandens kiekio. Jei užplikoma stipri arbata, jos poveikis gali būti toks pat diuretiškas, kaip ir kavos.

„Silpna arbata gali būti įskaičiuojama į rekomenduojamo suvartoti vandens kiekį. Arbatą vadinti silpna galime tada, kai spalva būna perregima, o pilname arbatos puodelyje galima lengvai matyti jo dugną. Vėlgi, negali būti geriama vien arbata – vis tiek būtų gerai per dieną išgerti šešias stiklines vandens ir du, tris puodelius arbatos“, – rekomenduoja R. Petereit.

Vartoti vandenį pagal stebuklingą formulę gali ne visi

Rekomenduojamo suvartoti vandens kiekis gali skirtis priklausomai nuo žmogaus kūno masės ir ūgio – kad būtų paprasčiau, yra sukurtos tam tikros formulės, pagal kurias galima apsiskaičiuoti konkrečiam žmogui reikiamą suvartoti vandens kiekį pagal jo kūno duomenis. Viena iš formulių – pirmiesiems 20 kilogramų turi tekti 1,5 litro skysčių, o kiekvienam likusiam kilogramui skirti dar po 0,02 litro.

Pavyzdžiui, jei jūs sveriate 70 kilogramų, pirmiesiems 20 kilogramų tenka 1,5 litro skysčių. Iš 70 atėmus 20, gauname 50 kilogramų, kuriuos padauginus iš 0,02 litro gauname dar litrą skysčių. Tai reiškia, jog 70 kilogramų sveriančiam žmogui per dieną reikia pasistengti suvartoti 2,5 litro skysčių.

Svoris
Svoris
© Fotolia

Tiems, kam ši formulė atrodo pernelyg sudėtinga, yra ir lengvesnis būdas apsiskaičiuoti rekomenduojamą suvartoti vandens kiekį – paprasčiausiai galima kiekvieną kūno kilogramą padauginti iš 0,03 litro. R. Petereit perspėja, jog šia formule gali pasikliauti tik idealios kūno masės žmonės.

„Turintys per mažą arba per didelį svorį skaičiuoti pagal šias formules negali. Jei žmogus sveria 100 kilogramų, sakysite, jog jam reikia gerti 3 litrus, o jei žmogus sveria 40 kilogramų, sakysite, jog reikia išgerti 1,2 litro. Vandens kiekis skaičiuojamas tik pagal idealų kūno svorį, kuomet kūno masės indeksas yra 18,5-25. Jei šis skaičius viršija 25, žmogus turi viršsvorį ir pritaikęs formulę piktinasi, jog neįmanoma išgerti tiek daug vandens – tokio kiekio gerti ir nereikia“, – teigia pašnekovė.

Sutrikęs vandens vartojimas – rimtų ligų pranašas

R. Petereit patarimas, kuris galioja kiekvienam žmogui nepriklausomai nuo jo kūno svorio – per dieną išgerti ne mažiau nei 6 stiklines. „Jei nesinori gerti, pabandykite gurkšnoti vandenį mažais kiekiais. Ne kiekvienas žmogus gali iš karto išgerti stiklinę ar pusę litro. Trys gurkšniai per valandą yra idealu – kiekvienas tiek gali nuryti, o taip nesunkiai per dieną išgersite visas 6 stiklines vandens“, – rekomenduoja gydytoja dietologė.

Vis dėlto, kai kuriems žmonėms norisi gerti daugiau vandens. Gydytoja dietologė ragina atkreipti dėmesį, ar tai negali būti kokios nors ligos ženklas. „Kartais praktikoje tenka susidurti ir su žmonėmis, kurie per dieną išgeria 5 litrus vandens, o tai jau tikrai yra nenormalus kiekis“, – tikina ji.

Vandentiekio vanduo
Vandentiekio vanduo
© Shutterstock

Pernelyg dažnai geriantiems vandenį rekomenduojama pasitikrinti sveikatą – tai gali būti ir cukrinio diabeto požymis. Tiesa, retai pasitaiko atvejų, kai norisi gerti vandens daugiau nei rekomenduojama, nes dauguma iš mūsų kur kas dažniau suvartoja mažiau vandens nei reikia.

„Prisiminkime, kad vanduo iš mūsų kūno pasišalina ne tik sportuojant, bet ir paprasčiausiai kvėpuojant, esant ramybės būsenoje, šlapinantis. Atsižvelgiant į visa tai, 3 litrai nėra didelis kiekis. Nepamirškite, kad didžiąją dalį mūsų kūno sudaro vanduo – kuo mažesnis vaikas, tuo didesnis vandens kiekis sudaro jo organizmą, o suaugusiojo organizmą sudaro 65-70 proc. vandens. Jis reikalingas kiekvienos mūsų ląstelės gyvybei palaikyti“, – teigia R. Petereit.

Vandens maišymas su priedais – tik dėl skonio, o ne naudos sveikatai

Galime pastebėti, jog neretai vanduo yra maišomas su vaisių, daržovių griežinėliais, uogomis. Ar toks vanduo tampa sveikesnis? Gydytojos dietologės teigimu, vanduo pagardinamas tik dėl skonio ir išvaizdos, o ne dėl geresnių maistinių savybių.

„Jeigu sunku gerti vandenį, galima į jį įsidėti citrinos, greipfruto, apelsino griežinėlį, kaip daroma kavinėse, ir restoranuose. Tai pagerina skonį ir išvaizdą. Į vandenį taip pat galima įdėti ir agurko skiltelę ir mėtos šakelę. Tokį sprendimą ypač mėgsta vaikai, nuo priedų atsiranda kitoks vandens skonis ir kvapas. Jeigu sunku priversti save gerti gryną vandenį, galima jį skaninti, bet svarbu, kad tai būtų natūralūs vaisiai, daržovės, žolelės, jokio pridėtinio cukraus“, – perspėja pašnekovė.

Gėrimas
Gėrimas
© Shutterstock

Tikėtis, jog priedais paskanintas vanduo bus sveikesnis, neverta. Anot gydytojos dietologės, į vandenį dedamų vaisių, daržovių ir žolelių kiekis pernelyg mažas, kad būtų pastebimas kitoks tokio vandens poveikis savijautai, sveikatai.

Trūkstant vandens – tulžies pūslės akmenys, onkologinės ligos

Tuo metu dietologė Žana Antonova pataria atkreipti ypatingą dėmesį į gėrimo tempą – gerti turime iš lėto gurkšnodami, nes, savaime suprantama, skrandžio talpa yra ribota ir jei iškart suvartosime nustatytą reikiamą vandens kiekį, jausime nemalonumą.

Susirūpinti išgeriamo vandens kiekiu būtina ir dėl to, nes jei jo suvartojame per mažai, palengva artėjame prie nemalonių diagnozių.

„Vanduo mūsų organizme atlieka daug funkcijų: jis yra ir maistinių medžiagų pernešėjas, ir tirpiklis. Vandens trūkumas gali būti įvairių ligų priežastimi – tai dehidratacija, tulžies pūslės akmenų susidarymas, vidurių užkietėjimas, tam tikrų rūgščių skrandyje susidarymas, onkologinės ligos“, – vardina specialistė.

Geriamasis vanduo
Geriamasis vanduo
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Turime daugybę geriamo vandens pasirinkimų ir išsirenkame sau patogiausius. Vieni renkasi vandenį iš krano, kol kiti pripažįsta tik mineralinį, šaltinio vandenį, dar kiti prieš gerdami vandenį jį užverda ir palaukia, kol jis šiek tiek atvės. O kokį iš tiesų geriausia gerti vandenį?

Ž. Antonova tikina, jog renkantis, kokį vandenį gerti, užtenka pasikliauti savo skoniu. Jau ilgą laiką žinoma, jog iš krano bėgantis vanduo šalyje yra tinkamas gerti, todėl kiekvienas pasirinkimas yra teisingas ir nėra ko baimintis. Dėl visa ko galima pasidomėti savo gyvenvietėje esančio vandens kokybės tyrimais. Tik svarbu prisiminti, kad ilgą laiką gerti tokio pat vandens nerekomenduojama – geriausia yra kartais šiek tiek pakeisti įpročius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveika mityba

Palygino skirtingas duonos rūšis: vieną pamiršome visai nepelnytai (39)

Lietuviško maisto racione duona yra toks produktas, be kurio neįsivaizduojamas nei šventinis, nei kasdieninis stalas. Keičiantis gyvenimo būdui ir vartojimo įpročiams šiandien parduotuvių lentynose galime rasti daugybę skirtingų rūšių duonos ir jos pakaitalų. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto vyresniosios mokslo darbuotojos Linos Vaičiulytės-Funk, į rinką pateikiamas labai platus duonos ir pyragų asortimentas, tačiau tradicinę technologiją atitinkančios duonos – nepakankamai.

Stebuklingas produktas: ne tik gydo peršalimą, bet ir stabdo vėžio ląstelių augimą (22)

Bitės žmonėms dovanoja ne tik medų, bet ir kitus vertinamus produktus: bičių pienelį, bičių duonelę, vašką. Nereikėtų pamiršti ir bičių pikio – propolio. Šis gali būti naudojamas ne tik kaip natūralus antibiotikas, bet ir padėti gydant vėžį, rašoma pranešime spaudai.

Ūkininko idėja Lietuvai: pigūs ir visiems prieinami sveiki maisto produktai (34)

Mes, lietuviai, šiandien kaip niekada anksčiau daug šnekame apie mitybą. Tai yra socialinis reiškinys, kurį nesunku paaiškinti. Ekonominis šalies vystymasis didžiajai daliai visuomenės jau spėjo užtikrinti tam tikrą materialios gerovės minimumą. O kai visuomenė visiškai atsikrato baimių dėl prasimaitinimo, ima mąstyti apie mitybos kokybę.

Produktai, kuriuos be reikalo pamirštame: stiprina imunitetą ir gelbsti nuo mieguistumo (6)

Niūrų rudenį Lietuvoje trūksta saulės, o tai paveikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir imuninę sistemą. Organizme pradeda trūkti naudingų medžiagų, vitaminų ir mineralų, kurie skatina medžiagų apykaitą. Būtent dėl to rudenį žmonės jaučiasi labiau mieguisti ir dažniau serga, rašoma klubo „VITAMIN day plus“ pranešime spaudai. Kokius vitaminus būtina vartoti rudenį?

Į šalį plūstelėjus karščiui: keli patarimai, kaip greitai atsigaivinti (1)

Kalendorinė vasara jau eina į pabaigą, tačiau šiltos dienos dar tik įgauna pagreitį. O ir orais nelepinusi vasara, rodos, nusprendė užsukti. Šiltas metų laikas atneša į mūsų gyvenimą daugiau jėgų, puikios nuotaikos bei aktyvumo, tačiau tai tikras išbandymas mūsų odai. „Douglas“ odos ekspertė Laima Kairienė dalinasi patarimais, kurie išgelbės karštą dieną, rašoma pranešime spaudai.